dar nera buve tokios situacijos gyvenime su kuria nebuciau susitvarkius 
na pagyvensim pamatysim kas ka dar nera buve tokios situacijos gyvenime su kuria nebuciau susitvarkius
dar nera buve tokios situacijos gyvenime su kuria nebuciau susitvarkius
QUOTE(MK. @ 2011 10 23, 14:59)
Mūsų psichologijos dėstytoja sakydavo: mergaitės, venkit trijų tipų vyrų - alkoholikų, skupių ir pavydžių. Nuo tokių bėgt kaip velniui nuo kryžiaus 
Paryškintą savybę galima išgyvendinti
jeigu leisit isiterpti...pritariu tai mamytei, kuri raso,jog spresis tada kai jau tai atsitiktu. nes nebuna vienpusiu tokiu dalyku, visada ejimu i sona kalte gula ant abieju. norit tikekit norit ne. nei vienas vyuras nei viena moteris budama laiminga ir tikrai myledama ar myledamas neieskos nuotykiu. na nebent alkoholis.
Papildyta:
P,S. ar atleisciau. pagal situacija. is anksto ta sakyti butu netikslinga
Papildyta:
P,S. ar atleisciau. pagal situacija. is anksto ta sakyti butu netikslinga
Jei tai būtų vienkartinis nuotykis, ir vyras tikrai to gailėtųsi, manau atleisčiau. Bent pabandyčiau. Žinoma, širdy tikrai amžiams pasiliktš randas, tačiau manau galėčiau su tuos susigyventi.
Bet jei sužinočiau, kad tai nebuvo vienkartinis nuotykis, kad su meiluže trankosi kuris laikas, arba tų moterų buvo ne viena, tuomet jokių būdu neatleisčiau. Toks žmogus reiškias tiesiog yra linkęs sukti į kairę ir niekada nepasikeis. Tiesiog per daug save gerbiu, kad leisčiau vyrui negerbti manęs.
Bet jei sužinočiau, kad tai nebuvo vienkartinis nuotykis, kad su meiluže trankosi kuris laikas, arba tų moterų buvo ne viena, tuomet jokių būdu neatleisčiau. Toks žmogus reiškias tiesiog yra linkęs sukti į kairę ir niekada nepasikeis. Tiesiog per daug save gerbiu, kad leisčiau vyrui negerbti manęs.
QUOTE(ernesta1234 @ 2011 12 08, 00:43)
Jei tai būtų vienkartinis nuotykis, ir vyras tikrai to gailėtųsi, manau atleisčiau. Bent pabandyčiau. Žinoma, širdy tikrai amžiams pasiliktš randas, tačiau manau galėčiau su tuos susigyventi.
Bet jei sužinočiau, kad tai nebuvo vienkartinis nuotykis, kad su meiluže trankosi kuris laikas, arba tų moterų buvo ne viena, tuomet jokių būdu neatleisčiau. Toks žmogus reiškias tiesiog yra linkęs sukti į kairę ir niekada nepasikeis. Tiesiog per daug save gerbiu, kad leisčiau vyrui negerbti manęs.
Bet jei sužinočiau, kad tai nebuvo vienkartinis nuotykis, kad su meiluže trankosi kuris laikas, arba tų moterų buvo ne viena, tuomet jokių būdu neatleisčiau. Toks žmogus reiškias tiesiog yra linkęs sukti į kairę ir niekada nepasikeis. Tiesiog per daug save gerbiu, kad leisčiau vyrui negerbti manęs.
Visi protingi žmonės sako, kad neatleistų nė už ką. Tačiau dauguma atleidžia. Taip, kad sunku užbėgti įvykiams už akių.
QUOTE(Toozikas @ 2011 12 08, 00:47)
Visi protingi žmonės sako, kad neatleistų nė už ką. Tačiau dauguma atleidžia. Taip, kad sunku užbėgti įvykiams už akių.
Reiškia ne tokie ir protingi. Reikia suvokti, kas vyksta, realiai į situaciją pažvelgti. Suprantu, jog lengva save apgauti ir bandyti įtikinti, kad o gal pasikeis, o gal taip nebebus. Bet realiai, kad ir užslepi tą mintį, ji vistiek sukiojasi ir kiekvieną kartą, kai sutuoktinis grįžta vėliau imi intarinėti, kad gal vėl. Papraščiausiai reikia suprasti, kad toks žmogus negerbia tavęs. Kažkokios aistros užpulti, ir kelios valandos siaučiančių hormonų sutuoktiniui svarbiau už šeimą, už pagarbą.
Normalu, kad pripažinti tai sau labai sudėtinga, bet būtina.
Kažkaip pastebėjau mūsų visuomenėje, mano nuomone, labai klaidingą suvokimą. Skirybų atvėjų iš vaikų nei tėtis, nei mama nėra atimami. Jei Jūs išsiskirtumėte, tai dar nereiškia, kad vaikai netektų tėčio. Jis gi nedings ir jei jam vaikai tikrai rūpi, juos lankys, rūpinsis ir panašiai. Todėl, mano nuomone nereiktų tapatinti šių dalykų.
Visu antra, ar susimąstote kokį pavyzdį gaus vaikas, anksčiau ar vėliau suprasdamas, kad tėtis/mama eidavo į kairę ir šeimoje tai buvo viskas normalu ir pateisinama ir atleidžiama. Juk vaikai kaip kempinės, viską ima į galvą, visko mokosi, atkartoja. Yra labai puiki reklama: Childre see- children do.
Tad dar labai diskutuotinas klausimas, ar visuomet atleidimas yra geriau. Asmeniškai aš, labai didžiuojuosi savo mama, kad ji su mano tėčio neištikimybe nesitaikstė ir paliko jį.
Visu antra, ar susimąstote kokį pavyzdį gaus vaikas, anksčiau ar vėliau suprasdamas, kad tėtis/mama eidavo į kairę ir šeimoje tai buvo viskas normalu ir pateisinama ir atleidžiama. Juk vaikai kaip kempinės, viską ima į galvą, visko mokosi, atkartoja. Yra labai puiki reklama: Childre see- children do.
Tad dar labai diskutuotinas klausimas, ar visuomet atleidimas yra geriau. Asmeniškai aš, labai didžiuojuosi savo mama, kad ji su mano tėčio neištikimybe nesitaikstė ir paliko jį.
