Savigynos būreliai

o kaip kainos ten?

vienas uzsiemimas desimt litu, kendo.lt paziurek, ten ir grafikai ir kainos yra.

Ačiū Pasiskaičiau ten, bet netinka, nes tik nuo 4 metukų priima

ka patartumet mamytes,berniukui 5.5 metu,labai aktyvus,matosi kad truksta veiklos kad issikrauti,tai norim i sporta atiduoti.

Ne tik ten vyksta treniruotės, bet ir Fabijoniškėse, Gedvydžių g.17, laisvalaikio centre šeimai "7 mūzos" (priešais Kulviečio vid.mokyklą). Mano sūnus pas trenerę Kristiną treniruojasi jau 2 metus Sekmadienį "paragavom" pirmųjų pergalių skonio, tai išvis 9-tam danguj vaikinas
Romap, gal bus jums patogiau Gedvydžių g. Mums tai visai netoli namų O į tą centrą, kurį minėjo agni77 (jo adresas Laisvės pr. 121), vaikštom tik egzaminų laikytis ir į varžybas

Ačiū. Bandysim žiūrėti, nes nutarėm nuo rudens...

Sveiki, užsiimu karate 17 metų. Iš jų 3 metus teko praleisti klube "Lūšis" (po pertraukos dėl traumos, nesusijusios su karate, galvojau, į kurį klubą grįžti, ir nuėjau ten, kur tuo metu buvo daugiausia mano pažįstamų susirinkę), vyras ten treniravosi 8 - deja, niekaip nesugebėjau perkalbėti pereiti pas normalų trenerį gan ilgai, dabar perėjo, surišto atgal nenutemptum.
Tai tiesiog noriu perspėti apie negeroves:
1. Žemas treniruočių lygis. Beveik netaisomos vaikų klaidos, pasak trenerių, viskas yra "super", "nuostabu", "fantastiška".
2. Labai didelis smegenų plovimas - atseit, jie vieninteliai yra tikrieji karate mokytojai, visi kiti užsiima nesąmonėmis, paskui prasideda dar kalbos apie trečiąsias akis ir kitus niekus, zombinimas vyksta pilnu tempu, prisipažinsiu, kad ir aš buvau "užsizombinusi", tuo baisesnis buvo "prabudimas", bet man tai jau buvo dvidešimt penkeri metai tuo metu ir laimei buvau lankiusi pas kitus trenerius, šiaip tai būtų brrr...
3. Bent man atrodo negerai, kai sportuoja vienu metu pas pradinukus suaugę ir vaikai, kiek esu mačius, treneriams nepavyko sudominti ir vienų ir kitų, kurie nors nukenčia, dažniausiai vaikai, nes užuot dirbę, dūksta. Drausmės labai didelis trūkumas. Gali būti, kad DABAR padarytos atskiros grupės, pakeitus treniruočių vietą. Kalbu apie tai, kas buvo prieš dvejus metus.
4. Nepatinka, kad nepratinama prie tvarkos - į egzaminus vaikai sueina su iš atsiprašau užpakalio ištrauktais kimono, treneris leidžia sau atrodyt analogiškai, pvz., maklinėja su kimono praplyšusiom pažastim.
5. Nepatiko, kad nėra jokios treniruočių sistemos, sakykim, treneris nuvažiuoja į kokį seminarą, iš ten parsitempia idėją, kad dabar bus vien katos, po trijų mėnesių vėl seminaras, dabar bus vien priešininko ritmo laužymas, tiek baltiem diržam, tiek meistram, dar po trijų mėnesių vėl seminaras, pusė treniruočių laiko praeina šnekom, pusė pasitampymo pratimams.
6. Nepatiko, kad treneriai turi savo numylėtinius - kelis asmenis, kuriuos vežiojasi į varžybas, o kitiem kaip minėta skiriamas tik dėmesys - a la "viskas nuostabu, fantastiška, super dvasinga".
7. Labai nepatiko, kad vyksta neišmanančių žmonių klaidinimas - mokoma gynybos nuo peilio ir t. t., kuri su realybe neturi nieko bendra, bet lankantieji užsizombina ir teigia, kad jie laisvai apsigintų tokiose situacijose, kai iš tiesų ,deja, būtų tiesiog papjauti akimoju , taip kad toks "apgavinėjimas" išties yra pavojingas, nes žmogus, įsitikinęs savo "nenugalimumu", ima nesisaugoti, laisvai vaikščioti po tamsius kiemus ir pan, ir gali skaudžiai nukentėti.

