Įkraunama...
Įkraunama...

Mano vaikas hiperaktyvus 8

QUOTE(Skambanti tyla @ 2011 10 05, 16:49)
Mano vaikas (pirmokas) specialiai palieka sąsiuvinius, pratybas namuose , kad nereiktų daryti namų darbų, meluoja, kad neužduota  doh.gif , jau keturis kart iš eilės nepadaryti namų darbai  doh.gif , tikrinu kiekvieną dieną...pasirodo žiūriu į knygą, o matau ........... unsure.gif

Pas mane lygiai tas pats... Tik palieka viską mokykloje.Vat užvakar mokytoja atnešė į namus jo sąsvinius ir pratybas, nes vaikinas parėjo tuščia kuprine . "Tipo" nieko nereikėjo neštis... Žiūriu jisai specialiai pradėjo palikinėti tiek parkerį, tiek visa kita mokykloje, užrašų knygutę, kurioje mokytoja surašo tėvams ko reiks kitai savaitei ar šiaip pastabas, jau nebeparsineša... Užvakar pirkau parkerį, šiandien eisiu vėl pirkt, bet vaikinui aiškiai pasakiau, kad dabar pirksiu iš jo pinigų, nes aš neturiu tiek, kad kiekvieną dieną pirkinėčiau vis naujus... Taip pat ir sulaužytus flomasterius reik pakeist...

QUOTE(aukseklaipeda @ 2011 10 05, 17:00)
Jei vyksta tokie dalykai, tiesiog savarankiskai, be vaiko, uzsirasyciau pas vaiku  psichiatra, pasikalbeciau nuosirdziai, nieko neslepdama. Kad neina suvaldyti, kad per sunku. Psichiatrai yra daug visko mate. Eiciau pas vyresnio amziaus, su patirtimi.
man Klaipedoje gyd. Cesniene, kaip mama antroji. Is jos kartais tokie zodziai mano vaikui sklinda, kad as net nusterstu. Ji yra maciusi visko, ir juodo ir balto. Jos neapgausi.
Tokiu atveju pasiprasyciau paguldyti vaika issamiems tyrimams. Galu gale ir tu pailsesi ir isvados bus, kuriu mes cia tau tikrai neduosim.

Reiks paieškoti kur jinai dirba...Užsirašiau pas neurologę, bet jaučiu be reikalo... Mes esam tolokai nuo klaipėdos, bet pas gydytojus rimtesniais atvejais ten visada važiuojame...

QUOTE(Roga @ 2011 10 05, 17:06)
pas mane tokia pati situacija buvo, kol pabėgau nuo vaiko tėvo (tfu tfu gerai, kad nebuvau ištekėjusi už jo doh.gif ) grasino, smaugė, vos nepapjovė manęs. mano vaikas nesuprato, kai atsirado dabartinis mano draugas, kaip galima mylėti mane. nes vaikis matė tik smurta, aš iš tos baimės kentėjau ilgai, bet kai tik išvyko į užsenį pasinaudojau proga, baigiau mokslus, susiradau žmonių kurie gelbėjo, kad badu nenumirčiau, leidau vaika į darželį, pati savę gydžiau palaipsniui, o kai grįžau ankščiau nei tikėjausi, tai vos gyvi likom, jei ne dabartinio vyro pagalba, išvežė mane į kaima
bet patikėk gyvenimas yra gražus ir dar atsiras žmogus kuris suteiks tavo gyvenimui laimės.

Na pas mane taip baisu nebuvo atrodo... Bet vaikus galima sakyt auginau viena... Vis tas alkoholis ir draugai... Dar ir skyrybos vyksta bloguoju, vyras taaaip mane apšmeižęs, bet bent jau žinau, kad visa tai paneigsiu...

