QUOTE(bembyze @ 2010 10 29, 23:07)
As neatleisciau
vistiek jei atleisciau turbut niekada ramiai gyvent negaleciau. jei jau isejo viena karta pas kita - tai lai ir pasilieka.
Kažkada - kokių penketą metų atgal, ar gal daugiau aš ir maniau, kad neatleisčiau, šakočiausi ir panašiai. O mano nuomonė pasikeitė tada, kai pati papuoliau į tokią situaciją. Keletą kartų - tik tas, norėjęs pasivaikščiot na lieva buvau aš. Nėjau. Kol kas ir neinu dar. Ėjimo objektas ne tas. Bet kažkaip kitaip pradėjau žiūrėt į neištikimybę. Tiesiog manau, kad nebūna tos meilės iki grabo lentos. Kažkaip nematau tikslo neit, jei situacija patogi eit
Ir nemanau, kad dėl tų pasivaikščiojimų kairėn reik draskyti šeimą - nes nėra garantijų, kad su kitu ar kita bus viskas kitaip. Vistik mano vyras man nėra pirmas, antras ar trečias žmogus, su kuriuo draugavau rimtai. Ir su visais buvo atsiradus ta pati rutina, tas pats nuobodulys, galop skirdavaus, pradėdavau naujus santykius ir vis tas pats. Tai kai ir su dabartiniu tas pats prasidėjo - pasakiau sau, kad neverta kurti tų šeimų n. Be to mano vyras žmogus sugyvenamas, su manim gyventi irgi nėra labai jau sunku. Tai neištikimybė iš MB pusės tiesiog padėtų man (o gal ir jam) gyventi paprasčiau . Nes kol kas yra taip, kad MB sakosi, jog jis netoleruoja neištikimybės, na, o aš nutyliu dar
Bet mano MB yra dar kol kas toks vaikiškas...
Tiesiog manau, jog gyvenimas yra duotas tik vienas, ir jį reikia nugyventi kaip galima smagiau, svarbu nenusižengti
savo principams.
The dreams in which I'm dying are the best I ever had.