| QUOTE (Bitkresle @ 2004 05 31, 13:11) |
| Aišku, mano tėvai irgi turi visokių santaupų, be to, 4 kambarių butą (kai aš išeisiu, jiems tikrai tokios didelio nereikės) - bet... Mane ima pyktis dėl to, kad jie nelabai stengiasi kažkaip taupiau gyventi, pvz., buto parduoti net nesiruošia, mama sako, kad netekusi darbo naudos savo santaupas, išlaikys tėvą (jo visa pensija sueina butui apmokėti), dar yra sodas su nameliu (tik namelis toks... pašiūrė...), bet jo irgi neparduos... Žodžiu, man kartais toks jausmas, kad mano mamai visai patiktų būti auka... Kad galėtų pasakyti, jog nėra pinigų... Kažkaip piktai parašiau, bet taip ir jaučiuosi... Manyje nuolat grumiasi pyktis ir gailestis. Iš vienos pusės - tikrai gaila savo tėvų, tikrai graudu darosi, kai mama tuo pačiu palteliu vaikšto nuo tarybinių laikų... Apie batus jau nekalbu, nes abu mano tėvai nešioja savo jaunystės batus arba kokius nors pačius pigiausius, pirktus turguje ar pan. Bet man niekaip "nedaeina", kam to reikia, kai gyvenam 100 kvadr.m bute... Sako, kad paliks tą butą man ir broliui... Bet kas man iš to, jei dabar gyventi reikia? Aš irgi visaip stengiuosi taupyti, dirbti, kažkurią žiemą visą pravaikščiojau kiaurais batais, po to gavau kiaušidžių uždegimą ir turėjau krūvą pinigų sumokėti už vaistus (kurie kainavo tiek pat, kiek ir nauji batai... būčiau geriau batus nusipirkus...). Išsiliejau čia, gal ir ne vietoje, bet jūs turbūt suprasite mane... |
Toks įspūdis,kad kalbi apie mano šeimą,tik pas mane dar blogiau. Yra lodorius brolis,kuris niekur nedirba,turi žmoną su mažu vaiku ( jo žmona irgi niekur nedirba) ir visą šią govėdą išlaiko mano tėvai,kurie patys neturi kuo apsirengti.
Aš negaliu dovanoti mamai pinigų arba neišpakuotų daiktų ( pvz. ; kvepalai ar kremai). Aš prie jos juos išpakuoju ir tik tada dovanoju,nes žinau,jog ji juos pakeis į piniginę vertę ir atiduos mano broliui ( beja,jam jau 30). Negalėjau žiūrėti į mamos batus be drabužius : nupirkau daug naujų. Atidaviau savo vos panešiotus.
Buvo sušlubavusi jos sveikata,tai turėjau išleisti tyrimams ir gydytojams krūvas pinigų.
Ji nesupranta kai aš sakau,jog laikas mano broliui būti savarankiškam. Atrodo,jog daužai galvą į sieną. Man taip jos gaila,o labiausiai to,kad ji vergauja savo vyrui, savo sūnui,o jie jos už žmogų nelaiko.
Aš irgi išsiliejau.
Beja mano tėvai irgi turi 4 kambarių butą, tačiau pardavimas tai iš fantastikos srities.Neįtikinsi, per ilgai jie gyveno sovietų įtakoje.
Su mano tėvais irgi ne kokia padėtis, aš ir brolis nuolat jiems padedame. Mamos prasta sveikata, ji turi II gr. invalidumą,niekur negali dirbti dėl sveikatos, o tėvas bedarbis, taigi visos tėvų pajamos mamos invalidumas, kuris nesiekia 200 lt. Tai gerai kad dar miestelyje gyvena, tai nors daržovių užsiaugina, paukštienos. Todėl labai sunkiai jie verčiasi, su broliu stengiamės kiek galėdami padėti, tai mokesčius sumokame, tai maisto nuperkame. Ir mums sunku, nes tik vyras dirba aš vaiką auginu, dar yra paskola butui, bet po truputį ir vieniems ir kitiems užtenka. Tik man abidna, kad mano uošviai visai gerai gyvena, bet mums su vyru visai nepadeda, jie geriau nusipirko dabar namą, darosi remontą, perkasi įv. baldus ir dar seno buto nesiruošia parduoti ir vis dejuoja kaip jiems sunku 
nes tipo vasarai norisi ir į keliones nuvažiuot, o dabar jau neišeis, reikia valgyt tik pirktinį maistą, nes sunku valgyt daryt. net juokas ima kai taip sako, mes jauni ir mums visko reikia, bet neperkam ir nedejuojam. Kai vyras savo tėvų paprašė kažkiek pinigų vaiko vežimėliui tai šie atsakė, kai patys užsidirbsit tai ir nusipirksit, tipo mums irgi jauniems niekas nepadėjo... Aš jau vyrui pasakiau, kai jie visai susens aš tikrai jų neprižiūrėsiu ir nesirūpinsiu, galės senelių namuose sėdėt jei jau tokie malonūs. O va vyro broliui, savo kitam sūnui,uošviai viską perka, dirbt neleidžia, tai ir butą sakė savo seną atiduos. Kažkokia vaikų diskriminacija, vienu rūpinasi kitu ne. Na ir aš pasiguodžiau...