Aplamai iš vaiko vis išgirstu, kad manęs nekenčia, jau susikrovęs daiktus išvykt pas tėvą... Vakar su tėvu kalbėjos per skype, tai pats jisai nesupranta kas vyksta...
Pykstamės su vaiku nuolatos...Ypatingai iš ryto kai reikia eiti į mokyklą, o jisai nenori.. Vakar po pietų uždaviau nemažai namų darbų padaryt ir po to indus išplaut... Žinokit labai šaukė prieš, bet išėjau į darbą, parėjus radau visa tai padaryta... Jisai specialiai nori mane išvesti iš kantrybės, bet kažkaip galvoju geriau apsimesiu kad man visiškai vienodai... Tik pažiūrėsim kiek ilgai tversiu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bumbasi: 06 spalio 2011 - 08:00
QUOTE(bumbasi @ 2011 10 06, 08:59)

Na pas mane taip baisu nebuvo atrodo... Bet vaikus galima sakyt auginau viena... Vis tas alkoholis ir draugai... Dar ir skyrybos vyksta bloguoju, vyras taaaip mane apšmeižęs, bet bent jau žinau, kad visa tai paneigsiu...

Aplamai iš vaiko vis išgirstu, kad manęs nekenčia, jau susikrovęs daiktus išvykt pas tėvą... Vakar su tėvu kalbėjos per skype, tai pats jisai nesupranta kas vyksta...
Pykstamės su vaiku nuolatos...Ypatingai iš ryto kai reikia eiti į mokyklą, o jisai nenori.. Vakar po pietų uždaviau nemažai namų darbų padaryt ir po to indus išplaut... Žinokit labai šaukė prieš, bet išėjau į darbą, parėjus radau visa tai padaryta... Jisai specialiai nori mane išvesti iš kantrybės, bet kažkaip galvoju geriau apsimesiu kad man visiškai vienodai... Tik pažiūrėsim kiek ilgai tversiu...



matai kai vaikas nematęs tau pagarbos, jis taip pat elgiasi kaip tėvas (kalbu iš savo patirties) rėkdavo taip, kad nekenčia, kad nori kitos mamos, nors vakare kai reikia eiti miegoti mama ar gali paglostyti, apkamšyti (toks mūsų ritualas buvo). prireikia daug laiko kol viskas pasikeitė, oj daug. daug visko, daug. nesiplėsiu.

man buvo lengviau mokykla mano vaikui buvo viskas, jei norėjau nubausti tai turėjau neleisti į mokykla.
ramybė ir stiprybės tau reikia. tikiuosi, kad šita krizinį laikotarpį ištversi 4u.gif
aš ir ėjau, ieškojau pagalbos ne tik sau bet ir vaikui 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(bumbasi @ 2011 10 06, 09:59)
Pas mane lygiai tas pats... Tik palieka viską mokykloje.Vat užvakar mokytoja atnešė į namus jo sąsvinius ir pratybas, nes vaikinas parėjo tuščia kuprine . "Tipo" nieko nereikėjo neštis... Žiūriu jisai specialiai pradėjo palikinėti tiek parkerį, tiek visa kita mokykloje, užrašų knygutę, kurioje mokytoja surašo tėvams ko reiks kitai savaitei ar šiaip pastabas, jau nebeparsineša... Užvakar pirkau parkerį, šiandien eisiu vėl pirkt, bet vaikinui aiškiai pasakiau, kad dabar pirksiu iš jo pinigų, nes aš neturiu tiek, kad kiekvieną dieną pirkinėčiau vis naujus... Taip pat ir sulaužytus flomasterius reik pakeist...
Reiks paieškoti kur jinai dirba...Užsirašiau pas neurologę, bet jaučiu be reikalo... Mes esam tolokai nuo klaipėdos, bet pas gydytojus rimtesniais atvejais ten visada važiuojame...
Na pas mane taip baisu nebuvo atrodo... Bet vaikus galima sakyt auginau viena... Vis tas alkoholis ir draugai... Dar ir skyrybos vyksta bloguoju, vyras taaaip mane apšmeižęs, bet bent jau žinau, kad visa tai paneigsiu...

