QUOTE(Ingėnas @ 2010 10 21, 10:26)
Gal ir tavo tiesa. Na juk kaip tam balandžiui pasibaigė, tikiuosi, vistiek mergaitė nesužinos
O vėliau tikrai ir pamirš. Tik va šįryt vesdama dukrą tuo pačiu keliu į mokyklą bijojau, kad nepamatytume kur to balandžio lavonėlio
Bet jau seniai tokio slogučio ant širdies nejaučiau. Pati nebūčiau taip ir sureagavusi, bet kai mergička puolė į ašaras, perėjo viskas ir man. Juolab vaikydama katę buvau priėjusi artyn prie to balandžio, mačiau, kad jam tikrai blogai


Bet jau seniai tokio slogučio ant širdies nejaučiau. Pati nebūčiau taip ir sureagavusi, bet kai mergička puolė į ašaras, perėjo viskas ir man. Juolab vaikydama katę buvau priėjusi artyn prie to balandžio, mačiau, kad jam tikrai blogai

Nieko, grudinkis, cia tik pradzia.. ateis pasiverkus ir del meiles ir del bala zino ko dar. Kol isaugs



Papildyta:
QUOTE(Dorifore @ 2010 10 21, 10:30)
** O man vaikystėj buvo tokia istorija, kad kaime su sese ant šieno išgirdom miauksėjimą. Aišku supratom, kad katė atsivedė kačiukų. Tai ko tik mes nedarėm, sesė mažesnė lindo giliausiai, kad tik juos ištraukti, pusę dienos vargom. Ir kai parodėm močiutėj, ji paėmė juos dar gyvus



Niekada taip nepadaryciau vaiku akivaizdoj.. jezau pas ja sirdis ledine