nes tipo vasarai norisi ir į keliones nuvažiuot, o dabar jau neišeis, reikia valgyt tik pirktinį maistą, nes sunku valgyt daryt. net juokas ima kai taip sako, mes jauni ir mums visko reikia, bet neperkam ir nedejuojam. Kai vyras savo tėvų paprašė kažkiek pinigų vaiko vežimėliui tai šie atsakė, kai patys užsidirbsit tai ir nusipirksit, tipo mums irgi jauniems niekas nepadėjo... Aš jau vyrui pasakiau, kai jie visai susens aš tikrai jų neprižiūrėsiu ir nesirūpinsiu, galės senelių namuose sėdėt jei jau tokie malonūs. O va vyro broliui, savo kitam sūnui,uošviai viską perka, dirbt neleidžia, tai ir butą sakė savo seną atiduos. Kažkokia vaikų diskriminacija, vienu rūpinasi kitu ne. Na ir aš pasiguodžiau...
As tai po teisybei dziaugiuosi, kad gyvenu toli nuo savo tevu ir nuo uosviu. Na, su mano tevais tai kol kas lyg ir nera problemu, jie turi maza ukeli, tai dar ir mums, miestieciams, bulviu ar kokiu darzoviu paaugina.
Na, o pas uosvius stengiuosi buti kuo maziau (beje, mano vyras taip pat -geraiu jau jam pas mano tevus), nes kai tik grizti, tai tokia slogi nuotaika, vis pinigu nera, ir pan., o kad gyvena dideliame bute, kurio jiems nereikia, tai niekam neidomu. Dar geriausiai buvo, kai pasake, kad musu pareiga yra islaikyti jaunesne vyro seseri, kuri mete mokslus ir atvaziavo i Vilniu laimes ieskoti. O dar geriau, kai nusivedam juos i kavine, tai iseinant uosvis susirenka arbatpinigius, kuriuos paliekam padavejoms (aisku uz viska mokam mes, ir dvejus arbatpinigius isleidziam - gi reikia palikti kazka padavejoms, o uosvis uzdarbiauja is musu tokiu budu)
O kad mums patiems visko reikia, kad paskolos (2) didziules, tai kazkaip neprisimena...
Na, ir as issiliejau!
Na, o pas uosvius stengiuosi buti kuo maziau (beje, mano vyras taip pat -geraiu jau jam pas mano tevus), nes kai tik grizti, tai tokia slogi nuotaika, vis pinigu nera, ir pan., o kad gyvena dideliame bute, kurio jiems nereikia, tai niekam neidomu. Dar geriausiai buvo, kai pasake, kad musu pareiga yra islaikyti jaunesne vyro seseri, kuri mete mokslus ir atvaziavo i Vilniu laimes ieskoti. O dar geriau, kai nusivedam juos i kavine, tai iseinant uosvis susirenka arbatpinigius, kuriuos paliekam padavejoms (aisku uz viska mokam mes, ir dvejus arbatpinigius isleidziam - gi reikia palikti kazka padavejoms, o uosvis uzdarbiauja is musu tokiu budu)
O kad mums patiems visko reikia, kad paskolos (2) didziules, tai kazkaip neprisimena...
