Klasėje pavojingas kitiems vaikas

Tai jei jie gali, tegu jie pasirenka kokią kitą klasę, o ne kur mano vaikas mokosi Tegu jis liejasi kur nori, bet kiti žmonės neturi per tą jo liejimąsi nukentėti. Aš esu savo vaiko mama, ar jis sveikas, ar nesveikas, ir tai nereiškia, kad sveikus galima diskriminuoti ir skriausti dėl to, kad sergantis nutarė įsilieti. Sveikų lygiai taip pat negalima diskriminuoti, jie ką, blogesni dėl to, kad yra sveiki ir jokie ne hiperaktyvūs?

Jei mano vaiką skriaustų, aš lygiai taip pat dantimis ir nagais ir ragais, ir man visiškai tfū, ar skriaudėjas įgalus, ar neįgalus, ar jam gyvenime nepasisekė, ar jo žaislai, bliamba, mediniai. Vat jei niekas nenukenčia, tada galiu užjaust, o jei nukenčia, tada, dovanokitės, kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno...

Žodžiu, jei tėveliai nori integracijos, tai lai jie ir rūpinasi, kad jų vaikas kitų nepuldinėtų, o kokiu būdu, tai jau ne mano rūpestis - babytę kokią šalia pasodina ar asmens sargybinį su pitbuliu... O jei ne, lai eina ir integruojasi kur nors kitus. Tiek, kad jei vaikas kitus puldinės, tai jis niekur ir niekada nesiintegruos. Jūs pati su tokiu integruotumėtės?!

Kiekvienas pučiam į savo dūdą. Aš pasirinkau tokią specialybę, dirbu su tokiais vaikais. Ar tai nerodo mano integracijos? Tą integraciją matau kasdieną. Tik gaila, kad vaikai išėję į mokyklą praranda viską, ko buvome išmokę per tuos 3-4 metus. Todėl, kad toliau negauna reikiamos pagalbos. Viskas. Taškas. Diskutuokit toliau be manęs. Kumščiais sienos nepuolu ir nedaužau.

Iš tikrųjų man nebaisu, kad kažkas išeina iš temos, iš pokalbio, diskusijos. Išlieka stipriausieji
Jei jau esi už integraciją, jei jau tenka dirbti su spec. poreikių vaikais, suprantu, kodėl pasisakai už integraciją. Bet kaip paaiškinti situaciją vaikui(ams), kai klasėje per pertrauką tas spec. poreikių berniukas X vieną smaugė taip, kad reikėjo medikų pagalbos... Dukros mokytoja mane iškvietė, nes tas pats berniukas X maniškei spyrė į pilvą ir ši susirietusi pravertė pusdienį... Kitam spyrė į koją... Ir tai vyksta periodiškai kas savaitę, o ypač sustiprėja per pilnatį. Ką sakyti vaikams, kurie bijo eiti į mokyklą, kurie bijo pertraukų? Tipo, pakentėkite, tipo, jam reikia integruotis. Mes turime būti tolerantiški jam ir... kentėti nuo jo?
Suprantu, kad tie žmonės, kurie dirba su spec. poreikius turinčiais vaikais, mąsto kitaip. Bet tegu jie ne tik mąsto, bet ir dirba taip, kad tie spec. poreikių vaikai nekeltų jokios grėsmės kitiems.
Aš už saugią visuomenę

tai kažkaip ir aišku, sveikas vaikas ir ligonis turi lygias teises - nepatirti smurto, žiauraus elgesio ir pan. paprastai teises lydi pareigos. jei pažeidei kitų teises - netenki dalies savo teisių. ar ne taip? aš sutinku, kad sergantis vaikas turi turėti galimybes mokytis, jaustis saugus, bet tokias pat galimybes turi turėti ir sveikas ar neagrevysus vaikas!!!!

Dėl kentėjimo: kenčia abi pusės. Faktas. Abibusiai. Nes viena pusė nesusikalba su kita. Vaikai nekalti. Kalti suaugę, kurie skriaudžiamiems aiškina, kad reikia pakentėti. Bent jau atsakingi ir atskaitingi šioses situacijose labiausiai turėtų būti pedagogai. Išsilavinimo jiems pakanka. Profesinių ambicijų - dažnai ne.

Pasirinkau šį postą nieko asmeniško neturėdama. Tiesiog pasirodė labiausiai atitinkantis daugumos nuomonę, į kurią noriu reaguoti.

