Įkraunama...
Įkraunama...

Ar paremiate savo tėvus finansiškai?

Nežinau, gal tokia tema kur nors jau buvo - kiek peržvelgiau, nepastebėjau, todėl užvedžiau naują... Kol kas gyvenu su tėvais, bet po mėnesio kraustysimės su mano būsimuoju vyru į nuomojamą butą, taigi gyvensim visai savarankiškai. Netgi mano mama žadėjo šiek tiek mus paremti, pvz., padovanoti povestuvinę kelionę... rolleyes.gif Bet kaip tik šiandien mama parėjo iš darbo ir pasakė, kad gali būti, jog ją atleis iš darbo (išaiškės kitos savaitės pradžioje). sad.gif Dabar jai - 57 m., nelabai tikėtina, kad ras kokį nors kitą darbą, be to, ir sveikata nelabai gera, taigi tikriausiai valytojos-indų plovėjos-namų tvarkytojos nelabai tiks, o kažką kita tokiame amžiuje??? g.gif Taigi... nelabai aišku, kaip bus toliau. Mano tėvas pensininkas, aišku, jo pensijos abiem neužteks. Iš vienos pusės - man gaila mamos, gaila abiejų tėvų, nes vos ne visą gyvenimą dirbus dabar teks labai skurdžiai gyventi... Iš kitos pusės - manau, aš pakankamai daug dirbu ir mokausi, nuolat jaučiuosi pervargusi, be to, mes su vyru turėsime viską pradėti nuo nulio, nuo šaldytuvo ir puodų, nes kol kas nelabai ką turim, o dar kai prisidės vaikučiai-pabiručiai... Taigi nelabai įsivaizduoju, kad iš savo negausių atlyginimų dalį dar skirtume mano tėvams... g.gif Ech, nežinau... Liūdna ir beviltiška viskas atrodo... sad.gif
Atsakyti
Na, nezinau, bet man atrodo, kad vyresni zmones visada taupo. "juodai dienai" , arba tiesiog tam metui, kai ateis pensijinis amzius, taigi nemanau, kad tevais liks jau visiskai be jokio pragyvenimo saltinio. Zinoma, pasitaiko sunkiu dienu- visada galima siek tiek padeti, jei negali pinigais, gal kuo kitu?..
Atsakyti
Suprantu tave.. Mano abu tevai pensininkai, o tete vis dar dirba, nes kitaip neissilaikytu abu. Gerai, aisku, kad dar darba turi, bet jau ir sveikata ne ta, norisi ir poilsio daugiau, atmintis streikuoja, spaudimas aukstas ir t.t. As atskirai gyvenu ir kol kas mano pagalbos jiems dar nereikia (o as ir pati siuo metu nedirbu), o zinau kad ir nepriimtu pinigu, per daug isdidus. Kai kartu gyvenau, tai maisto nupirkdavau ar siaip kokiu buities reikmenu, siems dalykams ir iseina daugiausiai pinigu, jau nekalbu apie buto mokescius sad.gif
Atsakyti
Gal nebus taip blogai,kaip tu galvoji g.gif Juk ju buitis jau sutvarkyta,tokio amziaus zmonems ir rubu ivairiausiu tiek nereikia kai jauniems...Maistui ir kai kurioms pramogoms gal uzteks.Vyresni zmones ir siaip labiau taupyti moka nei mes.Esant reikalui kiek galesit tiek padesit,juk nepaliksit badauti...o ir tevai manau supras jusu galimybes.
Atsakyti
Jei jau tevai norejo padovanoti povestuvine kelione, tai turbut turi santaupu. Taigi, pradziai gali ir neprasyti pagalbos, o suktis is savu ir leisti jums atsistoti ant koju. O jei ir reiks padeti, tai nieko nepadarysi - tevai gi. Taciau netikiu, kad ju poreikiai bus labai dideli, nes kaip jau kazkas minejo, vyresni moka taupyti ir su mazesnem sumom issisukti.
As tai dziaugiuosi, kad mano mama dar turi darba, o tevas santaupu, nes siuo metu tikrai nei vienam padeti negaleciau sad.gif
Atsakyti
Manau,kad teveliai supranta jusu situacija.O kai galesite,tai padesite ir jiems(o gal dar viso to ir nereikes).
Mes kai galime ir kai to reikia visada stengiames teveliams padeti.
Atsakyti
Ash padedu savo mamai, na mums su vyru ir finansai tai kolkas leidzia. Bet kurio atveju ash jauchiuosi jai skolinga uz tai, kad budama pensijoje (mama mane gimde 40 metu), ji dirbo aukle, kad galetu leisti man baigti universiteta, ir ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. O ir shiaip mamos gyvenimas buvo nelengvas, tai norisi ja nors senatvej shiek tiek palepinti.
Atsakyti
Aišku, mano tėvai irgi turi visokių santaupų, be to, 4 kambarių butą (kai aš išeisiu, jiems tikrai tokios didelio nereikės) - bet... Mane ima pyktis dėl to, kad jie nelabai stengiasi kažkaip taupiau gyventi, pvz., buto parduoti net nesiruošia, mama sako, kad netekusi darbo naudos savo santaupas, išlaikys tėvą (jo visa pensija sueina butui apmokėti), dar yra sodas su nameliu (tik namelis toks... pašiūrė...), bet jo irgi neparduos... Žodžiu, man kartais toks jausmas, kad mano mamai visai patiktų būti auka... Kad galėtų pasakyti, jog nėra pinigų...

