Pasipiršimo istorijos

Na mano pasipiršimo istorija paprastutė..
kambary degė daug žvakių, sėdėjom ant sofutės ir gėrėm šampaną..
po to kažkaip įtartinai brangiausiasis pradėjo keliais vaikščiot kol galų gale priėjo ir ištraukia tokia geltoną mažą varlytę, kurią atidarius buvo žiedelis..
Labai susijaudinau kažko tais, nors visą vakarą nujaučiau kam Jis ruošiasi..
tada ilgai svarstėm ant kokio piršto jį reikia užmauti

As irgi nusprendiau parasyt savo istorija. Mes gyvenam Airijoj, bet per Kaledas gryzom namucio i Lietuva.lietuvoj gyvenam skirtinguose miestuose, tai kaledas sventem atskirai.As su savo seima, jis su savais.Antra Kaledu diena jis atvaziavo pas mane.Visa diena buvo toks nesavas, vakare buvom nusprende varyt kur nors i kavine pasedet su draugais.Bet nebeisejo iseit, jis sako varom vis tiek kur nors po miesta pasivazinet.Na jis vazinejas ir sako kur cia grazesne vietele surast.Nuvaziavom prie baznycios.Galvoju ko ten? Nu bet islipom pasivaiksciot.Ogi vaikstom ir ziuriu mano brangusis klaupoasi ir istraukia dezute. Ir paprase but jo zmona.Aisku man akyse asaros.Po to dar isgerem sampano. Ir visas likusias atostogas visiems gyriausi ir ziedeli rodziau. Na o dabar jau greit soksim vestuves liepos 21 ! Tokia mano istorija.

Sveikutės.Na mes vestuves planuoti po truputį pradėjom jau dabar ,nors jos kitą vasarą.Jaučiu pasipiršimo nesulauksiu,nes maniškis nėra romantiškas ir apskritai retai kada pradžiugina mane savo romantištkumu...Baltas pavydas ima skaitant jūsų istorijas...

Nupirkau ziedeli,...dabar noreciau jai pasipirsti gal turite kokiu auksiniu minciu kaip galeciau jai iteikti suzadetuviu zieda?

Man mano brangiausiasis pasipirso per mano gimtadieni... Po darbo gryzo su didele deze, nors is vakaro buvau sakiusi, kad dovanu nenoriu .. tai va-atidariau ta milziniska deze, o ji pilnasmulkiai sutrupintos putos.. Is dezes istraukiau apyranke , o MB israudo ir patare dar pasiraust toje dezeje.. varkau geras 15 min ir vis kartojau, kad mane bando apgaut Galu gale apciuopiau.. ziedeli! MB priklaupe ir pasipirso ..
Papildyta:
gal ir skamba paprastai, bet toji akimirka, netiketas keistai geras jausmas buvo stebuklingi

Tik ne "NE" , biudžetą paplanuokit ir tiek. Gal nebūtina balandžiai, penkių aukštų tortas ir dar bala žino kas. Galima ir su balandžiais, bet manau tiesiog patys daugiau iniciatyvos imsitės ir daugiau "palakstysit" ieškodami kuo įmanoma pigiau. Viskas bus gerai, patikėk manim, neskubėk su ne vien dėl pinigų. Tai tikrai ne priežastis SĖKĖMĖS

mūsų sužieduotvių tikrai labai romantiškomis nepavadinsi
maniškis tai man pasipiršo prie jūros... bet taip netikėtai... sėdžiu aš prie TV, atvaro MB ir sako, varom prie jūros (o mums Jūra už 150 km ). sakau jam , baik bajerius, niekur nevažiuosiu, tingiu, be to sekmadienis (rupgjūčio 13 buvo )..... MB sesuo irgi ikalbinėja varyti... o aš nė pro kur... nenoriu ir viskas na bet pskui išprašė manes...
na mes jau prie jūros... o MB mane tempia kokį kilometrą pakrante (paskui supratau, kad ieško nuošalios vietos ), o aš pavargau, pradėjau niurgzti,kiek mes dar čia eisim.. o MB sako, nu davai, pasivaikštom, gi ne kasdien prie jūros būnam... einu aš, vis piktėju, šalta darosi, plaukai susišiaušę
na galu gale užtempia mane ant kopos ir pasipiršo... bet neatsiklaupė bet gal to ir nereikia prie jūros juokingiausia tai, kad iš to jaudulio jis nesugebėjo normaliai suregzti sakinio (nors šiaip jam kalba liejasi laisvai) ir finale vietoje klausimo ar tekėsi už manęs, sulaukiau klausimo ar būsi mano palydove
pradėjau balsu žvengti.... sakau, tai bent normaliai paklausk paklausė normaliai, tada pasakiau taip
taigi mūsų sužieduotuves buvo juokingos ir nelabai romantiškos bet mes su MB ir nesame romantikai, romantika mums būtų netikusi... gal ir gerai, kad juokingai gavosi, man taip labiau patinka
bet užtat vestuvės buvo be jokių kalbos sutrikimų ir labai gražios plaukai man nebuvo susišiaušę, nereikėjo eiti kilometrų ir netingėjau

Labai grazios jusu visu vyruku pasipirsimo istorijos.
O maniskis tai surenge man didele staigmena.
Bevaiksitinejant man po parduotuves ir renkantis batus sulaukiau vyro skambucio, jis paprase, kad greit namo lekciau. Parkeliau as i namucius, maniskis sako patogiai apsirenk, turim vaziuoti. As nieko nesupratau kur kaip kada... uzatakavau ji kalusimais, tai jis neturedamas kur detis pasake, kad vaziuojame i Prancuzija. O va cia tai man jau akytes issprogo.
Taip nelabai susipratus jau tos dienos vakare buvau Prancizijoje. Nuostabiai leidome savaitgali. Oras buvo pasakiskas, vietoves nuostabios...
Beveiksciojant mums po viena mazyti Prancuzijos miesteli, aptikome parkeli, kurio viduryje pasakisko grozio fontanas su keturiu zmoniu skulpturomis. Priejus arciau, pamateme, kad ten seimos skulptura, pavaizduotas vyras, laikantis vaikuti uz rankutes bei zmona laikanti dar viena vaikuti glebyje.
Vyras pasiule prisesti ant suoliuko. Man besimegaujant nuostbiu oru bei nepakartojamu vaizdu netiketai vyras priklaupe ant kelio ir paklause ar tekesiu uz jo.