Kokiu atveju leisčiau savo vaiką į "Lūšį" - jei jam patinka karate, bet jis nesieja savo ateities su gero sportininko karjera, jei nori gerai praleisti vasaras ir žiemas stovyklose, jei jam trūksta pasitikėjimo savimi, tai pagyrų jis ten gaus ir pasitikėjimo įgis, jei jis nori susirasti draugų, jei jis nėra linkęs veltis kieme ar gatvėje į pavojingas situacijas, klaidingai įsitikinęs savo karatistiniais sugebėjimais, jei ateity neliūdės, kad gan tuščiai švaistė savo laiką, kai pas geresnius trenerius galėjo išmokti daugiau. Tą pat taikau klubui "Danas" , treneris Norbertas Motiejūnas, nes tas tai išvis galiu pasakyt tiesiai šviesiai karate analfabetas, plius bjauraus charakterio tipažas.

Nešneku apie trenerės Kristinos Kacevičiūtės treniruotes, nesu jų mačiusi, prileidžiu, kad galbūt jos yra aukštesnio lygio nei Modesto Tursos ir Giedriaus Dranevičiaus treniruotės, kurias turėjau galvoje savo analizėje.

Leisčiau ramia širdimi į klubą tradicinio karate klubą "Todome", treneris Laimonas Niūniava (berods Žvėryne treniruotės vyksta), tikrai žinočiau, kad treniruočių lygis aukštas, kad drausmė bus palaikyta, kad nesąmonių mokoma nebus.

Kodėl leisiu savo vaiką į klubą, kurį lankau pati:
a] yra atskira 4-8-ečių grupė, kurioje yra ne daugiau dešimties vaikų,
b] ir kurioje daugiausia dėmesio kreipiama į drausmę, fizinį pasiruošimą, žaidimus, bet supažindinama profesionaliai ir su karate pradmenimis.
c] Treneriai visiem skiria pakankamai dėmesio.
d] Yra daug pagalbinių priemonių - šokdynės, pusiausvyros lavinimo žiedai, lankai, įvairių dydžių kamuoliai - nuo mažų kamuoliukų iki vadinamųjų "medicininių-gimnastinių", minkštas pagrindas, ant kurio dirbama.
e] Yra mokoma saugiai kristi - kas nepaprastai praverčia žiemą, o ir šiaip sumažina traumų galimybę.
f] vyrauja draugiška atmosfera
g] klube švenčiamos velykos, kalėdos, būna daug varžybų, kuriose gali sudalyvauti ir patys mažiausieji
h] vyksta vasaros, žiemos stovyklos
i] yra galimybė tęsti sportinę karjerą, nes treneriai nešneka apie save, kad yra patyrę ir vieninteliai išmanantys karate, bet IŠ TIESŲ YRA PATYRĘ IR IŠMANANTYS.
f] neplaunamos smegenys jokiais perdėtais dvasingumais, išskirtinumais ir pan. yra tradicinė japoniška drausmė - trumpa meditacija, nusilenkimas, pagarba treniruočių partneriams, treneriui ir sau.
g] nėra apgaulingų pagyrų, jei kažkas daroma negerai, tas pabrėžiama, užuot melavus, kad viskas "super", todėl vaikai, palyginus su kitų klubų auklėtiniais, jau per pusmetį padaro didžiulę pažangą.
h] kadangi per treniruotes yra nemažas fizinis krūvis, vaikai užsigrūdina ir mažiau serga.
i] nėra mokoma apgaulingos savigynos, nesudaromas vaikam įspūdis, kad jie gali apsiginti fizine jėga, tačiau paaiškinama, kas yra tikroji savigyna - bėgimas, pavojingų situacijų vengimas ir t. t.

