kas pas mačiulaitį laikysit tai mooookikitės darbo ginčus išsamiai, anas darbo inspekcijoj pavaduotuoju dirba, tai tokius klausimus oj mėgsta...
QUOTE(_Izidė_ @ 2010 10 21, 11:18)
Gal kuri turite iš moodle išsitraukuti DT?
Išsiunčiau
ačiū už konspekuką 
QUOTE(mamute @ 2010 10 21, 09:51)
Aš darbo teisės knygoje irgi radau tris.
Individualiam darbo ginčui būdingi šie požymiai:
1. nesutarimo ilgalaikiškumas;
2. kilusio ginčo nagrinėjimas rungtyniškumo tvarka atitinkamose institucijose;
3. nesutarimo tarp darbuotojo ir darbdavio kilmė iš individualių darbo santykių.
Man tik iškilo klausimas, o čia ir kituose kaikuriuose klausimuose tik išvardinti reikia ar ir aprašyti
Na pavyzdžiui materialinės atsakomybės rūšys.
Individualiam darbo ginčui būdingi šie požymiai:
1. nesutarimo ilgalaikiškumas;
2. kilusio ginčo nagrinėjimas rungtyniškumo tvarka atitinkamose institucijose;
3. nesutarimo tarp darbuotojo ir darbdavio kilmė iš individualių darbo santykių.
Man tik iškilo klausimas, o čia ir kituose kaikuriuose klausimuose tik išvardinti reikia ar ir aprašyti
Na pavyzdžiui materialinės atsakomybės rūšys. hmmm
O aš vadovėlyje radau tokius individualių darbo ginčų požymius:
1) nesutarimo pastovumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas;
3) rungimosi tvarka darbo ginčų organuose;
4) darbdavio ir darbuotojo nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties.
O materialinės atsakomybės rūšių nerandu
QUOTE(Deimmi @ 2010 10 21, 11:33)
nepavykimas sureguliuoti derybomis yra darbo gincu stadija o ne pozymis.
o tai ačiū
QUOTE(l'eau @ 2010 10 21, 11:39)
kas pas mačiulaitį laikysit tai mooookikitės darbo ginčus išsamiai, anas darbo inspekcijoj pavaduotuoju dirba, tai tokius klausimus oj mėgsta...
Ačiū už informaciją. Žinom, kad dirba VDI
QUOTE(akacijaorama @ 2010 10 21, 10:37)
Taip, moodle vadinamasis e-mokymasis. Turiu nuotolinių konspektus, tik nemaži jie- apie pusantro šimto lapų 
Kur siųsti?
Kur siųsti?
Jau gavau:)
QUOTE(Gėlytė22 @ 2010 10 21, 11:26)
Beje skambinau dėl ES rezultatų, tai metodininkė sakė, kad ji dar neturi jų, tai manau, kad šiandien kažin ar sulauksim...
Tai kur dingo?
Galėjo tada nors nesakyti, kad jau yra rezultatai, o tai ir aš negaliu ramiai mokytis besinervindama Papildyta:
QUOTE(sandrute22 @ 2010 10 21, 11:51)
Jau gavau:)
Niu va. O gal Jums nebūtų gaila pasidalinti tomis skaidrėmis?
Jei negaila, mano paštas akacijaorama@gmail.com
QUOTE(akacijaorama @ 2010 10 21, 10:47)
hmmm
O aš vadovėlyje radau tokius individualių darbo ginčų požymius:
1) nesutarimo pastovumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas;
3) rungimosi tvarka darbo ginčų organuose;
4) darbdavio ir darbuotojo nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties.
O materialinės atsakomybės rūšių nerandu
O aš vadovėlyje radau tokius individualių darbo ginčų požymius:
1) nesutarimo pastovumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas;
3) rungimosi tvarka darbo ginčų organuose;
4) darbdavio ir darbuotojo nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties.