Kažkaip piktai parašiau, bet taip ir jaučiuosi... Manyje nuolat grumiasi pyktis ir gailestis. Iš vienos pusės - tikrai gaila savo tėvų, tikrai graudu darosi, kai mama tuo pačiu palteliu vaikšto nuo tarybinių laikų... Apie batus jau nekalbu, nes abu mano tėvai nešioja savo jaunystės batus arba kokius nors pačius pigiausius, pirktus turguje ar pan. Bet man niekaip "nedaeina", kam to reikia, kai gyvenam 100 kvadr.m bute... Sako, kad paliks tą butą man ir broliui... Bet kas man iš to, jei dabar gyventi reikia? Aš irgi visaip stengiuosi taupyti, dirbti, kažkurią žiemą visą pravaikščiojau kiaurais batais, po to gavau kiaušidžių uždegimą ir turėjau krūvą pinigų sumokėti už vaistus (kurie kainavo tiek pat, kiek ir nauji batai... būčiau geriau batus nusipirkus...).

Išsiliejau čia, gal ir ne vietoje, bet jūs turbūt suprasite mane...
Atsakyti
as tai padedavau tevaukam, kol nepaemiau paskolos - dabar jau jie man padeda. mano tevai gyvena kaime, turi ukeli. Dirba tik mama unsure.gif tai as kai vaziuodavau savaitgaliui namo, pripirkdavau ir maisto, ir siaip ko ten reikedavo jiem. kazkaip nepatogu net budavo - dirbantis zmogus, nuvaziuoji be nieko wink.gif o dabar nera is ko - netgi kai nuvaziuoju, tai jie prideda darzoviu, agurkeliu visokiu marinuou. Supranta kad neturiu is ko jiems padeti. Nors jei tureciu, tikrai padeciau
Atsakyti
QUOTE (Bitkresle @ 2004 05 31, 13:11)
Aišku, mano tėvai irgi turi visokių santaupų, be to, 4 kambarių butą (kai aš išeisiu, jiems tikrai tokios didelio nereikės) - bet... Mane ima pyktis dėl to, kad jie nelabai stengiasi kažkaip taupiau gyventi, pvz., buto parduoti net nesiruošia, mama sako, kad netekusi darbo naudos savo santaupas, išlaikys tėvą (jo visa pensija sueina butui apmokėti), dar yra sodas su nameliu (tik namelis toks... pašiūrė...), bet jo irgi neparduos... Žodžiu, man kartais toks jausmas, kad mano mamai visai patiktų būti auka... Kad galėtų pasakyti, jog nėra pinigų...

