QUOTE(bumbasi @ 2011 10 07, 14:21)
Aš stengiuosi nepapirkinėti... Esu prieš visokius lepinimus materialiniais dalykais, ir visais įgeidžių tenkinimais..
Ir prieš vyro tėvus nesu nusiteikus, tiesiog norisi, kad su manimi skaitytųsi.. Vat buvo, kad skambina uošvis ir prašo duot pasikalbėt su vaiku, daviau, paskui išaiškėjo, kad siūlė važiuot pas juos į kaimą per gimtadienį, bet manęs net neatsiklausė, taip pat kaip ir vyras buvo pasakęs - atvažiuos jo brolis pasiimt vaiko porai dienų... Viskas būtų ok, jei jie patys tiesiog su manimi susitartų.. Aš jiems palikau nulio vietoje, ir su manimi kaip su mama nėra skaitomasi.. Vaikai gi auga su manimi, ne su vyru.. Neketinu nei riboti susitikimų su tėvu nei ką..
Vat šiandien supratau kodėl vaikinas staigiai paliko geras
Jisai mano, kad tėtis jį išsiveš į UK. Jo paties žodžiai...Liūdna... Bet tai bus tik tol kol supras, kad tėvas jo niekur nesiveš... Kai jisai supras, kad taip nebus, vaikas vėl taps agresyvus ir neklausantis nė vieno...
Man pačiai reikia išmokti kalbėtis su vaikais... Šito niekada nemokėjau, bet dabar reikia būtinai išmokti, atrasti būdų kaip su juo suartėti... Jau ir knygų pasiėmiau paskaityt apie vaikų psihologiją, bandysiu gilintis...
Klaidos mano tokios, kad tiesiog visada būdavau pikta su visais, ypač su vaikais, išsekusi nuo bjauraus gyvenimo, ir būtent vyrui išvykus pradėjau elgtis kitaip, nes atsigavau emociškai, gyvenau be baimių... Bet visas ankstesnis elgesys vaikui tikrai pakenkė, vat dabar ir turiu pasekmes...
Ir prieš vyro tėvus nesu nusiteikus, tiesiog norisi, kad su manimi skaitytųsi.. Vat buvo, kad skambina uošvis ir prašo duot pasikalbėt su vaiku, daviau, paskui išaiškėjo, kad siūlė važiuot pas juos į kaimą per gimtadienį, bet manęs net neatsiklausė, taip pat kaip ir vyras buvo pasakęs - atvažiuos jo brolis pasiimt vaiko porai dienų... Viskas būtų ok, jei jie patys tiesiog su manimi susitartų.. Aš jiems palikau nulio vietoje, ir su manimi kaip su mama nėra skaitomasi.. Vaikai gi auga su manimi, ne su vyru.. Neketinu nei riboti susitikimų su tėvu nei ką..
Vat šiandien supratau kodėl vaikinas staigiai paliko geras

Man pačiai reikia išmokti kalbėtis su vaikais... Šito niekada nemokėjau, bet dabar reikia būtinai išmokti, atrasti būdų kaip su juo suartėti... Jau ir knygų pasiėmiau paskaityt apie vaikų psihologiją, bandysiu gilintis...
Klaidos mano tokios, kad tiesiog visada būdavau pikta su visais, ypač su vaikais, išsekusi nuo bjauraus gyvenimo, ir būtent vyrui išvykus pradėjau elgtis kitaip, nes atsigavau emociškai, gyvenau be baimių... Bet visas ankstesnis elgesys vaikui tikrai pakenkė, vat dabar ir turiu pasekmes...

Na, galiu pasakyti tik tiek, viskas praeina, praeis ir sis periodas. Svarbiausia, saugok save.