Aplamai iš vaiko vis išgirstu, kad manęs nekenčia, jau susikrovęs daiktus išvykt pas tėvą... Vakar su tėvu kalbėjos per skype, tai pats jisai nesupranta kas vyksta...
Pykstamės su vaiku nuolatos...Ypatingai iš ryto kai reikia eiti į mokyklą, o jisai nenori.. Vakar po pietų uždaviau nemažai namų darbų padaryt ir po to indus išplaut... Žinokit labai šaukė prieš, bet išėjau į darbą, parėjus radau visa tai padaryta... Jisai specialiai nori mane išvesti iš kantrybės, bet kažkaip galvoju geriau apsimesiu kad man visiškai vienodai... Tik pažiūrėsim kiek ilgai tversiu...


Pas tave labai sunkus laikotarpis. Labai noretusi tave tiesiog apkabinti, pripilti tau vonia, uzkaisti metu arbatos, paleisti ramia muzika ar nusivesti tiesiog i kina. Dabar "Tada Blinda" Klaipedoje rodo, man patiko.
Kodel? Todel, kad tu labai pavargai, ir kiek tu dabar besistengtum, nepasikrovus is kazkur jegu tu nieko nebepadarysi. O kai sustipresi, pradesi svytet,. tada ir sunus pasikeis.
Tavo vaikas jaucia itampa, o vaikas seimoje turi turi jausti sauguma. Jautresni vaikai net pradeda vogti.
Ka as daryciau dabar tavo situacijoje? Su savo vaiku. Tik nezinau kiek tavo vaikinui metu.

Pirma, kai namie yra itampa, vaistas yra tik vienas- juodas ar baltas, bet humoras.
Antra, kai nori suvaldyti sunkia situacija ir matai, kad nebeturi jegu, kad tai nebe tavo galiom, nes tam, kam tu nori padeti, nepriima tavo pagalbos.... Tada leisk tiesiog ivykiams teketi sava vaga.
Trecia, kazka esi praleidus ir turi is naujo rasti rysi su vaiku:
1. Pasiimk sasiuvini ir susirasyk visus ivykius, kai tu su vaiku juokeisi, kai jus buvote kartu. Ir tiesiog pakartok tas akimirkas.
Man su mano vaiku gera, kai mes isvaziuojame i miska ar kitas pakeles ir as leidziu jam pavairuoti. Man yra su vaiku gera, kai einam su juo i kina ir valgom popkorna is bendros dezutes. Man su vaiku gera, kai mes su juo "prikolinam" per one tiklapi. Man su vaiku gera, kai dirbam sode. Man su vaiku gera, kai valgom masinoje hesburgeri. Man su vaiku gera, kai gulim kartu miegamajame ir jis man pasakoja apie savo mergina. Man su vaiku gera, kai "prikolonam" is musu kates. man su vaiku patinka delioti delione.
Dabar mes is vis sumasteme kas ryta kartu valytis dantis. Nes apsileides vaikinas.
Tavo seimoje yra kiti ritualai
Nors tau dabar atrodo, kad laikas ta savo mazaji monstriuka nugaleti, bet daug lengviau pradeti su juo tiesiog kalbetis, bendrauti ir sugyventi.
2. Nezinau, bet mokytoja su tavimi kovoja, o ne sugyvena ar nori bendradarbiauti. Esu bandziusi ir taip. Kai matau, kad situacija marazmine ir niekur nebeveda. Tiesiog prisiimdavau isklausytojos vaidmeni, o ne kraudavau ant saves. Juk tu ne burtininke ir mokykloje nesedesi.
1 Isklausyk mokytoja ir ja "suprask", kaip jai sunku, bet tik tiek. Na kaip kokia psichologe ar drauge.
2. Paklausk sunaus ir taip pat jo isklausyk, ka sakys jis. Bet lygiai taip pat, lygaiavertiskai, kaip ir mokytoja.
Nes dabar, jei nupiestumeme vaizdeli, atrodytu taip. Mokytoja svarbiausia, ji ant taves barasi, tu isklausai jos, o paskui bariesi ant vaiko. Nes jis kaltas, juk mokytoja taip pasake. O kas tau gyvenime bus svarbesnis po 10 metu? Mokytoja ar tavo vaikas?
Jei tu tiesiog ramiai isklausysi abieju pusiu ir pasistengsi ne su vienu nesipykti, tu tiesiog tapsi abieju draugais. Taip tu pamazele susidarysi vaizdini kas is tikro vyksta mokykloje. Atmink, tokios mokyklos, kokia buvo, kai tu mokeisi, jau seniai nebera. Mokykloje labai nesaugu.
3. Tavo sunus tavimi manipulioja. Jis tave gasdina, kad iseis pas teva. Vienintelis ginklas nuo gasdinimo yra leisti padaryti tai, kuo jis gasdina. Tik tada nereikia visiskai rodyti savo emociju. Turi likti rami. Jei vaikas prades reikalauti eiti gyventi pas teva, tu jam turi parodyti, kad tai jo pasirinkimas, kad jei jis nori, tai ka darysi, tegul eina. Juk mylite jus ji abu vienodai. Kazi ar tevelis labai jau nori? g.gif

