Pasipiršimo istorijos

O man MB pasipiršo kaip tik 3 draugystės metinių dieną.. oro balione virš Trakų
o susituokti planavom lygiai po metų, bet dėl tam tikrų aplinkybių teko savaitei atidėti

Na as ir pasipasakosiu kai maniskis man pasipirso mes jau buvom isdraugave 3metus ir 8 men. ir gyvenom kartu jau beveik 2 metus.kas buvo idomiausia kad apie ta diena as visai nieko nenutuokiau,nors pries tai mes buvom snekeja apie vestuves ir siaip as visada nujausdavau ka jis man gimtadienio proga dovanos ar valentino dienos proga as siaip kada geliu atnes tai labai budavo neidomu nes viska numatydavau is anksto(saviski jau tiesiog kiaurai permatau )bet tada visai nieko nenujauciau tai vat buvo gruodzio 31 diena ruosemes eiti pas draugus vakare svesti nauju metu,na kaip visada ruosemes puosemes ir maniskis buvo toks kaip visada nei nervingas nei koks keistas nei ka(mokejo labai gerai savo jauduli nuslepti)nuejom pas draugus tada pries 12val isejom i lauka ir laukem fejerverku.Kai ju sulaukem ju buvo tikrai labai daug ir graziu todel as pasiemus kamera dairiausi i dangu ir filmavau,tada kazkaip atsisukau i savo vyra o jis ziuriu atsiklaupes ir is juodos dezutes man isima balto aukso zieda su 0,2 karatu deimantu, paklausia ar busiu jo zmona,tada nuima man pirstine uzmauna zieda o as soko busenoj nieko ir neatsakau tada jis dar karta klausia o as sakau tai aisku kad taip tuo momentu jis buvo labai susijaudines ir as taip pat tai net is dziaugsmo isspaudem po asarele tei vat labai buvo fainai nes tikrai to nesitikejau ir buvo labai grazu kai aplink mus saude fejerverkai ir draugai liko labai nustebinti nes irgi nieko nezinojo kaip ir as o kita diena snekejom apie to vakaro ispudzius ir jauduli ir jis man pasakojo kaip viska padare kad as nesuzinociau nors pora kartu vos neissidave bet viskas baigesi labai gerai

Atostogavome vasara Paryžiuje, tai vieną vakarą paemė ir pasipiršo aišku numaniau, kad taip gali būti, bet visvien labai susijaudinau ir net apsiašarojau

Sokoladinuke, kogero kartu vestuves planuosim as ir gi dar sviezutele praeita savaitgali isvaziavom savaitgaliui i paryziu...puikiausiai nujauciau viska, kadangi draugaujam jau ilgai, o ir gyvenam kartu..maniskis, toks nervingas buvo ir vis i ta eifelio boksta verzesi geriausia, kad vos nepavelavom, uzdaromas jis 23h, tai kai jau leidomes is jo lygiai tiek ir buvo o viskas buvo taip...abu ziauriai susale, kadangi visa diena praleidom mieste, laukiam eileje prie eifelio boksto, jau ipusejom eilute...staiga is niekur nieko kazkas is apsaugos pradeda rekt, aptveria boksta pradeda lakstyti tie kariskiai su automatais kur ten vaikscioja (mane jie labai gasdino, galvoju, o gal koks slaptas teroristas kazkuris ir prades visus saudyt ), mus pradeda varyt i kitas kasas kurios kazin kur o ir laiko ne kas...maniskis nervinasi, sako nespesim...spejom, pasikeliam i eifelio boksta, vaizdas nerealus, ijungia lemputes, visas bokstas spindi MB aiskiai matosi nervinasi, tai i viena auksta mane tempia tai i kita..stebiu vaizda is auksciausio auksto, kuris debgtas tik grotom, jokio stiklo, paziuriu zemyn, siaubas kaip baisu, visa drebu is salcio ir baimes laikau fotika ir vis atrodo , kad tuo nuriedes jis zemyn pro tas grotas, staiga atsisuku ir matau, maniskis atsiklaupes, pradeda man kazka sakyt, o as is to visko nieko negirdziu, nors buvau kokia 90 proc. garantuota, kad tikrai pasipirs, kadangi kaip kuri saket nujauciu visas jo planuojamas staigmenas, reze gan ilga kalba, is kurios atsimenu tik kaip mane myli, kaip jam gera ir nori praleist su manim visa savo gyvenima, klausia ar tekesiu uz jo ir atidengia grazia dezute, o ten......ziedukas aukstyn kojom o as zvengt pradejau sakau apversk po visko, MB pasake, kad nepasakiau TAIP, sakau tekesiu tekesiu, nors buvau suplanavus, kad pakankinsiu, nutaisysiu rimta mina ir prasysiu laiko pagalvot beje, kai jis atsiklaupes buvo, kadangi zmoniu aplink nemazai, visi tik wow, look niu va tokia mano istorija, ilgai as cia, bet labai miela tai prisimint