šiaip: jei norėčiau, kad vaikas darytų sportinę karjerą, greičiausiai leisčiau į karate jau jo paties tikru pageidavimu nuo kokių dešimties, geriau net nuo dvylikos metų. Nes iš esmės dažniausiai vaikai, lankę nuo keturių-šešių metų, paauglystės metu nubyra, o atgal sugrįžta lankyti vienetai, tokių, kurie lankė nuo šešių metų ir liko lankyti visam laikui, išvis nežinau, žinau du unikumus, kurie išlankė iki aštuoniolikos, paskui vis tiek metė, na, vienas jų grįžo. Tie, kurie užsiliko ir daro sportinę karjerą, įprastai būna pradėję lankyti dvylikos-penkiolikos metų.

Kadangi nenoriu, kad mano mažoji darytų sportinę karjerą, nes esu tikra, kad merginom varžybinė karatistinė patirtis netinka (tiesa, jei ji ją rinksis, pagalių į ratus tikrai nekišiu), tai ir leisiu nuo ketverių metukų ir iki aštuonerių metukų versiu lankyti. O paskui galės daryt ką tik norės, nes jau bus gavusi pasitikėjimo savimi, pagarbos, drausmės, fizinių įgūdžių pagrindus

Jei bus susidomėjusių, ką lankau (Vilnius), parašysiu ir čia, o jei ką, rašykit į AŽ...

Jei dar kas domina, klauskit, bandysiu atsakyt (šiek tiek išmanau ir kitus kovos menus, išskyrus imtyninio pobūdžio) - įsitrauksiu dėl visa pikta temą į favorites

pagalvojus, dar galiu parekomenduot porą fudokan ir tradicinio karate klubų.
1. Klubas "Tori" - pagrindinis treneris 4 dan meistras Marius Kliauza. Bus labai griežta drausmė, labai nemenkas fizinis krūvis, klubas dažnai važinėja į tarptautines varžybas, treneris specializuojasi katose (ko gero, vienas geriausių specialistų pasaulyje), šiek tiek prasčiau dėsto kovas, bet vistiek pakankamai gerai. Kata - specializuotas sutartinių judesių kompleksas, kova su įsivaizduojamu priešininku, mergytėms pats tas
Tiesa, neičiau pas Gintarą Švenčionį, jei reikėtų labai labai gero karate lygio, plius nepatinka, kad smegenėles anas biški mėgsta paplaut Ne tiek, kiek "Lūšis", bet... O iš kitos pusės, reik bandyt.
Kontaktai: http://www.karatedojo.lt/kontaktai

2. Klubas "Rytai", treneris Žilvinas Šriubša. Varžybose dalyvauja ne per daugiausiai, bet drausmė palaikoma, plius įdomybė - treneris buvęs profesionalus akrobatas, todėl per treniruotes fiziniam parengimui dėstoma daug gimnastikos elementų - vaikai išmoks salto, špagatus ir t. t. ir pan.
Kontaktai: http://www_bizi_lt/a...quot;rytaiquot;


Ir dar tada to "Todome" kontaktus įmetu: http://www.todome.lt/mokytojas/

Savo klubo kaip minėjau nerašau, kad neatrodytų, jog sumaniau papilt purvo ant kitų ir išaukštint ta kaina savo klubą Nes taip nėra, man paprasčiausiai rūpi, kad žmonės gautų tą produktą, už kurį susimokėjo ir kokį tikisi gauti, o ne kelmai žino ką... Nes pinigai vistik renkami dideli

Stripuli, o gal apie Kauno klubus k1 nors gali papasakoti?