Is tikro sis atsipalaidavimo laikotarpis turi vykti neilgai. Tegul bus tai dvi savaites.
paskui pagal aplinkybes. Tik prisimink, kad tau siuo metu yra svarbiausia tu pati, tavo vaikas ir skirybu procesas. Visa kita, tik nereiksmingi dalykai. Siuo metu atsirink kas yra svarbiausia. O tau svarbiausia tapti draugu su savo vaiku. O su draugu daug lengviau spresti problemas. Nes tu augindama sunu neturi ramscio, jam labai truksta tiesiog tikro, realaus tevo. Gal net ir dirzo blush2.gif ax.gif Bet...Tu juk tik moteris. O gyventi vis tiek reikia.
Nera dabar svarbu ir mokytoja, nes tu jai tikrai nesvarbi. Siuo momentu tu tiesiog nebematyk tu neplautu indu, tegul sunus kai nores valgyti ir issiplauna juos ir pan....
Nujauciu, kad tavo vaikas nera hiperaktyvus. Tai psichologines problemos. Manau, kad nerasite patologijos ir pas neurologa. O neurologas pasakys, jusu vaikas visiskai sveikas. Nes neurologas tiesiog tiria galva kompu.
Psichiatras israso raminamus vaistus, taciau jis ir diagnozuoja kas is tikro vaikui yra.
O psichologas (ne sarlatanas) gydo psichologines bedas, kalbedamasis su vaiku ar su mama. Kuo busite psichologui atviresni, tuo labaiu jis jums pades. Jei turesite bedu ir galimybiu, nes vaziuojate i Klaipeda. tai is karto duodu rekomendacijas, kur turie kreiptis. Psichiatre Cesniene, o toje pacioje istaigoje dirba tikras specialistas psichologas Vasiuliene. Sie specialistai yra psichikos sveikatos centre. Praeitas nemazas kelias, kol as juos suradau. As daugiau niekuo nepasitikiu.
Ir dar, nusipirk vaikui tiesiog rusisko gliucino. Pamaitins smegenis ir apramins.

Vario mirksiukas.gif O kaip tu save terapini?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo aukseklaipeda: 06 spalio 2011 - 11:51
QUOTE(aukseklaipeda @ 2011 10 06, 12:31)
Pas tave labai sunkus laikotarpis. Labai noretusi tave tiesiog apkabinti, pripilti tau vonia, uzkaisti metu arbatos, paleisti ramia muzika ar nusivesti tiesiog i kina. Dabar "Tada Blinda" Klaipedoje  rodo, man patiko.
Kodel? Todel, kad tu labai pavargai, ir kiek tu dabar besistengtum, nepasikrovus is kazkur jegu tu nieko nebepadarysi. O kai sustipresi, pradesi svytet,. tada ir sunus pasikeis.
Tavo vaikas jaucia itampa, o vaikas seimoje turi turi jausti sauguma. Jautresni vaikai net pradeda vogti.
Ka as daryciau dabar tavo situacijoje? Su savo vaiku. Tik nezinau kiek tavo vaikinui metu.


