QUOTE(ada21lt @ 2010 12 15, 18:25)
Mazute2008 sunku aisku patart kai nematai gyvai situacijos. Ar jau meiles ne kiek tarp jusu nelike ? Siaip niekad nepatariu skirtis, tik mamai taip sakiau, nes niekad nemaciau meiles tarp tevu

bet tada dar buvau paaugle...o dabar galvoju gal butu gyvene ir kazkaip susiderine, nezinau ....kazkaip pastebejau,kad mylim visi pgl save visi skirtingai....Siaip pati skirciaus vienu atveju, jei nebeliktu meiles. Siaip mes su vyru jau 19-ti metai kaip kartu, gyvenam 13 m kartu. Visko buvo ,kartais buna tokiu tamsiu periodu atrodo nejauti tos meiles, bet kazkokie isbandymai ateina ir vel viskas sugrista

Gal paatostoaukit atskirai

, kartais trumpas issiskyrimas isvalo tuos buitinius nesklandumus , isgrynina jausmus, gal aiskiau suprasit ar siaip pykstat ant vyro uz nesupratinguma ar kazkas jau rimtai ne taip.
Dar del daug darbo, tai mano vyras irgi kol dirbo ant saves ir turejo darbo , tai dirbo be proto daug ir jokie argumentai neveike. Manau, jis taip suprato rupinimasi mumis

Pamenu prasydavau gristi namo bent 8 , 9 valanda, pries migdant vaikus, sakau ,kad bent i dusa speciau ar nors 10 min pabuciau ramiai, nes kaip tik buvo gimusi dukryte, tai tikrai buvo ka veikti, bet kur tau....Nusikaldavo pats jau iki negalejimo jau ir as buvau nuolat isvargusi....O dabar va sedi be darbo, bunam daugiau kartu, bet visi esam susistresave.... Tai va ir taip blogai ir taip ...kazkaip reikia ismokti rasti ta auksini viduriuka. Bet va kas keisciausia su zindymu nebuvo kokiu problemu

kartais net galvodavau,kaip su tiek streso, pervargimo ,o tas pienukas niekur neisgaruoja
O vyras, kai ant jusu saukia jus jam nieko neatsakot? Tikriausiai rami labai esat. As pamenu buvo tarpas, kai labai pykomes su vyru abu saukdavom, nors ir zinau,kad tai negerai, nors ir sau kazkada buvau sakiusi , kad taip niekad nedarysiu, ypac prie savo vaiku

Tai sunus mums sakydavo nesneketi vienam su kitu , o sneketi su juo. Liudna, kai vaikai turi matyti tokius dalykus. Ir siaip ka abu su vyru sau sakem vaikystej ,kad nedarysim , to ka tevai daro , beveik viska jau padarem

Nu bet tikiu, kad kazkas jau svieseja, kaip sakoma per kancias i zvaigzdes
Sveika!
As ir labai stebiuosi, kad man nuo visu stresu pienukas niekur nedingo. manau jei labai nori zindyti vaika, tai tam nebaisus jokie stresai, pervargimai ir visa kita! As tikiuosi, kad neizeisiu tu mamu, kurios galvoja, kad jom pienukas dingo nuo to, kad niekas nepadejo, kad nervinosi, nemiegojo, nepavalge. Pienas gaminasi smegenyse ir jei pastoviai gauna signala, kad as maitinsiu vaikuti, kad ir kas bus...Jo tikrai bus... Tik reikia to labai noreti, pasisstengti ir tiketi... Kartasi as pastebedavau, kad man nuo tu stresu jo net daugiau atsirasdavo, nezinau kodel? Taip yra ir mano sesei, jai daug teko isgyventi, bet ji maitina suneli...
O del meiles:as savo vyra tikrai myliu, bet mane labai skaudina jo nepagarba. nenoriu, kad mano sunus matytu visa tai, to jis nenusipelne tai tikrai...man visada gyvenime labai svarbi pagarba kitam, jo nuomonei,jo mintim, emocijom.
jei atvirai, mane maza augino seneliai, mano seneliai buvo pora kaip tvora.Jie pasibardavo, bet praejus 5min, senelis mociutei gnybt i sona ir jie smagus, vel viskas gerai...Jie visur budavo kartu, senelis be mociutes ne is vietos.
O mano vyras jei uzsius tai sius 2dienas maziausiai, pora savaiciu gali siust ir dar vis sugryzt prie to pacio po menesio, pamoksliuka nurezt, kaip as neprotingai tada pasielgiau... man tai nepatinka... as ilgiausiai pykstu 5min, po 5min einu taikytis, o mano vyrui pats ikarstis, ir jei tik puolu atsiprasyt, jis tada dar labiau siunta...Va to ir negaliu pakest...Jus i vaikus paziurekit, juk jie ir susipesa, bet po 5min, vel draugauja

Is vaiku juk ir reikia mokytis, pakilt iki ju.
Na del ramumo, tai as ne kiek rami, kiek gal nesu emocionali, as moku slept savo jausmus, ypac blogus. ismokau matyt is mamos, mano mma ir pacia juodziausia akimirka sypsodavosi, jei tetis pykdavo, tai ji kalusydavo ir nieko nesakydavo, tik veliau nuejusi i kita kambary, imdavo megzti arba verkti...As ir darau ta pati, tyliu, bet savo pykti islieju asarom, imu trankyti indus, puolu tavrkyti vonia...mane sunku isvesti is pusiausvyros, kad imciau psichuoti. Bet kaip sako, su kuo gyveni, toks ir pats tampi. paskutini karta ir as pradejau rekti ant vyro, va tada buvo kosmaras, rekia vyras, rekiu as, rekia sunus. Po to pasakiau sau, daugiau nei uz ka, kazkoks beprotnamis...
Zinau tik viena, jei nori gyvent seimoj, turi bent vienas buti nuolaidesnis, ieskot kompromisu, kitaip nieko nebus. O as pavargau buti ta nuolaidziaja ir emiau galvot, na jei neimanoma gyvent taikiai, nereikia visai...
Siandien perskaiciau straipsni apie Smoriginu seima, mane jis istikruju priverte susimastyti, kad skyrybos lengviausias variantas, issidraskyti spesi visada, o viska sudelioti, isaugoti tai ka turi labai sunku. Manau atrasiu dar jegu bandyti.Tikiuosi pavyks