Na, ir as issiliejau!
| QUOTE (Ritukas @ 2004 06 01, 14:07) |
| Tik man abidna, kad mano uošviai visai gerai gyvena, bet mums su vyru visai nepadeda, jie geriau nusipirko dabar namą, darosi remontą, perkasi įv. baldus ir dar seno buto nesiruošia parduoti ir vis dejuoja kaip jiems sunku nes tipo vasarai norisi ir į keliones nuvažiuot, o dabar jau neišeis, reikia valgyt tik pirktinį maistą, nes sunku valgyt daryt. net juokas ima kai taip sako, mes jauni ir mums visko reikia, bet neperkam ir nedejuojam. Kai vyras savo tėvų paprašė kažkiek pinigų vaiko vežimėliui tai šie atsakė, kai patys užsidirbsit tai ir nusipirksit, tipo mums irgi jauniems niekas nepadėjo... Aš jau vyrui pasakiau, kai jie visai susens aš tikrai jų neprižiūrėsiu ir nesirūpinsiu, galės senelių namuose sėdėt jei jau tokie malonūs. O va vyro broliui, savo kitam sūnui,uošviai viską perka, dirbt neleidžia, tai ir butą sakė savo seną atiduos. Kažkokia vaikų diskriminacija, vienu rūpinasi kitu ne. Na ir aš pasiguodžiau... |
Tai tegu tas kitas brolis po to jais ir rupinasi. Ot nesuprantu tokiu dalyku. Mano anyta tai kai tik sulauke pasiulymo ishvaziuoti i uzsieni uzsidirbti, tai nedvejodama sutiko, palikdama mums su vyru buta. Ir va jau greit du metai, kai ishvykus, per tiek laiko sunu mate tik pora dienu, kai jis pas ja nuvaziaves buvo.
O dirba ji ten, kad mes ateityje galetume savo busta isigyti. Kai suzinojo, kad taps mochiute, tai jau siule duoti pradini inasha namui, nors mums jo visai nereikia, kadangi jos butas pakankamai geras, grishti ji nezhada, man liepe tvarkytis ir remontuotis kaip man patinka.
Ritukas rašė: "Tik man abidna, kad mano uošviai visai gerai gyvena, bet mums su vyru visai nepadeda".
Kokia pažįstama situacija. Pas mus buvo toks metas, kai mes su vyru gyvenome lyg ir atskirai- aš gimus vaikui buvau pas savo tėvus, o jis- pas savo, nes dirbo ten pas juos bendrovėje, ir patogiau buvo. Tai mano vyrelio visą atlyginimą tėvai be jokių skrupulų privatizuodavo, o aš su vaiku turėjau gyventi iš savo tėvų pinigėlių, nes buvau studenčiokė, ir savo pinigų nelabai turėjau. O uošviai už mano vyrelio uždirbtus pinigėlius sau mašiną nusipirko, tuo tarpu mes net už bendrabutį neturėjome kuo susimokėti...
Situacija ir dabar panaši. Mano dirba tik mama, tėtis gauna minimalią algą, tikrai sunkiai verčiasi, bet visada paklausia, ar mums užtenka visko ( mes irgi paskolą atidavinėjam), jei mato, kad anūkams kažko labai reikia, tai nuperka. O iš uošvių- tai tik špygutę... Kažkada tai tikrai buvom į duobę įkritę, labai reikėjo paramos, tai vyrelis mamos paprašė, bet šnipštą gavo. Tuo tarpu dukrai visada atranda.
Mes su sese, dabar kai abi dirbam, tai mamai vis ką padovanojam, ko labiausiai reikia- ar gražią bliuzelę, ar kvepalus, ir skanumynais vis stengiamės palepinti, kai namo važiuojam. O važiuojant pas uošvius tai man ranka nekyla ką nors vežtis, nes žinau, kad prie stalo vis tiek nepakvies, nebent pataikytume, kai dukra bus užsukusi, tada nebebūna kur dingti
Kokia pažįstama situacija. Pas mus buvo toks metas, kai mes su vyru gyvenome lyg ir atskirai- aš gimus vaikui buvau pas savo tėvus, o jis- pas savo, nes dirbo ten pas juos bendrovėje, ir patogiau buvo. Tai mano vyrelio visą atlyginimą tėvai be jokių skrupulų privatizuodavo, o aš su vaiku turėjau gyventi iš savo tėvų pinigėlių, nes buvau studenčiokė, ir savo pinigų nelabai turėjau.
O uošviai už mano vyrelio uždirbtus pinigėlius sau mašiną nusipirko, tuo tarpu mes net už bendrabutį neturėjome kuo susimokėti...Situacija ir dabar panaši. Mano dirba tik mama, tėtis gauna minimalią algą, tikrai sunkiai verčiasi, bet visada paklausia, ar mums užtenka visko ( mes irgi paskolą atidavinėjam), jei mato, kad anūkams kažko labai reikia, tai nuperka. O iš uošvių- tai tik špygutę... Kažkada tai tikrai buvom į duobę įkritę, labai reikėjo paramos, tai vyrelis mamos paprašė, bet šnipštą gavo. Tuo tarpu dukrai visada atranda.