Taip esu pavargusi... Kas nežino kokios bėdos slegia, tai pasibaisėję žiūri - sudžiūvus, liūdna ir t.t. Paskutiniu metu įtampa didelė, o kaip sako-vaikai gi viską jaučia....
Vat sūnus tiesiai pasakė eidamas miegoti- būsiu piktas kol tetis negrįš... O aš jam ( gal ir blogai padariau...) - "tetis grįš tik atostogom, paskui vėl išvažiuos ir tu puikiai žinai, kad aš, mes, su juom negyvensim... Bet jus jisai lankys. Atsimink tai..." Šiandien vaikinas parėjo iš mokyklos, knygutėje buvo parašyta vaikas elgėsi šiandien labai gerai.... Jisai yra nuotaikos vaikas...
Tą hiperaktyvumą aš jau seniai įtariau, gal jo ir nėra, bet ištirt reikės...Patiems bus ramiau... Paskaičiau apie hiperaktyvumą, tai atrodo,kad apie jį būtų parašyta..
Tarkim aš gyvenau tokį gyvenimą, kai tėvas mušdavo mamą ir aš esu gavus, brolį už mane mažesnį ypač sumušdavo... Bet dabar to nebėra. Todėl aš tokio gyvenimo vaikams ir nenoriu... Aš atrodo užaugau be kažkokių psihologinių problemų didesnių, na tik tai, kad nekenčiu ir purto nuo girtų žmonių... Broliui problemos atsirado paauglystėje... Visi kaltino, kad jisai be atsakomybės ir pan, bet niekas neatsižvelgė į tai kokią vaikystę turėjo... Na čia truputėlį ne į temą parašiau... smile.gif

Ačiū už tokius gerus patarimus, tikrai džiaugiuosi, kad į šia temą užklydau... Kažkaip jaučiuosi labiau suprasta ir pačiai lengviau paliko... Kas turi ramius vaikus nelabai supranta tokių problemų...
Atsakyti
QUOTE(bumbasi @ 2011 10 06, 16:52)
Aš atrodo užaugau be kažkokių psihologinių problemų didesnių, na tik tai, kad nekenčiu ir purto nuo girtų žmonių... Broliui problemos atsirado paauglystėje... Visi kaltino, kad jisai be atsakomybės ir pan, bet niekas neatsižvelgė į tai kokią vaikystę turėjo... Na čia truputėlį ne į temą parašiau... smile.gif

Ačiū už tokius gerus patarimus, tikrai džiaugiuosi, kad į šia temą užklydau... Kažkaip jaučiuosi labiau suprasta ir pačiai lengviau paliko... Kas turi ramius vaikus nelabai supranta tokių problemų...



viskas į tema mirksiukas.gif kad tik tu geriau jaustumeisi 4u.gif

tikrai tave suprantu, tarsi atrodo panašu į mano gyvenima, tik kaip tu sakai gal kiek lengviau tau. mat mane mano mama padovanojo.

ir iš to kas mūsų nesužlugdo padaro mus stipresniais 4u.gif

tam mes čia ir visos esame, kad galėtumėme pasikalbėti, pasiguosti ir išsilieti 4u.gif