Uch kokia tema užvirė.
Be jokių papildomų komentarų solidarizuojuosi su Vėte ir sakau didelį AČIŪ žmogui, pasirinkusiam tokį kelią
Deja, šioje diskusijoje ne pirmą kartą pasitvirtina liūdnas reikalas. Visuomenė = sociumas mano esanti stiprioji = teisingoji jos dalis, t.y. NORMA. Kas nukrypsta nuo normos - to ir problema, lai kapanojasi pats ( rūpinasi mokytojo padėjėjais, spec. pedagogais, psichologais ir t.t.).
Apmaudu, kad ta didžioji sociumo dalis po šiai dienai negeba suvokti, kad nenormos žmonės yra IRGI žmonės - t.y. tokie patys homo sapiens . Net jei jie ir mušasi, smaugia ar dar kaip kitaip nenormos ribose pasielgia. Ar kas žinote, kad tam nenormaliam vaikui pvz. tipiško vaiko a'lia normalus pasišaipymas gali būti priežąstis savižudybei? Sakysit čia nelygu, nes jau nebenomalu? Labai daug galima apie tai pripostringauti iš abiejų pusių. Bet kuriuo atveju prasmę ir žmonišką sociumo santykį (net lygių teisių konvencijų skaityti nereikia) matau viename - Visi žmonės yra lygūs savo prigimtinėmis teisėmis egzistuoti LYGIAI.
Todėl, kol stengiamasi susiskirstyti kas kam priklausio pagal gebėjimų lygį, elgesio lygį, suvokimo lygį ir pan.- jokio žmoniškumo tarp žmonių nebus (lietuviams tai ypač aktualu ).
Dėl tos pačios integracijos... jokio realaus ir sveiko pokyčio nebus tol kol tai bus tik neįgalių vaikų tėvų rūpestis. Ne neįgalieji turi temptis prie "normos"(jie patys tai daro be jokio tempmo, nes nori būti kaip "visi"). "Normai" pagaliau laikas atsimerkti ir arba nustoti deklaruoti lygias žmogaus teises arba jau nuo pradinukų amžiaus vaikamas ( visiems - ir normaliems ir nenormalims) pradėti aiškinti kad netgi blogai besielgiantis žmogus nėra mažiau žmogus nei jis... Čia pagalbos reikia abejoms pusėms, nes abejoms tai suvokti šiandien dažnai yra "kosmosas".
Bendras reikalas tai turi būti!
Liūdna... išties tai net ir nesąžininga, kad "norma" būdama dauguma - mano, kad tai ne jos reikalas. "

...P.S. aš auginu vaiką su negalią. Kol kas neagresyvų... bet mes išliksim, net nebūdami daugumos atstovai tarp MŪSŲ žmonių... o, jeigu dar ir ilgiau, prasmingiau, naudingiau ir laimingiau nei dauguma iš "normos" ...
...P.P.S mano vaikas su negalia kartais žaizdamas ar supykęs "smaugia" savo jaunesnį brolį. Gyvi abu, nes tėvai yra šalia ir gali padėti suprasti, po to išmokti saugiai ir teisingai reaguoti, ir vėl suprasti po to išmokti ir dar kelis kartus taip. O po to žiū ir padėt nebereikia

Tai valio, kad gyvi. O ką daryti mokytojai, kuri turi matyti 26? Juk per ilgąją pertrauką, kai dalį vaikų veda į valgyklą, dalis lieka klasėje. Ką tie likę veikia? Ar jų tarpe esantis agresyvus vaikis nebus pavojingas? Vestis visus į valgyklą, nors dalis nevalgys? Ar ir toliau mokytoja turi perspėti vaikus: "Kai ims siautėti bendraklasis, slėpkitės mokytojų kambary"?.. Beje, socialinė pedagogė tuo metu valgyti veda tos klasės neįgalią mergaitę.
Veiksmas tūkstantiniame kombinate, vadinamame vidurine mokykla. Akivaizdu, jog socialinių pedagogų nepakanka, bet čia jau ne mano bėda - aš nekuriu etatų, tik sąžiningai moku mokesčius ir noriu ramiai dirbti darbą žinodama, kad mano vaikai klasėje yra saugūs.

O dar tas momentas, cia buvo paminetas, kaipgi tam paciam agresyviam neigaliam vaikui jaustis kai jo salinsis bendraamziai (naturalu, kad negautu per kupra). Galu gale paaugus vaikams reali gresme, kad gaus atgal, vargu ar didesnis, apsiginti galintis berniukas ramiai stoves kol ji smaugs pvz.
Pabandziau pastatyti save i to neigalaus, agresyvaus vaiko mamos vieta, na bijociau as kiauras dienas del jo. Kad kazka rimtai gali suzeisti, pats susizeisti, ji suzeisti ir tt. Na noreciau as tos prieziuros didesnes nei vid. mokykloj..
Kaip bebutu, galimybiu pastatyti po pedagoga prie kiekvieno spec. poreikiu turincio vaiko, paprastoj mokykloj nera. Tam ir yra isteigtos spec. mokyklos, nesuprantu kam taip plesytis pries jas.
Kartais atrodo nesvarbu, kad blogai aplinkiniams, blogai tam paciam vaikui, bet integruojam visvien. Per jega integruojam. Cia jokiu budu nesnekam globaliai apie visus neigalius vaikus. Bet jei pastarasis toks, kad kelia gresme kitiems..nesuprantu tada tevu poziurio.