Kažkaip piktai parašiau, bet taip ir jaučiuosi... Manyje nuolat grumiasi pyktis ir gailestis. Iš vienos pusės - tikrai gaila savo tėvų, tikrai graudu darosi, kai mama tuo pačiu palteliu vaikšto nuo tarybinių laikų... Apie batus jau nekalbu, nes abu mano tėvai nešioja savo jaunystės batus arba kokius nors pačius pigiausius, pirktus turguje ar pan. Bet man niekaip "nedaeina", kam to reikia, kai gyvenam 100 kvadr.m bute... Sako, kad paliks tą butą man ir broliui... Bet kas man iš to, jei dabar gyventi reikia? Aš irgi visaip stengiuosi taupyti, dirbti, kažkurią žiemą visą pravaikščiojau kiaurais batais, po to gavau kiaušidžių uždegimą ir turėjau krūvą pinigų sumokėti už vaistus (kurie kainavo tiek pat, kiek ir nauji batai... būčiau geriau batus nusipirkus...).

Išsiliejau čia, gal ir ne vietoje, bet jūs turbūt suprasite mane...

O tu, kai jiems ateis juodos dienos, pasikalbek su jais ir patark parduoti buta ir pirkti mazesni. Gal net dabar po truputi pradek juos i ta puse lenkti, vis kalba uzvesdama. Nespausk ju stipriai. Kiek supratau jie tame butelyje isgyveno daug metu ir uzaugino savo seima. Gal skambes kvailai, bet jie gali buti labai stipriai prie jo prisirise ir gali prireikti daugiau laiko, kol emociskai jie bus pasiruose pakeisti gyvenama vieta. Taigi, po truputi, lasas po laso, padek jiems apsispresti.
Atsakyti
Man tai ima pavydas, kai skaitau, kad tėvai dovanoja jaunai šeimai povestuvines keliones, mašinas, butą, baldus ir pan. (pagal galimybes), nes mano tėvai niekada to nedarė ir nedarys. Teisybė, vestuves mums kažkada iškėlė kad ir kuklias, o toliau rūpinasi savo komfortu. Na bet ką darysi.
O uošvienei mes padedam, nes vargingai gyvena. Na, tai nėra pastovios išmokos, bet duoda vyras pastoviai - tai vaistams, tai akiniams, tai plastikinio lango pradinei įmokai, tai skolas jos padengia (500Lt).Aišku, aš nelabai sužavėta, bet ką darysi, niekur nedingsi. Džiaugiuos nors tiek, kad jau nebereikia remti jo jaunesnės sesers.
Atsakyti
QUOTE (zanet @ 2004 05 31, 20:08)
O tu, kai jiems ateis juodos dienos, pasikalbek su jais ir patark parduoti buta ir pirkti mazesni. Gal net dabar po truputi pradek juos i ta puse lenkti, vis kalba uzvesdama. Nespausk ju stipriai. Kiek supratau jie tame butelyje isgyveno daug metu ir uzaugino savo seima. Gal skambes kvailai, bet jie gali buti labai stipriai prie jo prisirise ir gali prireikti daugiau laiko, kol emociskai jie bus pasiruose pakeisti gyvenama vieta.

pritariu smile.gif mano tėvai gyvena 3 kambarių bute, na, dar kartais vasaromis ir savaitgaliais sesuo grįžta. tokio buto jiems tikrai nereikia, bet apie pardavimą labai nenoriai galvoja. jie labai ilgai laukė, kol gaus tą butą, ilgai įsirenginėjo savom rankom, tai faktas, kad taip palikti ir vėl kažkur trenktis nėra taip paprasta unsure.gif
Atsakyti