O materialinės atsakomybės rūšių nerandu
Gal deliktinė ir sutartinė
Pagal prievolės prigimtį civilinė atsakomybė skirstoma į sutartinę ir deliktinę; svarbu išsiaiškinti, ar tai būdinga materialinei atsakomybei.
Sutartinė prievolė kyla iš šalių sudarytos sutarties, o sutarties šaliai pažeidus sutartyje numatytą prievolę, atsiranda nauja -sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kai žala padaroma nesant sutartinių santykių tarp atsakingo už žalą asmens ir nukentėjusiojo, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dažniausiai tai yra asmens absoliučių teisių pažeidimas, kai prievolė atlyginti žalą nesusijusi su sutartiniais santykiais. Dar skiriama ikisutartinė atsakomybė, kuri atsiranda padarius žalą prieš sudarant sutartį (ikisutartinių santykių atveju).
DK 249 straipsnis numato, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo.
Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiame CK skirsnyje įtvirtinta, kad deliktinės atsakomybės taisyklės taikomos dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, arba jo mirties atveju (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Taigi šiuo atveju įstatymas darbdavio materialinę atsakomybę priskiria prie deliktinės atsakomybės.
Papildyta:
CK 6.245 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad gali būti deliktiniai santykiai tarp asmenų, susijusių sutartiniais santykiais, jeigu tai numato įstatymas. Darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią sužalojus darbuotojo sveikatą ar atėmus gyvybę, negali būti laikoma išimtinai civiline, nes darbdavio pareiga darbuotojui kyla iš sutartinių santykių, t. y. iš darbo sutarties.
Žalos atsiradimas būdingas deliktinei atsakomybei. Sutartinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu ir netesybomis, o deliktinė atsakomybė - tik nuostolių atlyginimu.
Papildyta:
QUOTE(akacijaorama @ 2010 10 21, 10:53)
Tai kur dingo? Galėjo tada nors nesakyti, kad jau yra rezultatai, o tai ir aš negaliu ramiai mokytis besinervindama
Papildyta:
Niu va. O gal Jums nebūtų gaila pasidalinti tomis skaidrėmis?
Jei negaila, mano paštas akacijaorama@gmail.com
Galėjo tada nors nesakyti, kad jau yra rezultatai, o tai ir aš negaliu ramiai mokytis besinervindama Papildyta:
Niu va. O gal Jums nebūtų gaila pasidalinti tomis skaidrėmis?
Jei negaila, mano paštas akacijaorama@gmail.com
Tuoj atsiųsiu. Aš ten iš vadovėlio ištrauką nukopijavau apie materialinę atsakomybę darbo teisėje. Jei kažkas neaišku apie tą materialinę atsakomybę, tai rašykit, bandysiu ieškot atsakymų.
Papildyta:
Materialinei atsakomybei būdingi dalinės atsakomybės principai.
Atsakomybė skirstoma į tiesioginę ir regresinę. Žalą padaręs asmuo ne visada privalo tiesiogiai atsakyti už žalą. Įstatymais ar sutartimi gali būti numatyti atvejai, kai už asmens padarytą žalą privalo atsakyti ne asmuo, kuris ją tiesiogiai padarė, o kitas atsakingas subjektas. Pavyzdžiui, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbo (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis). Pagal DK 257 straipsnio 4 dalį, atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kokį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Taigi darbdavys, atlyginęs žalą nukentėjusiajam asmeniui, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotojo atlygina¬mus įstatymų nustatyto dydžio sumas, jeigu įstatymas nedraudžia reikšti tokį reikalavimą (pavyzdžiui, CK 6.276 straipsnis ir kt).
QUOTE(sandrute22 @ 2010 10 21, 12:03)
Gal deliktinė ir sutartinė
Pagal prievolės prigimtį civilinė atsakomybė skirstoma į sutartinę ir deliktinę; svarbu išsiaiškinti, ar tai būdinga materialinei atsakomybei.
