Jurga Ivanauskaitė "Kelionių alchemija"Pirma mano skaityta šios rašytojos knyga. Sudaryta iš 3 dalių:
1-a- pasakojimai apie konkrečias keliones,
2-a- pasakojimai apie įvairius su kelionėmis susijusius dalykus,
3-ia- pavadinta"Kelionės į save"-įvairūs pamąstymai apie gyvenimą ir mirtį.
Kai kažkurios iš jūsų sakėt, kad nesugebėjot perskaityti knygos iki galo, manau, kad dėl trečios dalies. Anksčiau ir aš tokių temų vengdavau, bet dabar visai nieko prieš paskaityti. Bendrai paėmus- knyga labai patiko. Patiko Ivanauskaitės rašymo stilius, patiko daug jos pateiktų minčių, patiko, kad ji sugebėjo ją kelionėse apimantį jausmą perduoti skaitytojui (t.y. man, dėl kitų negaliu garantuoti). Buvo vietų, kai juokiausi, buvo, kai pasidarydavo liūdna, ypač tada, kai buvo kalbama apie ligas ir mirtį- skaitydama galvojau, ar ji būtų rašiusi kitaip, jei būtų žinojusi, kas jos laukia visai netolimoje ateityje. Gal galėjo būti mažiau rašoma apie budizmą, bet, gerai pagalvojus, kuo ji gyveno, apie tai ir rašė. Knyga sukėlė labai daug minčių. Ne tik privertė prisiminti tą neapsakomą jausmą, kuris apima keliaujant (kurio jau senokai nesu patyrusi), bet ir pamąstyti apie kitus gyvenimo dalykus. Pabaigai truputį pacituosiu:
Niekas taip neatpalaiduoja ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė, išsiveržimas iš senos aplinkos ir naujų vietų magija. Keliaudami mes ne tik pažįstame pasaulį, atrandame dar nematytas šalis, bet ir atveriame slapčiausius savo sielos kampelius.
...keliaudami kitokie būname mes patys. Ištrūkę iš kasdienybės ir prievolių narvo, staiga atgauname tikrąją žmogišką laisvę, susigrąžiname gyvenimo geismą, džiaugsmą ir pilnatvę. Tas, kas bent kartą šiuos svaigius jausmus patyrė, jų nebepamirš net pilkiausioje rutinoje.
Žmonėms, kurie geba būti vaikais, pasaulis atsiskleidžia stebuklingais pavidalais. Rekomenduoju visiems keliautojams ar jiems prijaučiantiems (nepainioti su turistais

).