Mes su sese, dabar kai abi dirbam, tai mamai vis ką padovanojam, ko labiausiai reikia- ar gražią bliuzelę, ar kvepalus, ir skanumynais vis stengiamės palepinti, kai namo važiuojam. O važiuojant pas uošvius tai man ranka nekyla ką nors vežtis, nes žinau, kad prie stalo vis tiek nepakvies, nebent pataikytume, kai dukra bus užsukusi, tada nebebūna kur dingti
| QUOTE (Ritukas @ 2004 06 01, 14:07) |
| Tik man abidna, kad mano uošviai visai gerai gyvena, bet mums su vyru visai nepadeda, jie geriau nusipirko dabar namą, darosi remontą, perkasi įv. baldus ir dar seno buto nesiruošia parduoti ir vis dejuoja kaip jiems sunku nes tipo vasarai norisi ir į keliones nuvažiuot, o dabar jau neišeis, reikia valgyt tik pirktinį maistą, nes sunku valgyt daryt. net juokas ima kai taip sako, mes jauni ir mums visko reikia, bet neperkam ir nedejuojam. Kai vyras savo tėvų paprašė kažkiek pinigų vaiko vežimėliui tai šie atsakė, kai patys užsidirbsit tai ir nusipirksit, tipo mums irgi jauniems niekas nepadėjo... Aš jau vyrui pasakiau, kai jie visai susens aš tikrai jų neprižiūrėsiu ir nesirūpinsiu, galės senelių namuose sėdėt jei jau tokie malonūs. O va vyro broliui, savo kitam sūnui,uošviai viską perka, dirbt neleidžia, tai ir butą sakė savo seną atiduos. Kažkokia vaikų diskriminacija, vienu rūpinasi kitu ne. Na ir aš pasiguodžiau... |
Kazin ar tokia situacija del broliu diskriminicijos susikloste be jokios priezasties???? Gal kazko nezinai??? Gal dabartyje tesiasi koks nors praeities sleifas????
Nu ir as papasakosiu musu seimynos istorijele, mano tevams
padet nereikia, jie dar dirba ir save isislaiko, o va vyro mamai
tai mes daug padedam. Dare jai neseniai operacija -keite keliu
sanarius, tai reikejo dvieju operaciju kur uz viena reikejo moketi
apie 6500 Lt, tai visa sita mano vyras apmokejo. Man negaila, sveikata
svarbiausia, bet labiausiai mane piktina tai, kad yra dar vyro brolis ir
sesuo, kurie prie viso sito nemato reikalo prisideti, kazkaip jiems
atrodo, kad cia mano vyro pareiga, nes jis vyriausias. Va po operacijos
skambina: zinai mamai reikia kastyliu, tai net tokio menkniekio negali
nupirkti. Tai skambina : mamai baigiasi dujos , reikia naujo peciaus
ar dar ko nors. O po to skambina ir sako koki tu cia sudina peciu
nupirkai jisai blogai sildo,- nors veliau pasirodo, kad kaltas visai ne
pecius o kamina tik patvarkyt reikejo.
As nieko pries kad padetu, bet man pikta, kad visi tai laiko savaime suprantamu
dalyku ir tik mano vyro pareiga, o kiti vaikai mat maziau uzdirba ir panasiai.
Nu va bisky isiliejau .. As kartais pagalvoju gal as labai bjauri esu,
kad taip galvoju..
padet nereikia, jie dar dirba ir save isislaiko, o va vyro mamai
tai mes daug padedam. Dare jai neseniai operacija -keite keliu
sanarius, tai reikejo dvieju operaciju kur uz viena reikejo moketi
apie 6500 Lt, tai visa sita mano vyras apmokejo. Man negaila, sveikata
svarbiausia, bet labiausiai mane piktina tai, kad yra dar vyro brolis ir
sesuo, kurie prie viso sito nemato reikalo prisideti, kazkaip jiems
atrodo, kad cia mano vyro pareiga, nes jis vyriausias. Va po operacijos
skambina: zinai mamai reikia kastyliu, tai net tokio menkniekio negali
nupirkti. Tai skambina : mamai baigiasi dujos , reikia naujo peciaus
ar dar ko nors. O po to skambina ir sako koki tu cia sudina peciu
nupirkai jisai blogai sildo,- nors veliau pasirodo, kad kaltas visai ne
pecius o kamina tik patvarkyt reikejo.