Sveikos na ir as papasakosiu savo istorija, maniske nebuvo tokia jau romantiska bet taigi tai buvo praeje jau metai nuo musu pirmo susitikimo, nuvaziavome i kaima pas senele , ir as sau ramiai geriau arbata ,sededama prie stalo,ateina jis ir atsiklaupia o as vos nepaspringau ta arbata nes nenujauciau kad taip greit pasipirs gerai kad niekas nemate tos scenos

mano istorija tai tokia: sedziu darbe skambina „atsiusk pupos (mano geriausios drauges nr) sakau kam reikia ai pasneket del vakaro (nauju metu nes pas ja ruosemes sutikti juos) na daviau. vakare grizau is darbo greitai ruosiau maista rengemes ir isskubejom sutikt nauju. kai 12 val isejom i lauka saude fejerverkai ir visa tai ivyko visai to nesitikejau (nors jau buvo planuojamos vestuves) o drauges nr reikejo kad padetu isrinkt ziedeli nes jam akys raibo nuo visu ir nezinojo koks patiktu ziedelis

Pernai rugsejo menesi vykome atostogauti i Kroatija, kartu buvome pradraugave keturis metukus. Budami Kroatijoje vykome i papildoma isvyka, miesta ant vandens Venecija. Tenais yra ispudingo grozio ir labai prabangi baznycia. Mano brangusis man ir pasipirso joje. Tai tikrai man buvo didele staigmena. Jis man i teike balto aukso zieduka su brilijantu ir paklause ar tekesiu uz jo As iskart, net negalvodama atsakiau TAIP Idomiausia, kad paskui kai isiziurejau i ziedeli, pamaciau, kad deimantuka laiko keturios sirdeles, kaip tik tiek, kiek metu buvome draugave
Po metu, t.y siais metais lapkricio menesi atsventeme musu dvejas ispudingas vestuves. Lietuvoje ir karibuose Nuo to laiko pradejome gyventi kartu, nuostabu kaip pasaka gyvenima

Man labai gražiai pasipiršo... Biški jau ir nujaučiau, ir jį patį juvelyrinėj parduotuvėj užtikau dieną prieš tai (bet išgaravau, net nematė manęs ). Na, bet jis megėjas auksinius papuošalus man dovanoti, o be to Naujakas ant nosies, taigi tą dieną pamaniau, kad gausiu kokį auksinį pakabuką į savo kolekciją naujujų metų proga.

Klydau

Tą dieną buvo labai gražus oras ir užsimanė jis kalnų dviračiais pasivažinėti. Pasivažinėjom taip, kad namo grįžau vos vilkdama kojas ir galvodamas kokias gi pėdkelnes reiks dėtis Naujakui, kad mėlynes ant kojų paslėptų... O kadangi oras vis dar buvo gražus, jis pasiūlė papietauti kur nors mieste, o prieš tai pasivaikščioti (tipo pravaikščiosim kojas ir nebeskaudės kitą dieną). O pats iš spintos traukiasi kostiumuotas kelnias ir baltus marškinius . Nu aš irgi gražesnį drabužėlį pasiruošiau.

Važiuojam. Pasivaikščioti jam užsimanė aukštai kalvose, su vaizdu į jūrą. Oras gi gražus! Nu ką čia bepridursi, gražus, aišku, varom! Prisiparkavom kalvos papėdėj, užmokėjo jis už vagonėlį, kuris į viršų veža. Važiuojam.
"Kam tu tą striukę per tokius karščius su savim tampiesi?" klausiu jo mintyse. Tas lyg skaitydamas mintis mano sako "gali būt vejuota viršuj, pasiėmiau ko tave aprengti, matau, kad nieko neturi". Na, jis pas mane toks, rūpestingas labai Iš tikrųjų.

Vaikštom laukiniais takeliais, tarp krūmokšnių ir laukinių gėlių, pro jas matosi mėlyna kaip dangus įlanka.

"Einam va ten?"
"Einam"

Nuėjom.

"Kaip gražu"
"Aha"

Sėdim, šnekam apie kažką. Šildomes ant saulutės. Seniai taip su juo gražiai vienu du laiko leidom per tuos darbus ir mokslus... O įlanka tokia mėlyna mėlyna....

"Tekėsi už manęs?" - ir atidaro mažą raudoną dėžutę. Ten žiedas.
"Tekėsiu"


Va taip viskas ir įvyko.

Čia tai jėga klipukai

Pasaka

Sveikos, ir as dar visai sviezia suzadetine nors gal tiksliau jau butu didzioji vestuviu planuotoja Su draugu isvaziavome pasibastyti po Londona savaitei cia spalio pabaigoje. Anksciau kildavo man visokiu minciu, kada gi jis pasipirs pagaliau!!! o sikart visai nesitikejau! Sugalvojau ji nusitempti i apzvalgos rata, nieko neitardama.. net nemaciau kad jis nervinsi (paskui tik po visko fotkes ziurint labai juokemes, nes jau toks susikaupes pries pasipirsima buvo) tai va, uzkilom i auksciausia taska, o jis priklaupe ir istiese man ziedeli!! pasimeciau visiskai, net nemaciau ziuri kas nors cia ar ne i mus! visai nesusivokiau is tos laimes tik po to keli zmones aplinkui pasveikino ir dar nufotkino jau tokie svytintys islipom is to rato