Kartais,kai jiems to reikia,bet šiaip mėgstu palepinti tėvus kokiu brangesnių daiktų ar skanesniu kasniuku kurio jie sau gaili.
O pas mus problema. Mano tėvai uždirba panašiai, kaip ir mes, bet jie turi daugiau išlaidų: pavyzdžiui namą išlaikyt, broliui padeda, vis stengiasi prigamint visokių vaišių, kai atvažiuojam, žiūri, kad dar liktų, ką nors įdėti mums... O kai ką nors aš jiems nuperku, nenori priimti, arba kiša pinigus. Net kai einam į parduotuvę kartu, aš maistui netaupau, perku tai, kas man skanu ir ko tuo metu noriu. O mama perka tik tai, kas būtina. Ir paskui prie kasos pykstamės. Aš noriu už savo prekes susimokėti pati, o ji nori už mane. Ji galvoja, kad tai tėvų pareiga. Tada susigėstu, kad jai tenka mokėti už visokias mano lašišas ar kokius šiaip skanėstus... Gerai, kad tokių nesmagių akimirkų būna retai. Bet vistiek per gimtadienius bandau atsigriebti ir padovanoti geresnę dovanėlę.
Ne, nes šiuo metu nėra poreikio. Ir tėvų, ir mano šeimos uždirba pakankamai poreikiams tenkinti. Bet jei kada situacija pasikeis, tikrai paremsiu.
pakolkas nereikai jso remti jinai pati pilnai sau padeda save islaikyti nes sugalvoja kaip uzsidirbti bent kelis lt i diena kad tik penncijos neimti 
kadangi viena su vaiku nesugebu nuomotis buto Vilniuje, ir normaliai pragyventi, teko grizti pas tevus - duodu kas menesi tam tikra suma. Ji nera labai didele, bet kaip tik uztenka. Na bet tevai savo ruoztu kazka irgi nuperka: tai drabuziu kokiu, tai dar ko...
Paskutini lita is tevu paemiau gal 19 metu...Paskui isivaziavau taip, kad ir uz mokslus universitete susimokejau, ir nuolat maista pirkdavau kol su tevais gyvenau, jaunesnio brolio "finansine prieziura" peremiau beveik visiskai. Man buvo ir yra geda neplanuoti savo gyvenimo taip, kad reiketu prasyti pagalbos. Ir tuokemes su vyru tada, kai jau stovejom tvirtai ant koju, o ne del to, kad sove i galva mintis tuoktis, niekada negyvenome su tevais, tenkinomes pasimatymais iki tol, kol galejom laisvai issinuomoti busta. Is tevu neemem pinigu nei vestuvems, nei kelionems, net dovanu praseme tik simboliniu. Musu su vyru tevai dirbantys, turintys nuosavus namus, bet negalintys neprotingai (nereikalingai) leisti pinigu, todel tuos "neprotingus" pirkinius atlieku as 
Pora kartu per metus priperku rubu, kosmetikos, kvepalu, smulkios buitines technikos ir siaip visko, ko galbut jie patys sau gailetu...
Pora kartu per metus priperku rubu, kosmetikos, kvepalu, smulkios buitines technikos ir siaip visko, ko galbut jie patys sau gailetu...
Manau, kad ateityje taip - padėsiu ir paremsiu kuo galėdama. 
Esant poreikiui - visada
Jau 1,5m padedu tėvam kas menėsį. Kartais daugiau, kartais mažiau. Tėvai augina mažą vaiką, o aš šiuo metu gyvenu užsienyje, tad turiu galimybę paremti tėvus finansiškai
taip.Seniai jau remiu ir remsiu kiek galėsiu.Nes su tokia pensija patys suprantat.......((tuo labiau,kad mama serga osteoporoze,labai daug vaistams išleidžia,procedūroms.......džiaugiuosi,kad galiu padėti.
Ne, nes mano tėvai labai gerai uždirba Bet jeigu reikėtų, nei kiek nedvejočiau - žinoma padėčiau. Seneliai irgi su gera pensija, o jei reikia tai jiems padeda tėvai.
Bet jeigu reikėtų, nei kiek nedvejočiau - žinoma padėčiau. Seneliai irgi su gera pensija, o jei reikia tai jiems padeda tėvai.
