QUOTE(Luttuke @ 2011 01 28, 18:06)
Pas mane ziauriai nera nuotaikos, nieko nebesinori... Nuo visko pavargau... Jauciu, kad puola depresija... ir zinau, kad reikia imtis kazkokiu priemoniu.
Buvau sumasciusi ryti aukstaitijos rali prasiblaskyti, bet pradejo pilva maust ir bijau vaziuot, o dar jei persalsiu...
Nakti miegasi blogai, visa diena apsnudus... Net vargsa vaika jau keleta kartu aprekiau be reikalo... o juk jis tik demesio nori...
Is vyro jokios moralines paramos... Gal pas koki psichologa nueit ar ka...
Sveika!
Labai pazystamas jausmas, jauciausi ir as panasiai, atrode, kad visas pasaulis pries mane,pavargau nuo visko, atrode, kad vyras absoliuciai manes nesupranta, nepalaiko. Is tikruju man realiai labai padejo, kad as parasiau i SM savo problemas,gavau kruva patarimu, kurie man tikrai padejo

. Is pradziu atrode, ka as rasysiu, juk as nieko nepazystu, bet as esu is tu zmoniu, kuriems reikia issikalbeti, o nepazystamam isikalbeti man lengviau nei artimam, nezinau kodel?Atrodo, artimas nesupras, prasizios dar kam ir t.t. Todel jei jauti, kad tau gali padeti psichologas, manau ir reikia pas ji nueiti. O vyrui gal reikia papasakoti, kaip jautiesi, kas yra ne taip, ko is jo tikiesi ir lauki. Su vyrais reikia konkreciai kalbeti, zinai, mano vyras man pasake:"As negaliu suprasti is tavo akiu, kad nori, kad as tau kazka padeciau, nevaiksciok surugus, o sakyk konkreciai, ko nori, tada ir ziuresim...
Manau dbr tau reikia daugiau poilsio, laiko sau, maziau demesio skirti buiciai. To konkreciau prasyk ir savo vyro, manau turetu suprasti.
Pasitaiko ir man , kad nepelnytai supykstu ant mazylio, bet dazniausiau tada as bunu pavargusi, nemiegojusi. Po tokiu musu susipykimu, prieinu prie sunaus,apkabinu, atsiprasau, paaiskinu savo jausmus ir vel viskas tvarkoje, matau, kas jis mane supranta. Manau visa tai yra normalu, juk mamos negali visada tik sypsotis, jos ir turi teise i savo jausmus, poilsi, demesi.
Stiprybes!