Aš ir mano autistukas

#229
QUOTE(Ice @ 2010 11 24, 11:24)
Mamytės, mes juk turim savo foto albumėlį  ax.gif Galim ten nuotraukytes dėti.

Aš irgi taip sakau. drinks_cheers.gif Tik kas dabar atsimena jo adresą ir prisijungimo vardą? Kažkur turėjau užsirašius... radau: http://public.fotki.com/Autistukai/ Tik prisijungimo vardus reikia į až surašyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Biufka: 24 lapkričio 2010 - 11:32
#230
QUOTE(misis.zd @ 2010 11 24, 10:19)
Jauciuosi bloga mama, nezinau, as taip myliu savo vaika, bet tikriausiai esu per silpna priimti si issuki, nes nervai matau tikrai pakrike labai. sprendiu is to, kaip jus ismokot visos gyventi, prisiderinot, o kaip as kaip kokia asile uzsisspyrus to engaliu.

O gal as pati autiste, kad nesugebejau be gyd suprasti kas mano vaikui?
Papildyta:
duokit paskaityt bloga? atrodo mano mintys (tik ne tos jau pozityvios, o iki ju nepriejau), tik parasytos labai graziai.
Galetum knyga parasyti, labai graziai moki mintys deliot ant lapo., kaip knyga teko girdeti apie mergaite dauniuka, parase jos mama lyg tai.


Prašau, niekad nesakyk taip. TU ESI PATI GERIAUSIA MAMA SAVO VAIKUI 4u.gif .
Suimk save į rankas. Mes visos tą patį esame išgyvenę. Mūsų nuotaikos irgi banguoja, patikėk. Stengiesi prisiderinti, bet...kartais toks guzas ateina į gerklę, kad galima paspringti nuo ašarų. Išmoksi ir tu, priimti savo vaiką tokį, koks jis yra. Žinoma, negalima nuleisti rankų ir plaukti pasroviui. Reikia priešintis tai srovei. Nieko nedarant nebus ir rezultatų. Tik štai vienus vaikus auginant lyg viskas gaunasi "savaime", o štai mūsų tuo ir ypatingi, kad jiems reikia daugiau dėmesio ir kantrybės. Dažnai tenka prikąsti liežuvį ir valdyti savo emocijas, nes pvz. jei aš ant vaiko pradedu šaukti ar pliaukštelėti per subinukę - tai jam dar didesnis malonumas doh.gif nes jis juokiasi ir vis tiek daro savo doh.gif

Mes grįžom iš gyd. homeopatės. Nu gerai, kad gydytoja visko mačiusi doh.gif Mano J pastoviai lipo visu ūgiu ant kampinės sofos atlošo viršaus ( su savo žemėtais croksais blush2.gif ) ir šokinėjo žemyn. Ir gali ardytis, gali prašyti, maldauti jo ar dar kitaip...bet jis vis tiek darė savo doh.gif
Tiesa, tyliai pasigirsim, kad jam jau išnyko traukuliukai, apie kuriuos kažkada buvau rašiuis, jei pamenate, dėl to ir EEG važiavom daryti. Gavom vėl naujus žirniukų receptus. Bandysim. Blogiau gal nebus cool.gif
Atsakyti
#231
QUOTE(Biufka @ 2010 11 24, 11:30)
Aš irgi taip sakau. drinks_cheers.gif Tik kas dabar atsimena jo adresą ir prisijungimo vardą? Kažkur turėjau užsirašius... radau: http://public.fotki.com/Autistukai/ Tik prisijungimo vardus reikia į až surašyti.

..ir as labai noriu i albumiuka,jeidar ne per anksti mums..kaip galima gautis laptazodi?
Atsakyti
#232
Ir aš noriu slaptažodžio....
Atsakyti
#233
Beje, vis pamirštu parašyti.

Kol buvau pati labai nervinga, verkšlenanti ar nesivaldanti ir pan. Tol ir vaikui buvo blogiau. Jis kažkaip jaučia tą mamos emocinį nestabilumą g.gif . Kai susiėmiau (net ir visokius neuro, Mg+B6 pradėjau gerti) - tai ir vaikas kažkaip klusnesnis. Na, bet vis tiek kartais praskystu...būna dar vis blush2.gif
Atsakyti
#234
QUOTE(Ice @ 2010 11 24, 11:42)
Beje, vis pamirštu parašyti.

Kol buvau pati labai nervinga, verkšlenanti ar nesivaldanti ir pan.  Tol ir vaikui buvo blogiau. Jis kažkaip jaučia tą mamos emocinį nestabilumą  g.gif . Kai susiėmiau (net ir visokius neuro, Mg+B6 pradėjau gerti) - tai ir vaikas kažkaip klusnesnis. Na, bet vis tiek kartais praskystu...būna dar vis  blush2.gif

puiku,kad apsieinat tik su arbatom..as geriu antidepresantus.... verysad.gif
Atsakyti
#235
QUOTE(Ice @ 2010 11 24, 11:42)
Jis kažkaip jaučia tą mamos emocinį nestabilumą  g.gif .