As nieko pries kad padetu, bet man pikta, kad visi tai laiko savaime suprantamu
dalyku ir tik mano vyro pareiga, o kiti vaikai mat maziau uzdirba ir panasiai.
Nu va bisky isiliejau .. As kartais pagalvoju gal as labai bjauri esu,
kad taip galvoju..
Na gera cia tema uzvedet. Kai paskaiciau, tai man tada labai kol kas gerai.Mano mama , nors as kartais ir pykstu, kad savim visai nesirupina, o man ir broliui visas savo pajamas isdalina, bet jos parama labai daug reiskia ir dazniausiai labai laiku.O dar retsykiais ir jo mama paremia pinigais nors ir nedaug po 10-20lt , bet man ir tai pinigas kai auginu 4 vaikus.
Savo mamai as stengiuosi padet nupirkdama pacius reikalingiausius daiktus ir darbais nes kaime jo tikrai labai daug.Pries pat naujuosius nupirkau nauja televizoriu nors tai buvo is jos pinigu, tiesiog kai ji man duodavo as vis taupiau ir uz tuos pinigus nupirkau nes zinau , kad pati ji nebutu pirkusi,O dabar labai dziaugiasi.
O vyro mama grieztai uzdraude ka nors pirkinet, nes kaip ji sake visko ji turi, o ko reikia pati pasakys, o be to ji pati uzaugino 5 vaikus ir supranta kaip mums sunku.
Savo mamai as stengiuosi padet nupirkdama pacius reikalingiausius daiktus ir darbais nes kaime jo tikrai labai daug.Pries pat naujuosius nupirkau nauja televizoriu nors tai buvo is jos pinigu, tiesiog kai ji man duodavo as vis taupiau ir uz tuos pinigus nupirkau nes zinau , kad pati ji nebutu pirkusi,O dabar labai dziaugiasi.
O vyro mama grieztai uzdraude ka nors pirkinet, nes kaip ji sake visko ji turi, o ko reikia pati pasakys, o be to ji pati uzaugino 5 vaikus ir supranta kaip mums sunku.
| QUOTE (kauke2 @ 2004 06 01, 16:07) |
| Kazin ar tokia situacija del broliu diskriminicijos susikloste be jokios priezasties???? Gal kazko nezinai??? Gal dabartyje tesiasi koks nors praeities sleifas???? |
Tai aišku aš net nežinau kodėl vyro mama labiau rūpinasi kitu sūneliu. Gal ir yra kokių priežasčių
Mano vyras su dviem aukštaisiais, mokslus baigė tik pats sunkiai dirbdamas, uždarbiaudamas, nes ir už bendrabutį reikėjo susimokėti ir pačiam prasimaitinti, o kitas jaunėlis, tai net pirmo kurso universitete mokamoj vietoj negalėjo pabaigti, mamytė ir už mokslą mokėjo ir visko pilnas užpakalis buvo, kam mokytis kai mama išlaiko...kam tas mokslas (jo logika).
Net mano mamai kyla įtarimas, kad vyro mama tarsi jo nekentė, nes kai papasakoja kaip jį augino tai plaukai pasišiaušia, aš net nežinau kaip jis iki šiol gyvas ir sveikas liko. Ačiū Dievui, jis ne į mamą ir savo dukrytę labai myli ir ja rūpinasi. Na įsivaizduokit uošvienė liepia paleisti vos pradėjusį vaikščioti vaiką eiti vieną stačiais namo laiptais žemyn, tai aišku, kad vaikas nukristų, o ji aiškina kas čia tokio jei nukris, jei nukris matyt toks likimas.Man atrodo kad ji nevisai sveiko proto nors vaidina labai protingą ir išsimokslinusią, ji matematikos mokytoja mokykloje.Bėda tai didelė, nes nei į svečius norisi važiuoti, nei vaiko galim palikti pas juos, siaubas.
Na gal ir ne į temą parašiau, bet toks sunkumas nuo širdies nukrito parašius,nes nėr su kuom apie tai pasikalbėt.
mums mano tevai padeda. Pas juos ir gyvenam, o dabar planuojam paskola savo buti pirkti. Mama sita buta zada parduoti, patys pirktis dvieju kambariu, o mums atiduoti likuti, nes jiems toks butas yra nereikalingas, jei mes issikeliam.