laikykis 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(bumbasi @ 2011 10 06, 17:52)
Taip esu pavargusi... Kas nežino kokios bėdos slegia, tai pasibaisėję žiūri - sudžiūvus, liūdna ir t.t. Paskutiniu metu įtampa didelė, o kaip sako-vaikai gi viską jaučia....
Vat sūnus tiesiai pasakė eidamas miegoti- būsiu piktas kol tetis negrįš... O aš jam ( gal ir blogai padariau...) - "tetis grįš tik atostogom, paskui vėl išvažiuos ir tu puikiai žinai, kad aš, mes, su juom negyvensim... Bet jus jisai lankys. Atsimink tai..." Šiandien vaikinas parėjo iš mokyklos, knygutėje buvo parašyta vaikas elgėsi šiandien labai gerai.... Jisai yra nuotaikos vaikas...
Tą hiperaktyvumą aš jau seniai įtariau, gal jo ir nėra, bet ištirt reikės...Patiems bus ramiau... Paskaičiau apie hiperaktyvumą, tai atrodo,kad apie jį būtų parašyta..
Tarkim aš gyvenau tokį gyvenimą, kai tėvas mušdavo mamą ir aš esu gavus, brolį už mane mažesnį ypač sumušdavo... Bet dabar to nebėra. Todėl aš tokio gyvenimo vaikams ir nenoriu... Aš atrodo užaugau be kažkokių psihologinių problemų didesnių, na tik tai, kad nekenčiu ir purto nuo girtų žmonių... Broliui problemos atsirado paauglystėje... Visi kaltino, kad jisai be atsakomybės ir pan, bet niekas neatsižvelgė į tai kokią vaikystę turėjo... Na čia truputėlį ne į temą parašiau... smile.gif

Ačiū už tokius gerus patarimus, tikrai džiaugiuosi, kad į šia temą užklydau... Kažkaip jaučiuosi labiau suprasta ir pačiai lengviau paliko... Kas turi ramius vaikus nelabai supranta tokių problemų...


Man labai uzstrigo Alchemie zodziai. As ju pamirsti negaliu. Juos turi zinoti kiekvienas zmogus.
Kai tau yra labai sunku, tiesiog padek kazkam, kam yra dar sunkiau uz tave. Tada bus daug lengviau isgyventi savo skausma.
O gal siuo metu sunkiau yra tavo vaikui, nei tau?
Atsakyti
QUOTE(aukseklaipeda @ 2011 10 06, 23:01)

O gal siuo metu sunkiau yra tavo vaikui, nei tau?

Man lengviau vien tuom, kad aš suprantu kas vyksta..Turbūt..O vaikui neaišku, kodėl tėvai skiriasi, kodėl tėčio namuos ir taip visada nebūdavo ir pan.. .Žinau, kad jam sunkiau... Mano nuovargis tik fizinis ir emocinis, atsigausiu kaip visada... Tokių dienų, kad išsižliubt ir savęs gailiuosi būna retokai, tada kai jau viskas užknisa...
O vaikas lieka vaku...Esu labai daug klaidų pridariusi jį augindama.. Dabar bandau jau kažkaip kitaip su juo elgtis, būti švelnesnė, dažniau pagirti kai reikia, nešaukti dėl kiekvieno menkniekio ( o tas būdavo dažnai)...Aišku neatstosiu tėvo...
Vaikas šiandien net pats pasakė, palikt jam indų plaut, kad būtų kuom užsiimt..
Stengiuos vaikui padėt kiek šiuo metu galiu ir kitaip į viską žiūrėt... Bijau tik to, kad tarkim pasieksiu kažko, vaikas paliks kitoks, sukalbamesnis, nebe toks agresyvus, ne toks laukinukas, ir grįžus tėčiui ar išvažiavus pas uošvius į kaimą jie viską sugadins...Kažkaip abejoju, kad jie visi atsižvelgtų į mano nurodymus.. . Ten yra viskas leidžiama, viskas perkama, o namuose aišku daug kas ribojama, kad ir tie patys traškučiai, sultys... Na bet kaip bus taip...
Atsakyti
bumbasi, as ta principa naudoju kiek kitaip. Tu ir vaikas siuo atveju esate viena ir jums sunku. Kazkada, kai sunus jau buvo pavarges nuo mokyklos, man stogas vaziavo..as tiesiog paziurejau Matelio filma "Pries parskrendant i zeme" ir...mano sunkumai pasirode besa paprasti, kasdieniski...t.y. Dalai Lamos tiesa: jei gali situacija pakeist-keisk, jei negali -nervinimasis vis tiek nepades.
Atsakyti
QUOTE(bumbasi @ 2011 10 07, 09:13)
Man lengviau vien tuom, kad aš suprantu kas vyksta..Turbūt..O vaikui neaišku, kodėl tėvai skiriasi, kodėl tėčio namuos ir taip visada nebūdavo ir pan.. .Žinau, kad jam sunkiau... Mano nuovargis tik fizinis ir emocinis, atsigausiu kaip visada... Tokių dienų, kad išsižliubt ir savęs gailiuosi būna retokai, tada kai jau viskas užknisa...
O vaikas lieka vaku...Esu labai daug klaidų pridariusi jį augindama.. Dabar bandau jau kažkaip kitaip su juo elgtis, būti švelnesnė, dažniau pagirti kai reikia, nešaukti dėl kiekvieno menkniekio ( o tas būdavo dažnai)...Aišku neatstosiu tėvo...
Vaikas šiandien net pats pasakė, palikt jam indų plaut, kad būtų kuom užsiimt..
Stengiuos vaikui padėt kiek šiuo metu galiu ir kitaip į viską žiūrėt... Bijau tik to, kad tarkim pasieksiu kažko, vaikas paliks kitoks, sukalbamesnis, nebe toks agresyvus, ne toks laukinukas, ir grįžus tėčiui ar išvažiavus pas uošvius  į kaimą jie viską sugadins...Kažkaip abejoju, kad jie visi atsižvelgtų į mano nurodymus.. . Ten yra viskas leidžiama, viskas perkama, o namuose aišku daug kas ribojama, kad ir tie patys traškučiai, sultys... Na bet kaip bus taip...


