Juokinga, kai mylintis neva mylimasi tik...o jau dulkintis tai tik su nemylimu
QUOTE(Priklausoma @ 2010 10 31, 09:49)
aistras prisiminti visada nuostabu....
Juokinga, kai mylintis neva mylimasi tik...o jau dulkintis tai tik su nemylimu
Juokinga, kai mylintis neva mylimasi tik...o jau dulkintis tai tik su nemylimu
tai ar atleistumet neistikimybe?
QUOTE(Kitokia82 @ 2010 10 30, 22:43)
Kazkaip nusikalbejote....
Mano nuomone nusikalbėjot jūs. Aš paklausiau labai konkrečiai, ar mylint Aukščiausiąjį, su žmogum dulkiniesi, ar myliesi?
Susitariam dėl savokų.
Kas yra mylintis žmogus? Meilės rūšis aš žinau. Bet ne visada galima mylėti tą, su kuriuo gyveni. Ar tai iškart apsprendžia dulkinimąsi, ar būna išimčių?
QUOTE(suntea @ 2010 10 31, 10:09)
Mano nuomone nusikalbėjot jūs. Aš paklausiau labai konkrečiai, ar mylint Aukščiausiąjį, su žmogum dulkiniesi, ar myliesi?
Susitariam dėl savokų.
Kas yra mylintis žmogus? Meilės rūšis aš žinau. Bet ne visada galima mylėti tą, su kuriuo gyveni. Ar tai iškart apsprendžia dulkinimąsi, ar būna išimčių?
Susitariam dėl savokų.
Kas yra mylintis žmogus? Meilės rūšis aš žinau. Bet ne visada galima mylėti tą, su kuriuo gyveni. Ar tai iškart apsprendžia dulkinimąsi, ar būna išimčių?
Gal tikrai, grizkim prie neistkimybes temos, o ne nagrinekim meiles savoka
As pvz, siai dienai neistikimybes neatleisciau. Ir man niekas neirodys, kad galima atleisti (na nebent pats gyvenimas su laiku pamokys). Tiesiog siandien mano yra tokie principai, ir as ju laikausi.
Dar pridursiu: savo gyvenima susitvarkiau taip, kad galeciau leisti sau neistikimybes netoleruoti, o tokiam atvejui nutikus, man nereiks galvoti apie gyvenima del patogumo
o as viena karta esu atleidus neistikimybe, ir dabar galiu tvirtai pasakyti kad antra karta tokios klaidos nebekartociau. jei yra suzlugdomas pasitikejimas, jo nebe susigrazinsi, tad kam veltui kankinti save bei kita zmogu. nors kaip sakoma niekada nesakyk niekada, taciau kol kas laikausi tokios nuomones
QUOTE(suntea @ 2010 10 31, 10:09)
Mano nuomone nusikalbėjot jūs. Aš paklausiau labai konkrečiai, ar mylint Aukščiausiąjį, su žmogum dulkiniesi, ar myliesi?
Susitariam dėl savokų.
Kas yra mylintis žmogus? Meilės rūšis aš žinau. Bet ne visada galima mylėti tą, su kuriuo gyveni. Ar tai iškart apsprendžia dulkinimąsi, ar būna išimčių?
Susitariam dėl savokų.
Kas yra mylintis žmogus? Meilės rūšis aš žinau. Bet ne visada galima mylėti tą, su kuriuo gyveni. Ar tai iškart apsprendžia dulkinimąsi, ar būna išimčių?
Zinokit neidomios man jusu tokios nesamones,nagrinekite vienas tas savokas
.O as nezinau ar atleisciau,ar ne,kai istikruju tai ivyktu,tada ir nuspresciau,o dabar tik pasvarstymai.
QUOTE(wit @ 2010 10 31, 09:00)
Jau kaip minėjau, nei atleisčiau nei neatleisčiau - tiesiog tą faktą nukreipčiau sau naudinga linkme ir tiek. Kadangi nemanau, kad neištikimybė yra blogis, tai atleidimo/neatleidimo klausimų nesvarstyčiau net.
Bet taip galvoju dabar. O žinia, kai nutinka kas iš tikro, tai neaišku kaip pasielgčiau dar. Nes na, situacijų būna daug ir įvairių
QUOTE(Simulcika @ 2010 10 31, 14:03)
Kažkoks labai jau skurdus (perkeltine šio žodžio prasme) man jūsų gyvenimas atrodo. Gyvenat nekenčiamuose Kėdainiuose, bet kokie ilgalaikiai santykiai ilgainiui užknisa, atsiranda rutina, laikui bėgant keičiasi vertybės (pvz. iš "ištikimybė yra svarbu" į "neištikimybė yra visai faina"), nekenčiat vaikų. Taip ir norisi paklausti. Kas dar blogesnio? Ar yra jus džiuginančių dalykų ir kažkokių nekintančių vertybių?
QUOTE(Burleska @ 2010 10 31, 14:40)
Kažkoks labai jau skurdus (perkeltine šio žodžio prasme) man jūsų gyvenimas atrodo. Gyvenat nekenčiamuose Kėdainiuose, bet kokie ilgalaikiai santykiai ilgainiui užknisa, atsiranda rutina, laikui bėgant keičiasi vertybės (pvz. iš "ištikimybė yra svarbu" į "neištikimybė yra visai faina"), nekenčiat vaikų. Taip ir norisi paklausti. Kas dar blogesnio? Ar yra jus džiuginančių dalykų ir kažkokių nekintančių vertybių?
Na, kodėl skurdus - Kėdainiai jau nebetaip nekenčiami, nes negyvenu juose visą laiką - tiesiog užrašo nepakeičiau
Džiuginančių dalykų yra pilna - kad ir ta pati santuoka, nesupraskit klaidingai - nesigailiu, kad tekėjau. Kūrybinė veikla, kelionės, naujos pažintys ir nauji pojūčiai teikia nemaža džiaugsmo. Vaikų vis dar taip pat nemyliu (išskyrus giminaičių ir artimų draugų vaikus), bet nemanau, kad tai yra blogai. Vertybių nekintančių nėra - viskas keičiasi kas kažkiek laiko. Bent jau man, tai irgi nėra skurdumas, kaip jūs sakote. Tiesiog gavosi taip, kad ištekėjau per jauna ir iš didelės didelės meilės. Ta prasme, tas rožinis laikotarpis nebuvo praėjęs ir mąsčiau tada dar visai kitaip. Subrendus ir giliau pažinus save suvokiau, kad nesu šeimos žmogus, neturiu tikslo būti mama ir gera žmona, bet vien dėl to draskyti savo santuokos nežadu, kadangi ir būdama susituokusi turiu visišką laisvę - einu kur noriu, darau ką noriu, grįžtu kada noriu, MB dėl to problemų jokių nekelia ir manęs neriboja. Tarp kitko, jo aš irgi neriboju. Taip, kad nemanau, jog mano gyvenimas yra liūdnas ar skurdus
Karta atleidau,antra ne 
QUOTE(Simulcika @ 2010 10 31, 16:08)
turiu visišką laisvę - einu kur noriu, darau ką noriu, grįžtu kada noriu, MB dėl to problemų jokių nekelia ir manęs neriboja. Tarp kitko, jo aš irgi neriboju. Taip, kad nemanau, jog mano gyvenimas yra liūdnas ar skurdus
Kur jau jus ribos,jei pats taip pat elgiasi
,jei vyras nelakstytu na lieva ir pan.,tai ir jus ribotu .Gerai,kad jus abu tokie,nes kitu atveju skirybos garantuotos .