Tu labai teisingai pasakei "tevai salia ir gali padeti". Tai jei salia vaiko butu zmogus, kuris iskart matytu, kad vaikui darosi blogai ir imtusi veiksmu nebutu kam skustis, o kai agresyvus vaikas (nesvarbu ar del neigalumo ar siaip) paliekamas tvarkytis bet kam....
As labai gerai zinau tokia situacija, tik maniske budavo ne agresyvi, o keldavo isterijas. Tiesa, jei butume noreje invaliduma irgi butume lengvai gave (nes diagnoziu kruva buvo/yra), bet kazkaip buvo baisu paskelbti vaikui nuosprendi. Na ir zaidem pora metu po 1-2 pamokas, pradeda pykti einam namo (as meciau darba, kad galetume abi eiti i mokykla). PO pusmecio kartais isbudavo ir 3 pamokas, o dabar vaiku galiu tik didziuotis, nes pasieke kai kuriose srityse net daugiau nei sveiki.
Tai jei tevai labai nori integracijos turi kazka ir patys padaryti, o ne numesti vaika, kad tas pats siektu kilniu tikslu.

jeigu atsitiktu nelaime, kas tada atsakytu mokykla, neigalus vaikas ar jo tevai
Pati esu nukentejusi nuo kur kas vyresnio neigalaus vaiko mokykloje, baisu net prisiminti, gerai, kad klasiokai isgelbejo.
Mokykloje buvo visi vaikai informuoti, kad mokykloje yra vaikinas, kurio reiktu saugotis, pertraukos atvirai buvo nelaukiamos, nes tik iseini ir galvoji ar is nugaros taves neuzpuls ir neprades tave smaugti dideles ledines rankos
Vaikai ypac jaunesniu klasiu eidavo palei sienas, neziuredavo jam i akis, kad ne duok die kazkas jam nepasirodytu, vaiksciodavom po 2-3, kad galetumem jeigu kas apsiginti
Papildyta:

šiaip tai patinka jums ar nepatinka, bet už vaiko poelgius pirmiausiai atsako tėvai.


nu, jei kitam vaikui prisireikia medikų pagalbos, tai čia egzistavimas jau toli gražu ne lygus.


o mokykloj jūs irgi šalia stovėsit?


aš tą patį pagalvojau. o jei užsiraus ant sau lygaus ir gaus grąžos? kas tada bus kaltas? (tikiu, kad tas vaikas, kuris gynėsi)

Atleiskit, kad necituosiu konkrečių postų.

Mes gyvi tik iš pasiutusio noro išlikti šiame pasaulyje. Sunku tai nuolat iš jo patiriant, kad esi kitoks ir dėl to pats kaltas. Žinau, kad ne visi taip mano. Aš ir pati, laukdamasi savo pirmagimio vaiko (apie tai, kad jis bus kitoks tuomet net nesapnavom dar) buvau nusižiūrėjusi darželį šalia namų skirtą vaikams su negalia ir kūriau planus, kaip aš galėčiau ten įsiprašyti vesti savo vaiką. Rodės tai būtų pati geriausia gyvenimo mokykla mano būsimam vaikui.
Po kelerių metų štai kas gavosi. Mano pačios vaikas su negalia, o aš norėjusi rasti bendraminčių sveikųjų pasaulyje jų taip ir nespėjau susirasti pati atsidūrusi užribyje.

Vaikui su negalia mokykloje priklauso mokytojo asistentas. Dėl paties vaiko ir kitų gerovės. Jį išsikovoti labai sunku. Kas kaltas, kad sunku? Vėl vaikas su negalia ir jo tėvai?

Aš irgi nekuriu etatų, bet labai stengiuosi ir įsivaizduoju šį bei tą nuveikianti, kad jų atsirastų.

Labai norėčiau mokėti valstybei mokesčius. Ir į darbą nuo 8 iki 17 val. labai noriu. Deja šioje valstybėje yra absurdo situacija. Nesiplėsiu, nes ne ta tema. Pasakysiu tik tiek, kad aš augindama vaiką su negalia negaliu netgi bazinei pensijai užsidirbti dėka "tobulos" socialinės sistemos.

Dar sykį dėl tos integracijos. Ar aš klystu, ar išties manote, kad tai neįgalieji užsimanė prievarta įsibrukti į visuomenę?
Mano vaikas lanko spec. mokyklą. Gabus ir talentingas vaikas. Galėtų labai daug gražaus padovanoti visuomenei. Deja, ji net nenori pažinti jo. Vis turiu vilties, kad iš nežinojimo ir baimės, o ne buko nusistatymo.
Ta baimė abipusė.
Kalbėtis reikia.
Normalu yra gyventi draugiškai. Vienas už kitą.

šiaip tai temos autorės rūpestis -- kaip apsaugot vaiką nuo agresyvaus, nekontroliuojamo bendraamžio