Patikek, jokie auklejimo metodai, papirkinejimai neatstos mamos silumos. Net nezinau, kaip tai pavadinti, tos "vibracijos" kuria jaucia tavo sunus tau.
Kas zino ar tu jau tiek daug tu klaidu padarei augindama savo vaika? Nelabai tikiu, nes taip, kaip jaucia mama, ko reikia savo vaikui, niekas nepajus. Jau geriau gyventi sirdimi, namu surmuliuku, mini konfliktais, negu dirbtinai, pagal kazkokius metodus. Tuos metodus taip pat parase zmones.Tau tiesiog tereikia myleti savo vaika, tada i jokius senelius jis taves neismainys.
O vaikis tavo fainas. Tikras vyriskis seimoje. Lengvina mamai vakara, plauna indus. labai pasidziaug tuo. sakyk, kaip gera grizus tiesiog istiesti kojas ir tau tiesiog neberupi neplauti indai. Pamatysi, kai gerai tavo sunus jausis. Dabar tu turi su juo elgtis, kai su vyriskiu, kuris tavimi rupinas. Nes psichologai teigia, kad seimoje kiekvienas zmogus turi savo vaidmeni, paprasciau pasakius savo vieta seimoje. Siuo metu namie nebeliko seimos galvos. Nes as issvelgiu viena problemele,(nesakau, kad esu teisi, bet taip taip pat gali buti), kad kai iseina tevas is seimos, daznai instiktyviai vyresnysis sunus bando uzimti tevo vaidmeni. Jaucia tai, kaip pareiga. O tavo vyriskis buvo, na nepyk, "skystukas", jei galejo pries moteri, kuria turetu saugoti ir globoti, pakelti ranka. Ta ir bando daryti tavo sunus, nes ismokti kitokio elgesio jis tiesiog negalejo.
Tiesiog nepamirsk ir tai, kad kaip tau dabar svetimi atrodytu vyro tevai ir vyras, tavo vaikui yra tiesig artimi kraujo rysiu zmones. Gal labiau leisk jiems juo rupintis? Na, cia tau paciai labiau spresti. Tik pagalvok, kad ir sis periodas kazkada liks praeityje, laikas sustatys viska i savo vietas. Na, o dar ne viena issiskyrusi moteris neprazuvo smile.gif Todel vyro tevai tau su laiku gali buti didziulis ramstis. Bent jau pailseti nuo savo labai jau demesio reikalujancio piliecio. g.gif
Atsakyti
QUOTE(aukseklaipeda @ 2011 10 07, 12:36)
Patikek, jokie auklejimo metodai, papirkinejimai neatstos mamos silumos. Net nezinau, kaip tai pavadinti, tos "vibracijos" kuria jaucia tavo sunus tau...................