Sutartinė prievolė kyla iš šalių sudarytos sutarties, o sutarties šaliai pažeidus sutartyje numatytą prievolę, atsiranda nauja -sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kai žala padaroma nesant sutartinių santykių tarp atsakingo už žalą asmens ir nukentėjusiojo, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dažniausiai tai yra asmens absoliučių teisių pažeidimas, kai prievolė atlyginti žalą nesusijusi su sutartiniais santykiais. Dar skiriama ikisutartinė atsakomybė, kuri atsiranda padarius žalą prieš sudarant sutartį (ikisutartinių santykių atveju).
DK 249 straipsnis numato, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo.
Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiame CK skirsnyje įtvirtinta, kad deliktinės atsakomybės taisyklės taikomos dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, arba jo mirties atveju (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Taigi šiuo atveju įstatymas darbdavio materialinę atsakomybę priskiria prie deliktinės atsakomybės.
Papildyta:
CK 6.245 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad gali būti deliktiniai santykiai tarp asmenų, susijusių sutartiniais santykiais, jeigu tai numato įstatymas. Darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią sužalojus darbuotojo sveikatą ar atėmus gyvybę, negali būti laikoma išimtinai civiline, nes darbdavio pareiga darbuotojui kyla iš sutartinių santykių, t. y. iš darbo sutarties.
Žalos atsiradimas būdingas deliktinei atsakomybei. Sutartinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu ir netesybomis, o deliktinė atsakomybė - tik nuostolių atlyginimu.
Papildyta:
Tuoj atsiųsiu. Aš ten iš vadovėlio ištrauką nukopijavau apie materialinę atsakomybę darbo teisėje. Jei kažkas neaišku apie tą materialinę atsakomybę, tai rašykit, bandysiu ieškot atsakymų.
Papildyta:
Materialinei atsakomybei būdingi dalinės atsakomybės principai.
Atsakomybė skirstoma į tiesioginę ir regresinę. Žalą padaręs asmuo ne visada privalo tiesiogiai atsakyti už žalą. Įstatymais ar sutartimi gali būti numatyti atvejai, kai už asmens padarytą žalą privalo atsakyti ne asmuo, kuris ją tiesiogiai padarė, o kitas atsakingas subjektas. Pavyzdžiui, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbo (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis). Pagal DK 257 straipsnio 4 dalį, atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kokį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Taigi darbdavys, atlyginęs žalą nukentėjusiajam asmeniui, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotojo atlygina¬mus įstatymų nustatyto dydžio sumas, jeigu įstatymas nedraudžia reikšti tokį reikalavimą (pavyzdžiui, CK 6.276 straipsnis ir kt).
Pagal prievolės prigimtį civilinė atsakomybė skirstoma į sutartinę ir deliktinę; svarbu išsiaiškinti, ar tai būdinga materialinei atsakomybei.
Sutartinė prievolė kyla iš šalių sudarytos sutarties, o sutarties šaliai pažeidus sutartyje numatytą prievolę, atsiranda nauja -sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kai žala padaroma nesant sutartinių santykių tarp atsakingo už žalą asmens ir nukentėjusiojo, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dažniausiai tai yra asmens absoliučių teisių pažeidimas, kai prievolė atlyginti žalą nesusijusi su sutartiniais santykiais. Dar skiriama ikisutartinė atsakomybė, kuri atsiranda padarius žalą prieš sudarant sutartį (ikisutartinių santykių atveju).
DK 249 straipsnis numato, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo.
Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiame CK skirsnyje įtvirtinta, kad deliktinės atsakomybės taisyklės taikomos dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, arba jo mirties atveju (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Taigi šiuo atveju įstatymas darbdavio materialinę atsakomybę priskiria prie deliktinės atsakomybės.
Papildyta:
CK 6.245 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad gali būti deliktiniai santykiai tarp asmenų, susijusių sutartiniais santykiais, jeigu tai numato įstatymas. Darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią sužalojus darbuotojo sveikatą ar atėmus gyvybę, negali būti laikoma išimtinai civiline, nes darbdavio pareiga darbuotojui kyla iš sutartinių santykių, t. y. iš darbo sutarties.