Apie katruos būtent? Kiek man žinoma, nei tradicinio karate, nei fudokan karate klubų ten nėra, shotokan karate klubai kiek žinau ten aukšto lygio, kyokushin greičiausiai visur nemažo lygio...
Aš mat galiu papasakot apie tradicinio karate ir fudokan karate klubus ir trenerius, nes galima sakyt 90 proc. jų man pažįstami ir žinomi iki smulkmenų,
ir šiaip apskritai apie kovos menus - pvz., kad aikido, kol padės apsiginti, teks atlankyti ne vieną dešimtį metelių, tad norint greito rezultato, susijusio su savigyna, ten geriau neiti,
arba kur čia buvo dėl kaulų deformacijų, kad tai įmanoma tada, jei sportuojama profesionaliai ar beveik profesionaliai. Pradėjau karate lankyti penkiolikos, turėjau dvejus metus beveik profesionalių treniruočių, sportuodavau apie 20 val. per savaitę, tai išties susiaurėjo klubai nemoteriškai, išplatėjo pečiai - bet per kažkurį laiką, sumažinus krūvį, padarius pertrauką, klubai atsistatė... Tik nemanau, kad bent kur nors rasite treniruočių keturmečiam ar kad ir kiek vyresniem, kur būtų krūvis 20 val. per savaitę, taip kad siūlyčiau nesibaiminti, kad kam nors kas nors deformuosis.
dar viena nerimo gaidelė šioj temoj buvo - kad vaikas ims lankyti ir bus mušeika, bent jau karate pas normalų trenerį lankantis vaikas bus mušeikos priešingybė, nes ten visų pirma mokoma susivaldyti ir yra geležinė taisyklė - karatistas pirmas nepuola, tačiau yra grūdas tiesos - kone 98 procentams lankančiųjų po 2-3 mėnesių treniruočių užauga "erelio sparnai", kai atrodo, kad viską moki, visus sudubasinsi, ir tuo metu yra pavojinga, tikrai gali įsivelti į kokias muštynes ar nemalonią situaciją... Įprastai tatai greit praeina

Patinka man kai issamiai zmones ir is savo asmenines patirties o ne is oro, desto argumentus ir kontraargumentus.

Kadangi esate susidurusi su karate daugiau nei bet kuri kita mama, gal galite trumpai paaiskinti kuo skiriasi tos pagrindines karate rusys... Galeciau knistis internete, bet vis pratingiu
Jusu paskaicius truputi pavardintas sporto sakas, kilo klausimas... tai vis gi: tradicine karate, karade do, kyokushin karate (sia konkrecia ir lanko mano mergaite)... Tad kuo jos skiriasi?!

Beje mano dukra lanko kluba "Toshi", pas Dariu Gudauska.. Apie treneri galiu pasakyti tik tiek, kad jis labai siumpatiskas , vaikai myli.. Bet mano nuomone vis kinta.. Pernai galvojau, kad jega cia viskas, dziaugiausi labai dukros nauja veikla, siais metais jau pradejau abejoti, kazkas pradejo kliuti..
Ir nebezinau, ar leisti kitais mokslo metais ar ne..
Pati ji nori lankyti, nors nemanau, kad ji kada nors sportuos profesionaliai. Net gi manau, kad tai netruks ilgiau nei kokius keturis metus..
Tai ir svarstau ar leisti toliau..

Bet vis tiek labai idomu, kuo tos karate visos skiriasi?!

Be problemų taigi trumpas karate šakų pristatymo žodynėlis (yra jų ir daugiau, bet kalbu apie Lietuvoje egzistuojančias, na, bent jau Vilniuje).

GOJU RYU karate :
KLUBAI: Vilniuje yra klubas "Dojo", puikus treneris 2 dano meistras Artūras Vanagas, galima paguglint, išmeta kontaktus ir pan.
Specifika: nėra varžybų, yra dirbama naudojant senovinio tipo priemones, daug dėmesio skiriama savigynai, fiziniam lavinimui. Savigyną atidirbti galima ko gero realiausiai iš visų kitų karate šakų, nes nėra varžybų, nėra draudžiamų smūgiuoti vietų, nėra įpročio nesmūgiuoti į draudžiamas vietas (o jis dažnai kiša koją realioje savigynoje), nesant varžybų, nėra skubos ir galima visa ką pasibandyti.
Be to, tik šioje karate šakoje išmokstama gan įdomaus kovos su priešininku būdo - lipnios rankos, kuri naudojama, kiek man žinoma, daugiau kituose kovos menuose, aikido ar pan. Taip kad tai išties gan universalus kovos menas, savaime suprantama, neskatinantis ir agresijos.
Priklausomybė: goju ryu yra vadinamojo tradicinio karate atšaka.