Aš stengiuosi nepapirkinėti... Esu prieš visokius lepinimus materialiniais dalykais, ir visais įgeidžių tenkinimais..
Ir prieš vyro tėvus nesu nusiteikus, tiesiog norisi, kad su manimi skaitytųsi.. Vat buvo, kad skambina uošvis ir prašo duot pasikalbėt su vaiku, daviau, paskui išaiškėjo, kad siūlė važiuot pas juos į kaimą per gimtadienį, bet manęs net neatsiklausė, taip pat kaip ir vyras buvo pasakęs - atvažiuos jo brolis pasiimt vaiko porai dienų... Viskas būtų ok, jei jie patys tiesiog su manimi susitartų.. Aš jiems palikau nulio vietoje, ir su manimi kaip su mama nėra skaitomasi.. Vaikai gi auga su manimi, ne su vyru.. Neketinu nei riboti susitikimų su tėvu nei ką..
Vat šiandien supratau kodėl vaikinas staigiai paliko geras sad.gif Jisai mano, kad tėtis jį išsiveš į UK. Jo paties žodžiai...Liūdna... Bet tai bus tik tol kol supras, kad tėvas jo niekur nesiveš... Kai jisai supras, kad taip nebus, vaikas vėl taps agresyvus ir neklausantis nė vieno...
Man pačiai reikia išmokti kalbėtis su vaikais... Šito niekada nemokėjau, bet dabar reikia būtinai išmokti, atrasti būdų kaip su juo suartėti... Jau ir knygų pasiėmiau paskaityt apie vaikų psihologiją, bandysiu gilintis...
Klaidos mano tokios, kad tiesiog visada būdavau pikta su visais, ypač su vaikais, išsekusi nuo bjauraus gyvenimo, ir būtent vyrui išvykus pradėjau elgtis kitaip, nes atsigavau emociškai, gyvenau be baimių... Bet visas ankstesnis elgesys vaikui tikrai pakenkė, vat dabar ir turiu pasekmes... doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bumbasi: 07 spalio 2011 - 12:22
QUOTE(Alchemie @ 2011 10 07, 09:57)
bumbasi, as ta principa naudoju kiek kitaip. Tu ir vaikas siuo atveju esate viena ir jums sunku. Kazkada, kai sunus jau buvo pavarges nuo mokyklos, man stogas vaziavo..as tiesiog paziurejau Matelio filma "Pries parskrendant i zeme" ir...mano sunkumai pasirode besa paprasti, kasdieniski...t.y. Dalai Lamos tiesa: jei gali situacija pakeist-keisk, jei negali -nervinimasis vis tiek nepades.

Gal žinot kur online galima pažiūrėti, ar parsisiūsti?
Atsakyti
Man CD buvo paskoline, manau, kad yra gal kokiuose torentuose...bet siaip jei zmogus jautriu nervu, nesiulau ziureti unsure.gif tuo metu nebuvau dar patyrusi vaiko netekties, bet raudojau kaip uz tevyne..dabar nezinau kaip reaguociau..zinau tik, kad negaleciau ziureti antra syki..uztenka kaip aukseklaipeda prisiminti ta jausma, kad mano vaikas yra salia, sveikas ir mes turime tik sitas raidos bedas, kurios pamazu sprendziasi ir pamoku ruosimas yra toks mizeris
Atsakyti