Žalos atsiradimas būdingas deliktinei atsakomybei. Sutartinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu ir netesybomis, o deliktinė atsakomybė - tik nuostolių atlyginimu.
Papildyta:
Tuoj atsiųsiu. Aš ten iš vadovėlio ištrauką nukopijavau apie materialinę atsakomybę darbo teisėje. Jei kažkas neaišku apie tą materialinę atsakomybę, tai rašykit, bandysiu ieškot atsakymų.
Papildyta:
Materialinei atsakomybei būdingi dalinės atsakomybės principai.
Atsakomybė skirstoma į tiesioginę ir regresinę. Žalą padaręs asmuo ne visada privalo tiesiogiai atsakyti už žalą. Įstatymais ar sutartimi gali būti numatyti atvejai, kai už asmens padarytą žalą privalo atsakyti ne asmuo, kuris ją tiesiogiai padarė, o kitas atsakingas subjektas. Pavyzdžiui, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbo (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis). Pagal DK 257 straipsnio 4 dalį, atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kokį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Taigi darbdavys, atlyginęs žalą nukentėjusiajam asmeniui, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotojo atlygina¬mus įstatymų nustatyto dydžio sumas, jeigu įstatymas nedraudžia reikšti tokį reikalavimą (pavyzdžiui, CK 6.276 straipsnis ir kt).
O aš internete radau kažkokio studento darbe:
Darbo įstatymai nustato dvi materialinės darbuotojų atsakomybės rūšis: ribotąją ir visišką.
Ribotosios materialinės atsakomybės atveju darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą materialinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesių užmokesčių dydžio, atsiradusią dėl:
1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo(sužalojimo);
2) medžiagų pereikvojimo;
3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6) netinkamos materialiniu ar piniginių vertybių apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti;
8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažaidimo.
Visiškos materialinės atsakomybės atvejai išsamiai išvardyti DK 145 straipsnyje. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1. žala padaryta tyčia;
2. žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka;
3. žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4. žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5. Žala padaryta kitokiu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6. Žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7. kai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Vienas iš dažniausiai paplitusių visiškos materialinės atsakomybės pagrindų yra darbuotojo rašytinė sutartis su darbdaviu. Ji yra dviejų rūšių: individuali ir grupinė (kolektyvinė).
QUOTE(akacijaorama @ 2010 10 21, 10:47)
hmmm
O aš vadovėlyje radau tokius individualių darbo ginčų požymius:
1) nesutarimo pastovumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas;
3) rungimosi tvarka darbo ginčų organuose;
4) darbdavio ir darbuotojo nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties.
O materialinės atsakomybės rūšių nerandu
O aš vadovėlyje radau tokius individualių darbo ginčų požymius:
1) nesutarimo pastovumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas;
3) rungimosi tvarka darbo ginčų organuose;
4) darbdavio ir darbuotojo nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties.
O materialinės atsakomybės rūšių nerandu
Išsiunčiau į paštą apie rūšis, pagaliau radau tikrai teisingą atsakymą
QUOTE(akacijaorama @ 2010 10 21, 12:47)
hmmm
O aš vadovėlyje radau tokius individualių darbo ginčų požymius:
1) nesutarimo pastovumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas;
3) rungimosi tvarka darbo ginčų organuose;
4) darbdavio ir darbuotojo nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties.
O materialinės atsakomybės rūšių nerandu
O aš vadovėlyje radau tokius individualių darbo ginčų požymius:
1) nesutarimo pastovumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas;
3) rungimosi tvarka darbo ginčų organuose;
4) darbdavio ir darbuotojo nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties.
O materialinės atsakomybės rūšių nerandu
materialines rusis - tieisogine, netiesiogine, visiskai kompensuojama, is dalies kompensuojama.