Aha, taip sako, kad vaikai labai jaučia mamos nuotaikas. Kaip tik su ritatitas vakar apie tai kalbėjom. Tik aš dabar nebežinau, ar tai autistukai tokie jautrūs mūsų nuotaikoms ir būsenoms, ar paprasti vaikai irgi. g.gif

Beje, kaip malonu būna susitikti su autistukų mamom gyvai, reliai, o ne tik per internetą. rolleyes.gif
Atsakyti
#236
Įdomu ar yra čia autistukų mamyčių iš Klaipėdos?
Atsakyti
#237
QUOTE(Ice @ 2010 11 24, 11:42)
Beje, vis pamirštu parašyti.

Kol buvau pati labai nervinga, verkšlenanti ar nesivaldanti ir pan.  Tol ir vaikui buvo blogiau. Jis kažkaip jaučia tą mamos emocinį nestabilumą  g.gif . Kai susiėmiau (net ir visokius neuro, Mg+B6 pradėjau gerti) - tai ir vaikas kažkaip klusnesnis. Na, bet vis tiek kartais praskystu...būna dar vis  blush2.gif

Taip, autistukai juk empatai - labai perima salia esanciu zmoniu nuotaikas, pajunta atmosfera... Jam nereikia sakyti ka galvoji, jis jaucia tavo nuotaika, ir ja perima... Jei tik as nesusivaldau ir pakeliu balsa - viskas, su sunum nebesusikalbu. Jei noriu ka nors ispesti, turiu buti visiskai rami, kalbeti su juo draugiskai, siltai. Jis bendrauja tik su tais, kuo pasitiki. Jei pasijunta nesaugus - viskas, kontaktas dingsta su bet kuo, ar tai butu mama, ar koks kitas zmogus ax.gif
Atsakyti
#238
QUOTE(Biufka @ 2010 11 24, 11:45)
Beje, kaip malonu būna susitikti su autistukų mamom gyvai, reliai, o ne tik per internetą. rolleyes.gif


Aha, aš irgi norėčiau ax.gif

Kaune vyksta KVAC'e Bajorų g. tėvų ir psichologės susitikimai, tik gaila, kad nevisada galiu ten sudalyvauti.

Papildyta:
QUOTE(linabalt @ 2010 11 24, 11:49)
Taip, autistukai juk empatai - labai perima salia esanciu zmoniu nuotaikas, pajunta atmosfera... Jam nereikia sakyti ka galvoji, jis jaucia tavo nuotaika, ir ja perima... Jei tik as nesusivaldau ir pakeliu balsa - viskas, su sunum nebesusikalbu. Jei noriu ka nors ispesti, turiu buti visiskai rami, kalbeti su juo draugiskai, siltai. Jis bendrauja tik su tais, kuo pasitiki. Jei pasijunta nesaugus - viskas, kontaktas dingsta su bet kuo, ar tai butu mama, ar koks kitas zmogus ax.gif


Mano mama labai emocinga, mėgsta garsiai kalbėti. Tai nuo mažens, pamenu, kad aš su ja nesusikalbėdavau, jei tik ant manęs pradėdavo rėkti. Aš visad jai atsikirsdavau - "prašau ant manęs nerėkti". O ji: "aš kitaip nemoku" lotuliukas.gif
Atsakyti
#239
QUOTE(linabalt @ 2010 11 24, 13:49)
Taip, autistukai juk empatai - labai perima salia esanciu zmoniu nuotaikas, pajunta atmosfera... Jam nereikia sakyti ka galvoji, jis jaucia tavo nuotaika, ir ja perima... Jei tik as nesusivaldau ir pakeliu balsa - viskas, su sunum nebesusikalbu. Jei noriu ka nors ispesti, turiu buti visiskai rami, kalbeti su juo draugiskai, siltai. Jis bendrauja tik su tais, kuo pasitiki. Jei pasijunta nesaugus - viskas, kontaktas dingsta su bet kuo, ar tai butu mama, ar koks kitas zmogus ax.gif

žodis į žodį drinks_cheers.gif
Mano vaikas ir be mano būsenų reaguoja į kiekvieną smulkmeną. Aišku, dažniausiai neigiamai reaguoja, todėl niekada sau neleisčiau dar papildomai jo erzinti ir iššaukti jam isterijas.
Tik mano atveju, jam nereikia ir šiltumo, draugiškumo. Jis šypseną ir draugiškumą irgi priima jautriai. Matyt dėl to, jog viduje supranta, kad negali atsakyti tuo pačiu. Kai jis džiūgauja - aš galiu tai daryti su juo kartu. Bet jeigu jo būsena neutrali, negaliu prieiti ir džiūgauti ar šypsotis - tuoj pat susinervins
Atsakyti
#240
visom ačiū 4u.gif

dėl albumo blush2.gif nenoriu dėt ten, kur ir anos temos mamos matys. užtenka,kad jau čia paskaitinėja...
Atsakyti