Įdomi diskusija apie švarą užvirė.
Apatinių keitimas kasdien (kelnaitės, vaikų apatinės maikutės, kojinės, pėdkelnės kasvakar keliauja į skalbinių dėžę), maudynės - pagal poreikį (yra ir bide, ir dušai, ir vonios, renkamės kiekvienas, kaip kam patogiau), rankas ne visada plaunu grįžusi namo

- būna kad pamirštu, nėra tvirto įpročio. Daug keliaujame, po įvairias šalis, įvairiom sąlygom, kur ir nusiplaut rankas ne visada yra kur - ir nieko, gyvi. Beveik nesergame, vaikai neskiepyti
Apie prekybcentrius - jau kitoje temoje rašiau, kad vežiausi vaikus kartu nuo mažumės. Tokiu būdu jie priprato prie PC prekių gausos, visokiausių pagundų, priprarto matyti, bet ne prašyti, nekelt isterijų, nereikalaut - t.y. įgijo tam tikrą imunitetą, moka elgtis ir senų seniausiai nekelia jokių nepatogumų. Nežinau, kaip būtų buvę, jei būčiau kategoriškai nevedusi - gal kaip laukinukai būtų puldinėję nuo vieno prie kito žaisliuko, nežinotų, kur, ką surasti, nesiorientuotų kaip apsiprekint etc. Noriu užaugint normalius, ne kokius "iš po šiltnamio" žmones.
Tai, žinoma, nereiškia, kad epidemijų, gripų metu tąsyčiausi po PC - tada ir pati vengiu kiek įmanoma.