Neištikimybė, ar atleistumėt? II

#457
QUOTE(severa @ 2011 09 12, 13:46)
keisto jūs moterytės, sakot nieko čia baisaus, o jei pačių vaikinai ar vyrai bučiuotųsi pakampėmis? būtų viskas OK? juk nesugulė mirksiukas.gif


Aha, man irgi įdomu, kiek tos tolerancijos liktų, jei savo mylimąjį su kita TIK besibučiuojantį pamatytų lotuliukas.gif
Įdomu kaip temos autorei šita istorija baigėsi...
Atsakyti
#458
Aš irgi nesuprantu to požiūrio "tik pasibučiavo". smile.gif
Autorės klausimas vyrui "tu manęs nebemyli?" skamba kiek keistai, nes negali žmogui visi užgyventi jausmai iki to nutikimo imt ir pradingti. Greičiausiai jis myli, dėl to jam ir skaudu. Geriausia (ir sunkiausia) yra laukti... "lengvinanti" aplinkybė gali būti tai, kad viskas įvyko staiga, netikėtai, per daug išgėrus ir t.t. ir pan. Gal visiškai neatleistina būtų tada, jeigu autorė būtų turėjus meilužį ir ilgą laiką melavus vyrui.
Žodžiu, ši tema neišsemiama ir man atrodo, kad kiekvienos istorijos pabaiga skirtinga,nes viskas priklauso nuo žmogaus, jo suvokimo, gebėjimo susitaikyti arba ne. g.gif
Atsakyti
#459
Slabna meilė tavo vyro biggrin.gif Tikrai negraužčiau taip savęs, kaip tu.
Atsakyti
#460
niekada neatleisciau neistikimybes, nes manau jei bus vienas kartas bus ir kiti kartai ir bucinio neatleisciau... Aplamai to fakto,kad buvo su kita moterim neatleisciau, bet nekersyciau, nes tai zema, tureciau savigarbos sitaip nesielgti kaip su manim (jei kada taip nutiktu) pasielgta.
Atsakyti
#461
Jei mylėčiau - pirmą kartą atleisčiau, bet be abejo, jei tai netaptų sistema.
Atsakyti
#462
Man neistikimybe atrodo labai baisus dalykas. Neisivaizduoju nuostabesnio zmogaus uz savo vyra ir jei jis mane isduotu turbut iki isprotejimo daeiciau. Nors as turbut netikeciau tol, kol neprisipazintu pats arba tik jei pati pamatyciau. Pletkais netikiu, nes piktavaliu ilgaliezuviu yra daugiau nei neistikimu vyru bigsmile.gif
Atsakyti
#463
Nezinau ar atleisciau ar ne, nes is gyvenimo matau, kad dazna atleidzia, nors yra oi kaip sakiusi, kad neatleistu, As manau kol neatsitinka tokia nelaime, taip man butu nelaime, tai is anksto nenumatysi kaip pasielgsi schmoll.gif
Papildyta:
QUOTE(Rupestinga @ 2011 09 12, 12:43)
drinks_cheers.gif  ne tragedija cia, na pasibuciavo TIK, bet neatsigule, ne lovoje uztiko  cool.gif

Tragedija ne tragedija, bet man butu labai biauru....
Atsakyti
#464
Jei labai myli, tai ir atleidžia ir ne vieną kartą doh.gif
Atsakyti
#465
Ne
Atsakyti
#466
Tik nuo to "prasikaltusiojo" tolesnio elgesio priklauso ar atleisti jam galima ar ne... Juolabiau jei tai "trumpalaikė fazė" kažkokia užėjusi buvo ir vyras toliau turi interesą būti ir nešti gerovę savo šeimai. Juk visokių situacijų būna... Man, tai, aišku, būtų nenormalu, tačiau mėgstu būti realiste...
O dėl moters..Asmeniškai aš į dviejų žmonių ryšį (kaip ir mano vyras) žiūrim labai atsakingai. Kartu jau penki metai, bet dar ir šiandien esu jį iki ausų įsimylėjusi. Būna, rutina ir buitis užgožia, bet tikiu tuo, kad jei šalia moters vyras yra ne tik kaip meilužis, aistros objektas ar šeimos galva, bet ir kaip pats pats geriausias ir artimiausias draugas - toks ryšys visuomet bus sėkmingas ir tų "trečių" asmenų tikimybė bus labai menka.
(Tfu tfu tfu per kairį petį lotuliukas.gif )
Atsakyti
#467
QUOTE(Patikimas @ 2011 09 17, 14:31)
Jei labai myli, tai ir atleidžia ir ne vieną kartą  doh.gif

Esu ir as girdejusi, kad atleidzia ir ne viena karta, bet kazkaip man nesitiki, kad tas meiles jausmas toks ir lieka stiprus po nuolatiniu iskaudinimu, nemanau.Tiesiog yra gal kitokios priezastys, gal nenorejimas skirtis, draskyt seima, gal del vaiku, o gal lengviau del materialiniu, piniginiu dalyku.
Atsakyti
#468
Savo buvusiam draugui atleidau, nes draugavom jau ilgai, prisiekinejo, kad gailisi, kad to nebebus jau.. Tai labai pakeite musu santykius, nebegalejau juo pasitiketi, tik veluodavo gryzti is darbo, man jau iskart mintys, kad jau su kita kur duodas... Lovoj taip pat ilga laika negalejau jo prisileisti, buvo slykstu... Gal del mano saltumo, itarumo, o gal ir del savo tokios prigimties po kiek laiko jis nuejo i kaire dar karta, ir dar karta, ir dar... Kai suzinojau vel, tu kartu jau buvo gal 5, tada nieko nesakiusi susikroviau daiktus ir isejau. Pykau tada ant jo, koks jis siknius, kad taip padare, kokia as auka, bet poto tas pyktis perejo i abejinguma. Kaip sakoma bet kokia patirtis naudinga, nesigailiu, kad ji pazinojau, tik gailiuosi, kad tada ryzausi jam atleisti ir gyventi kartu, taip vis skaudindama save ir viska prisimindama. Jei, neduok Dieve, tai pasikartotu su mano dabartiniu vyru, nieko nelipinciau, iskart jis i viena puse, as i kita, nes gerai save pazystu ir zinau, kad nesugebeciau to atleisti ir gyventi toliau su tuo zmogum. Ir tai kalba ne isdidumas, bet skaudi patirtis..
Papildyta:
QUOTE(Agniese @ 2011 09 19, 21:07)
Esu ir as girdejusi, kad atleidzia ir ne viena karta, bet kazkaip man nesitiki, kad tas meiles jausmas toks ir lieka stiprus po nuolatiniu iskaudinimu, nemanau.Tiesiog yra gal kitokios priezastys, gal nenorejimas skirtis, draskyt seima, gal del vaiku, o gal lengviau del materialiniu, piniginiu dalyku.

Bet ar daug kartu atleidzianti moteris netampa skudureliu vyro kojoms nusivalyti?.. Nemanau, kad vaikai labai ivertins mamos "auka" gyventi su tai ateinanciu, tai iseinanciu teveliu ir bus laimingi tokioje seimoje, kai matys barnius ir nelaiminga, verkiancia mama
Atsakyti