Na štai - baigėsi mūsų šeimynos fantastiška

dviejų savaičių kelionė. Šiandien 4 val. ryto įriedėjom į savo kiemą po 5050 km kelionės. Žinoma, turbūt nemaža dalis keliautojų yra pravažiavę mūsų maršrutu - tuo požiūriu, nieko naujo neatradome

... Bet - įspūdžių užtektų turbūt visai knygai

, juk kiekvienas pamatome viską šiek tiek kitaip.
Kelionė visais atžvilgiais buvo sėkminga. Pasikartosiu - įspūdžiai neišdildomi, nes kaip gali užmiršti:
- Baltijos jūros platybes:

- Rothenburgo prie Tauberio viduramžių dvelksmą:

- Niurnbergo Katedros didingumą:

- Zalcburgo Mirabelės sodų išpuoselėtą grožį:

- Lichtenšteino tarpeklio drėgmę ir stačias sienas,

- atvirukinį vaizdą į Zell am See iš beveik 2 km aukščio

- Krimlio krioklio vandens jėgą:

- Alpių kelio beprotiškus serpantinus ir kalnų didybę:

- senutės Venecijos eleganciją:

- Adrijos jūros prie Tučepi vandens skaidrumą ir jo sūrų skonį ant lūpų:
Papildyta:- prisilietimą prie senovės istorijos Dubrovnike:

- Plitvicų ežerų smaragdinę spalvą:

- Vengrijos muitininko priekabumą, Vengrijos parlamento elegantiškas linijas:

Tokia ta mūsų kelionė. Kelionė po pasaką (gal Aidluka nesupyks

...). Pirmadienį į darbą, prasideda kasdienybė. Bet be jos juk nesuprasi, kas yra pasaka