Pasipiršimo istorijos

Paskaiciau jusu istorijas ir kai kurios net asara vercia isspausti is grozio
Manoji tai jau nuo pradziu buvo nuspejama..
Taip viskas buvo,..
Visa musu draugystes laika, karts nuo karto vis uzklausdavau MB apie zieda, kuris turetu buti ant mano pirstuko (aisku juokoforma), ypac kai pradedavo snekos eiti apie seima nes jis jau vestuviu kaip velnio bijojo, sakydavo pirma vaikas, o tada jau ziedas taip ir buvo
Tai va,..apie pasipirsima.. praeitais metais nusipirkome kelione i Egipta, kelios savaites pries kelione prasidejo snekos apie mano 'to' pirsto dydi, matavo su popieriukais, zodziu ko tik nedare.. aisku, tai jau sukele itarimu
Tik va, kad kartu dirbom, tai neisivaizdavau kada jis ta zieda galetu man nupirkti..
Taip tuo ir baigesi tam kartui..
Na ir mes jau Egipte, viena vakara isejom pasivaikscioti prie juros, ir kai jis pradejo kaip nesavas kazkokius sau nebudingus dalykus kalbeti apie meile, apie mus... (daug nepamenu is to soko jis daug pamirso pasakyti is to soko ) as jau nujauciau, kad tas momentas jau atejo Na ir is kisenes istrauke ziedeli ir paklause 'ar tekesi uz manes' As zinoma sutikau Kad ir nuspejama, bet buvau laaabai laiminga, siek tiek sokiruota ir apstulbus
Idomiausia buvo po visko dalintis ispudziais.. pasirodo as vos kambary viesbucio nepamaciau kaip jis ta zieduka i kisene dejosi, pasakojo kaip slepe lagamine pries vaziuojant i kelione, kaip po darbo leke i parduotuve ziedo, kaip su popiriuku matavo dydi su pardaveja ir juokingiausia, o jam baisiausia buvo, kai kisenej pries traukiant ziedukas is dezutes iskrito ir kaip jis ji gaude, kiek jam strioko buvo
Beje, del ko as ji dabar erzinu, kad pamirso atsiklaupti

tada jau nes tas, po metu nzn kaip jausiuos gal visai nenoresiu jokios ceremonijos, tai geriau dabar

Nu, cia visu tokios romantines istorijos... O mano labai paprasta - as pati pasipirsau!
Stovejome Londone stotyj, laukem traukinio, labai pavarge, bo is kazkokio tuso vaziavome nakti. Tylejome... Ir net iki siol nezinau, kas man uzejo, bet as staigiai atsisukau i mano drauga i pasakiau: "K.....kai (pavarde ), o davaj zenijames!"

Jis labai rimtai i mane paziurejo pora sekundziu ir pasake "davaj".
Vat uz 1,5 men. musu vestuves

laba.

labai miela skaitinėti šitą temą, čia tiek daug romantikos ir gražių šiltų jausmų

O man brangusis pasipiršo lygiai po 10 metų draugystės, toje pačioje vietoje, kur pirmą kart pasimatėm ( vieta prie Danės upės Klaipėdos miestas )
Jis pasirodo kaip ir daugelis prieš pasipiršdamas kažkaip keistai kalbėjo , po to priklaupė ir išsitrakęs dežutę kažką kalbėjo kalbėjo nors tiksliai neatsimenu ką ir padovanojo žiedą
Tiesa, planavo jis kiek kitaip tą dien pasipiršti, nes tą rytą jodinėjom arkliais žirgyne, bet sutrukdė vieni žmogelai

Bet vistiek, netikėtumas didelis ir mielas nes apie vestuves kalbėjom seniai, tik apie antrą leliuką vis pakalbėdavom. Bet mano brangusis tikrai žinojo, kad būdama nėščia netekėsiu, tiksliau, kad tai būtų jam priežastis tuoktis

Sekmės, meilės jums visoms

kaip smagu paskaitinėti visų istorijas , kokios fantastiškos istorijos ir kokios mes laimingos buvome tą dieną :

Mes su brangiausiuoju buvom Paryžiuje. Jis kaip niekad tylus buvo. Leidžiantis saulei vaikštinėjom šalia Eifelio bokšto. Brangusis sugalvojo užkilt į viršų. Užkilom, apsižvalgėm ir staiga brangusis priklaupė, išsitraukė žiedą, kažką sumurmėjo ir paklausė ar tekėsiu už jo. Aš apsimečiau, kad galvoju, bet mintyse jau šaukiau "taip, taip, taip". Taigi vestuvės po mėnesio

sveikinam linksmai atšokti vestuves

Ačiū, ačiū

prašom prašom

Oho, išgirdusi tokį pasiūlymą pati vietoj pasipirščiau .

