QUOTE(ernesta1234 @ 2011 12 08, 14:53)
Kažkaip pastebėjau mūsų visuomenėje, mano nuomone, labai klaidingą suvokimą. Skirybų atvėjų iš vaikų nei tėtis, nei mama nėra atimami. Jei Jūs išsiskirtumėte, tai dar nereiškia, kad vaikai netektų tėčio. Jis gi nedings ir jei jam vaikai tikrai rūpi, juos lankys, rūpinsis ir panašiai. Todėl, mano nuomone nereiktų tapatinti šių dalykų.
Visu antra, ar susimąstote kokį pavyzdį gaus vaikas, anksčiau ar vėliau suprasdamas, kad tėtis/mama eidavo į kairę ir šeimoje tai buvo viskas normalu ir pateisinama ir atleidžiama. Juk vaikai kaip kempinės, viską ima į galvą, visko mokosi, atkartoja. Yra labai puiki reklama: Childre see- children do.
Tad dar labai diskutuotinas klausimas, ar visuomet atleidimas yra geriau. Asmeniškai aš, labai didžiuojuosi savo mama, kad ji su mano tėčio neištikimybe nesitaikstė ir paliko jį.
Visu antra, ar susimąstote kokį pavyzdį gaus vaikas, anksčiau ar vėliau suprasdamas, kad tėtis/mama eidavo į kairę ir šeimoje tai buvo viskas normalu ir pateisinama ir atleidžiama. Juk vaikai kaip kempinės, viską ima į galvą, visko mokosi, atkartoja. Yra labai puiki reklama: Childre see- children do.
Tad dar labai diskutuotinas klausimas, ar visuomet atleidimas yra geriau. Asmeniškai aš, labai didžiuojuosi savo mama, kad ji su mano tėčio neištikimybe nesitaikstė ir paliko jį.
1.Tėvo atėmimą traktuoju ne tiesioginį. Vaikas neatsibus rytais šalia abiejųū tėvelių, nepusryčiaus, neužmigs kartu, nepramogaus kartu. Tai didelė netektis.
2. KOkį pavyzdį? Nuo kada einama atviru tekstu ir dar nuo vaiko neslepiama? Apie nuklydimą ant kaktos nerašoma, vaikas ir nežinos. Žinoma, jei tėvai iš tiesų gailisi ir ATLEIDŽIA. O ne gyvena dantis sukandę.