Atsakau i abu ir pasakoju savo
Mes tai nusprendem kad tuoksimes abudu kartu, jokio pasipirsimo nebuvo. Tiesiog gulejom lovoje viena nakti ir pasakiau, kad jauciuosi pasiruosusi vedybom, MB pritare... (nors zieduka nuo MB gavau dovanu jau praeito gimtadienio proga ir abu supratom, kad NE TIK gimtadienio dovana tai buvo )

BET savo MB pasakiau, kad noriu jog jis man pasipirstu ir tai, kad vestuves jau planuojame dar nereiskia, kad uz jo tekesiu, nes atsiklause jis tik mano tevu, ne manes

Taigi vis laukiu laukiu, primenu kartas nuo karto... Paerzinu, tai vel pamirstu... Ir taip sulaukiau savo gimtadienio... MB pasake, kad laukciau staigmenos Po darbo mane pasieme, iteike puokste geliu ir sako: vaziuojam (Veiksmas vyksta Vilniuje, kur ir gyvenam) Pasistatem masina ir einam, einam link Gedimino pilies, kylam virsun, ieinam i vidu, pakylam suktais laiptukais, pasigerim graziais vaizdais, o tada MB atsisuka i mane, gilai ikvepia ir sako, jog cia mes susitikom, t.y. Vilniuje, cia jis gime ir uzaugo, cia mes gyvenam ir gyvensim, todel butent cia nori ir paklausti, ar busiu jo gyvenimo kompanijone, ar busiu jo zmona Atsakiau taip. Po to ejome vakarieniauti, pabuvome dviese.
O moralas mano istorijos toks, kad jei net nepasipirso ir nusprendetete, kad tuoksites kartu, niekas nedraudzia paprasyti to, kas tau suteiktu daug dziaugsmo
Kas kart kai pravaziuojam pro Gedimino pili, prisimenam, kad dabar ji yra ir musu gyvenimo dalis!!!

maniskis man pasipirso per kucias, papietavome restorane o paskui vaziavome prie mariu tai ten jis ir pasipirso, zinoma as jau nujauciau kad taip nutiks na man tai pasirode romantiska ant juros kranto. pamenu kaip istrauke grazia raudona dezute kriaukles formos, o joje grazus deimantine akute ziedelis

na as irgi papasakosiu apie brangiausiojo siurpriza...

Is tiesu per visa draugystes ir gyvenimo kartu laikotarpi (2.5m) apie vestuves kalbedavom maziausiai .. kazkaip man tas popieriukas ir ceremonija nedaug ka reiske...

viskas prasidejo nuo musu kasmetines keliones su draugais po europa... aplankem austrija, italija ir galiausiai apsistojome rimtesniam poilsiui Kroatijoj KRK saloje... viskas vyko per mano gimtadieni, vakare gryze su draugais nuo pajurio sugalvojome pasidaryti kelis kokteiliukus ir ramiai atsipalaiduoti musu nuomojamo namo terasoje ant juros kranto... na visi pasibuvom, pasmaguriavom saldziaisiais kokteiliukas ir kazkaip visi labai jau anksti nuejo miegoti.. na o maniskis man sako einam prie Juros pasivaikscioti,tuoj 24 valanda,pasitiksim tavo gimimo diena prie juros dviese, na gerai einam sakau... ir jauciu kad kazkodel jam rankytes labai slampa.. einant pridedu galva prie peciu, o sirdis taip dauzosi, kad atrodo tuoj gaudyt reiks.. nesuprantu kodel taip nervuojasi... gi einam pasivaikscioti prie juros, o ne skandintis ten : ))
.. vaizdai nerealus, naktis, kitam juros krante matosi Rijeka, po kojom bangos skalauja akmenis..... lyg mirazas... prieinam mola... uztempia mane ant to molo.. nors jau jegu ir taip nera.. pasimato dar nerealesnis vaizdas su tom sviesytem...

ziuriu klaupiasi.. matau ir negaliu patiketi savo akim.. nejaugi dabar... nejaugi cia ... nejaugi man pirsis.. galvoje sukesi tiek minciu... ir atrode tuoj man sirdis issoks... po keliu sekundziu girdziu tuos zodziu... "meile mano.. klaupiuosi pries tave... ir prasau buti mano isrinktaja, mano mylimiausia moterim iki ....." ir daugiau nieko nebeatsimenu.. nes uzpludo nerealus jausmai.. ir asaros .... is to jaudulio net negirdejau klausimo, kada tureciau atsakyti taip..))) bet taip buvo patsdidziausias siurpizas ir gimtadienio dovana...

o man pasipirso labai netiketai:
grizau pavargusi po komandiruotes namo, jis paeme lagaminus ir juos nunese. kai iejau i musu miegamaji jis visas buvo isbarstytas roziu ziedlapiais, ant lovos stambiu roziu puokstele, visur dega zvakes, paruoses sampo butelaiti ir taures... kaip grazu buvo!!!!!!!!!!!!!
neisitikejau is saviskio tokio romantikos pliupsnio, turbut pabuves savaitele be manes, prisigalvojo

sweet