O musu istorija tokia Vaziavom pas mano brangiojo tevelius i Panevezi, bet taip ir nepasiekem ju - apsistojome prabangiame viesbutyje. Na galvoju idomiai cia - tevu namai uz keliu kilometru, o mes viesbutyje apsistosim, bet kadangi buvo vasario 14 d. - puse metu kaip mes esame drauge, kazkaip itin keista nepasirode, na galvoju greiciausiai kokia vakariene sumastes yra
Apsistojome kambaryje, pasimegavome spa malonumais ir nusileidome pavakarieniauti i restorana. Ten pasirodo jau viskas buvo suruoshta - didele puokste raudonu roziu, skanus vynas, vakariene ir kazkokia keista tyla. Jausmas toks lyg abu pirma karta butume ateja i pasimatyma. Po truputeli pradejau itarti kad kazkas cia bus, taciau stengiausi neishsiduoti Vakariene ejo i pabaiga ir NIEKO... hmm na galvojau - apsirikau. Staiga jis man sako "Einam pasivaikscioti". Galvojau jog protas pasimaishe, nakti po Panevezi pasivaikscioti... bat sutikau. Su suknele ir aukstakulniais slidinedama kantriai vaiksciojau su juo ant uzsalusios Nevezio upes ir dairiausi ar kas netyko musu su lazdomis Staiga jis man sako "Uzsimerk". Na jau ne galvoju, ir taip baisu o dar ir uzsimerkti reikia bet maciau, kad kazko jaudinasi - uzsimerkiau Supratau kas bus.. atsimerkiu jo nera palenkiu galva zemyn - jis priklaupes, su dezute rankoje ir baimes pilnomis akimis klausia "Ar sutinki tapti mano suzadetine o veliau ir zmona" Na, sakau, "Jei pazadi buti geras, gerbti ir myleti mane visa gyvenima tai sutinku" Jis atsistojo ir uzmove man balto aukso ziedeli su melyno smaragdo akute. Kiek laimes buvo jo akyse! O as soke Sugebejau suvokti kas atsitiko tik kai grizome i kambari, kuris kol mes vakarieniavome mano busimo vyro prashymu buvo papuostas roziu ziedlapiais, sampanu ir vaisiais. Dabar shi ivyki prisimenu kaip silta, grazu, ypatinga vakara ir dziaugiuosi jog tai buvo ne vienintelis toks kupinas romantikos ir maloniu staigmenu vakaras. Mes su vyru nuolat stengiames vienas kita nustebinti tokiomis sventemis

p.s. as nieko neturiu pries panevezio zmones, nes tikrai pazystu ten gimusiu, uzaugusiu ir gyvenanciu nuostabiu zmoniu.

Man teko "dalyvauti" trijose pasipirsimuose. Bet i du is ju atsisakiau - jauna ir kvaila buvau, bet turbut, tai tik i gera nes trecias kartas, kaip sako, nemeluoja
be to, tie pirmieji buvo kazkokie desperatiski, gal bijant mane prarasti, ant issiskyrimo ribos, vienas netgi lietui lyjant ir abiemes verkiant
Bet va trecias, lemtingasis, buvo pries puse metu, kalnuose. Pries pat isvaziuojant i kalnus atostogu gavau is drauges zinia, kad ja palieka vyras tai taip sirdi suspaude, vis masciau apie tai...
Bet... Atvaziavome i kalnus, pirma vakara maniskis prideliojo visa kambari zvakuciu, taip graziai ir romantiskai viskas atrode, o tada siaip mums besisnekuciuojant apie gyvenima, jis staiga sako: "Ar teketum uz manes?" Man tik akys ant kaktos - visi aplink skiriasi, o cia stai manes praso teket... Tai as jam klausimu i klausima: "O is kur tu zinai, kad mums va taip vat nenutiks kaip mano draugei?.." "Na, - asake jis, - mes nei vienas nezinome, kas su mumis gali nutikti. Bet mes turime tiketi"... Va taip vat ir nuginklavo...