Vyro tevai padeda darzovem is savo sodo, bet jiems dazniausiai nedaeina, kad mums pas juos vaziuojant, tos darzoves iseina du ar tris kartus brangiau, nei realiai turguje nusipirkti. Patys dirba abu ir reikia islaikyti tik viena vaika jau ( antra sesuo irgi dirba, bet kazkodel tevai skirtingai nuo sunaus mano, kad ja vis dar reikia islaikyti), kuri dar mokosi, bet skundziasi pinigu stygium. Pas mus dirba tik vyras, bet labai daznai girdim is ju priekaistus, kodel taip retai atvaziuojame ju aplankyti - niekaip nesupranta, kad mums tai per brangu.
Vyro tevai padeda darzovem is savo sodo, bet jiems dazniausiai nedaeina, kad mums pas juos vaziuojant, tos darzoves iseina du ar tris kartus brangiau, nei realiai turguje nusipirkti. Patys dirba abu ir reikia islaikyti tik viena vaika jau ( antra sesuo irgi dirba, bet kazkodel tevai skirtingai nuo sunaus mano, kad ja vis dar reikia islaikyti), kuri dar mokosi, bet skundziasi pinigu stygium. Pas mus dirba tik vyras, bet labai daznai girdim is ju priekaistus, kodel taip retai atvaziuojame ju aplankyti - niekaip nesupranta, kad mums tai per brangu.
Mano tevams kol kas padeti finansiskai nereikia-atvirksciai mano tevas pas mus yra savotiskas "finansinis magnatas" Paskolino mums nemaza suma pinigu remontui ir pan...
Siaip jau pagalvojus pagal savo pajamas tevai galetu gyventi ohoho, bet pas juos ne tas stilius-issitrenke i kaima, nesivaiko jokiu prabangos elementu... Kartais man savotiskai gaila, kad jie gyvena perdaug kukliai pagal savo galimybes, kad nesinaudoja tuom ka turi, daznai pinigus leidzia chaotiskai ir neracionaliai...
Bet nenoriu as perdaug kistis-cia ju gyvenimas, ju reikalas...Aisku malonu, kai esant reikalui, galima pasiskolinti, prasukt kokia gudria investicija , bet esu nusiteikus, kad po kiek laiko reiks ne tik atiduoti visas skolas , bet galbut ir daugiau..Tevai sensta..
Paskolino mums nemaza suma pinigu remontui ir pan...Siaip jau pagalvojus pagal savo pajamas tevai galetu gyventi ohoho, bet pas juos ne tas stilius-issitrenke i kaima, nesivaiko jokiu prabangos elementu... Kartais man savotiskai gaila, kad jie gyvena perdaug kukliai pagal savo galimybes, kad nesinaudoja tuom ka turi, daznai pinigus leidzia chaotiskai ir neracionaliai...
Bet nenoriu as perdaug kistis-cia ju gyvenimas, ju reikalas...Aisku malonu, kai esant reikalui, galima pasiskolinti, prasukt kokia gudria investicija
, bet esu nusiteikus, kad po kiek laiko reiks ne tik atiduoti visas skolas , bet galbut ir daugiau..Tevai sensta..
Nemanau, kad po viso to, ka gero patyriau is tevu, galeciau veliau nepadeti savo vaikams, kaip kad kiti ignoruoja. Tai matyt kazkaip persiduoda is kartos i karta.. man tevai labai labai daug padejo ir dar dabar pasiaukojamai padeda, todel ir as jiems stengiuosi kuo galedama pagelbeti (nors ne visada esu ideali dukra ). Tai ne tik pinigai, bet ir kitokia ju pagalba - vaiku prieziura, patarimai ir palaikymas, o realiai paemus jie to daryti neprivalo, nei padeti, nei aukotis - isaugino, isauklejo ir ismokslino, ant koju pastate ir zinokites.. tik labai jau anukeles myli ir nori su jomis kuo daugiau buti.
). Tai ne tik pinigai, bet ir kitokia ju pagalba - vaiku prieziura, patarimai ir palaikymas, o realiai paemus jie to daryti neprivalo, nei padeti, nei aukotis - isaugino, isauklejo ir ismokslino, ant koju pastate ir zinokites.. tik labai jau anukeles myli ir nori su jomis kuo daugiau buti.
