QUOTE(Keli Mutu @ 2010 11 17, 09:56)
Apskritai vaikai iki 6 metų neturėtų būti ugdomi pamokomis (tokiomis kaip logopedo užsiėmimai). Tik žaidimais. Bet koks mokymas ir vertimas atsiliepia psichikai ir emocijoms. Ir bet koks vaikų ''atidavimas'' ugdyti iki to amžiaus yra žalingas. Taigi visa ankstyvojo ugdymo agitacija yra tam tikras verslas.
***
Vat įdomu klopedijos nuomonė, ar pvz. logopedai mokomi kažkiek vaiko psichologijos ir ką manai apie tokė mūsų psichiatro požiūrį.
Na, čia galima diskutuoti ir diskutuoti...
Būtų įdomu,
ką tas psichiatras galėtų pasiūlyti vietoj logopedinių pratybų (tabletę?
) ir ar išvis įsivaizduoja, ką daro logopedas darželyje.
***
Taip. Ir net labai daug.
O štai psichiatrai labai menkai išmano vaiko psichologiją, o jau apie spec. pedagogiką išvis nėr ką kalbėti.
Visa kita už mane jau atsakė Alchemie:
QUOTE(Alchemie @ 2010 11 17, 10:33)
Keli mutu, nu bet psichiatrai, mano nuomone,
gydo psichines, dvasines
ligas, MATO diagnozes

delto, jei nera diagnozes jie kaip ir padeti negali
***
Vaikai lavinami buvo seniai seniai kaime - pirstuku zaidimai, daineles, zaidimai ir t.t. Musu visa kultura paremta muzikiniu lavinimu nuo gimimo ir
tegu nesneka veju psichiatre. Muzikos, klausos, kalbos centrai smegenyse yra salia ir juos samoningai, ar ne mes laviname, geriau samoningai ta daryti, nes tiek klausyti, tiek atsipalaiduoti zmogus turi ismokti, to neatsinesama su gimimu, o per muzika, zaidima, sokima to ismokstama ir
paskui psichiatrai netenka kai kuriu pacientu, nes tokie dalykai neurozes eliminuoja is gyvenumo
.
palikti netaisyta kalba, kurios suletejimas jau ir taip traumavo vaika (nekalbu, kad seima irgi ima sirgti baimem, nepilnavertiskumo kompleksais ir t.t.)
butu buves nusikaltimas, arba naujas psichiatro pacientas su visa seima
QUOTE(Keli Mutu @ 2010 11 17, 10:58)
O šiaip psichiatrai ir psichologai užsiima ta pačia sritimi - tik
psichiatrai platesnio profilio (jie medikai), o psichologai - siauresnio.
***
psichiatrė man pasakė, kad (...) jie reikalingi, bet
jie turi ir tam tikrą šalutinį poveikį. Na kaip ir vaistai - geri vaistus, nes jų reikia ligai išgydyti (kitaip neįmanoma), bet kartu ir pasiskaitai informaciniam lapely, kad yra ir šalutinis poveikis (pvz. silpnėja imunitetas, alergijos ir t.t.). Skirtumas tik tas, kad apie vaistus tai mus informuoja, kad yra šalutinis poveikis. O va apie logopedų užsiėmimus, tai neinformuoja nei VRC, nei PPT
O tas šalutinis poveikis - vaikas jaučiasi nuolatos vertinamas. Nesvarbu, kad tiesiai nieks nesako, tu nemoki to ar ano. Vaikai gi nekvailiai, jie iš visko susivokia, kad kažkas su jais netaip. Vieni tada pradeda blogai save vertinti, kiti - naudotis tokia padėtim ir t.t.
***
blogiau kai jau ''atiduodami'' vaikai mokytis muzikos (kai kurie gi nuo 4 metų mokomi groti

, kai jau įvedami į tą oficialios išraiškos mokymo sistemą - kur tik vaikas ir mokytojas, o mamos tuo metu geria kavą ar ilsisi nuo vaiko
Ne!
Psichiatrai gydo ligas tabletėmis, o psichologai (taip pat ir spec. pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai) šalina, kompensuoja negalę pedagoginio poveikio priemonėmis, įgalina žmogų išnaudoti visus turimus resursus, kad asmuo būtų pajėgus pagal savo galimybes maksimaliai funkcionuoti visuomenėje. (Ar gali tabletė padėti kurčiam, neregiui?.. O štai pedagogai tokį vaiką/suaugėlį pajėgūs išmokyti tam tikrų veiksmų, elgesio modelių ir t.t.

) Joks psichiatras neišgydys Dauno sindromo, o spec. pedagogas tokį vaiką gali išmokyti, skaityti, rašyti, skaičiuoti, aišku, priklausomai nuo vaiko intelektinių galimybių.
Galėčiau gretint ir gretint šias profesijas, bet gal jau užteks?
***
O jau apie "šalutinį poveikį" tai išvis patylėsiu...

***
Blogai ne tada, kai mažas gabus vaikas aukojamas mokslui, lavinimui. Blogai tada, kai vaikas verčiamas įgyvendinti žlugusias tėvų svajones.
QUOTE(SOLVEIGUSIA @ 2010 11 17, 14:13)
f 3 8 ....(gal kas kokiu nuorodu turit paskaityt...
Štai čia galima įvesti kodą:
http://www.lsic.lt/tlk/
SOLVEIGUSIA, jūsų atveju psichiatro pasiūlymas rūpintis dėl vaiko neįgalumo - gyvas psichiatro nesiorientavimo žmogaus psichologijoje pavyzdys. Užuot pasiūlęs problemą spręsti pedagoginio poveikio priemonėmis, jis iškart "kepa" diagnozę, kad turėtų pastovų pacientą. Juk jūs turėsit nuolat pas jį lankytis, turėsit vartoti jo skirtus vaistus ir bla, bla, bla, antraip po metų/dvejų "nebepraeisit" medicininės komisijos, ir jie "nuims" jūsų vaikui neįgalumą.