FUDOKAN KARATE
Garsiausi Vilniaus KLUBAI: "Tori", "Karate akademija" (dar vyksta treniruotės Švenčionėliuose), "Karateka".
Specifika: stilius sukurtas 1984 metais, sukūrė medicinos mokslų daktaras, atsižvelgdamas į naujausius to laiko mokslinius pasiekimus, į žmogaus kūno reakcijas ir t. t. ir pan. Daug dėmesio skiriama fiziniam parengimui, kovose naudojamas gana platus judesių arsenalas (spyriai, smūgiai keliais, alkūnėmis, smūgiai kumščiu, įvairiomis delno vietomis), plius, kas nelabai būdinga kitoms karate šakoms, labai gausiai naudojami pakirtimai ir metimai, kas daro šią šaką irgi savotiškai universalia sporto šaka. Taip pat akcentuojami stiprūs blokai ir smūgiai.
Varžybos: per vaikų varžybas bet koks kontaktas draudžiamas, per suaugusių varžybas draudžiamas "tyčinio priešininko žalojimo" kontaktas, bet šiokio tokio esama, leidžiami smūgiai į visas kūno vietas, į galvą turėtų būti su kontrole, bet vis viena pasitaiko traumų.

TRADICINIS KARATE
Klubai: "Danas" (Utena, Ukmergė, Molėtai, Anykščiai, Vilnius), "Samurajus" (Vilnius, bent anksčiau dar buvo Riešė), "Lūšis" (Vilnius) , "Budoka" (Vilniaus vaikų darželiai, treneris rusakalbis), "Tikslas" (kažkur prie Kauno), "Todome" (Vilnius, Pilaitė, Justiniškės).
Specifika: daug dėmesio skiriama dvasiniam lavinimui, bet kažko visi visai nėra dvasiškai išsilavinę, nors labai taip apie save galvoja Treniruotės sąlyginai lengvos, naudojamų judesių arsenalas ir taikinių vietos riboti - iš esmės naudojami smūgiai kumščiu ir spyriai įvairiomis pėdos vietomis, pakirtimų ir metimų iš esmės nėra.
Varžybos: bet koks kontaktas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų varžybose draudžiamas.

SHOTOKAN KARATE:
Klubai: "Karate-do" (Vilnius), "Samurajus", "Era" - Kaunas (čia garsesni, o šiaip visus galima rasti federacijos tinklapyje, pagūglinus).
Specifika: ši karate Lietuvoje turi ilgametę istoriją, todėl daugumoje Lietuvos kampelių galima rasti aukšto lygio trenerių. Esminis skirtumas nuo sakykim fudokan karate, akcentuojamas ne smūgio stiprumas, o smūgio atlikimo greitis - kas pirmas sudavė, tas ir laimėjo, nepaisant smūgio kokybės. Nėra metimų ir pakirtimų.
Varžybos: per varžybas dažnos traumos, mano akimis žiūrint, dėl to, kad patys sportininkai neparuošia smūgių, per daug dėmesio kreipdami į greitį, taip sakant, traumas patiria ne priešininkas, o pats smūgiuojantysis. Man stebint vienas pilietis sugebėjo nusilaužti sau riešą per Lietuvos čempionatą Kontakto lygis - į korpusą pilnas, į galvą kontakto nėra.

KYOKUSHIN KARATE:
Klubai - nieko labai daug pasakyti apie treniruojančius negaliu, man asmeniškai patinka Donatas Imbras, bet šiaip klubų daug, manau dauguma jų aukšto lygio, Gudausks kaip sportininkas tai tikrai aukšto lygio
Specifika: kontaktinis karate, ištvermės karate, taip sakant. Smūgiuojama kojomis į galvą, kumščiu ir keliu į korpusą. Į pensiją dėl traumų išeinama ko gero anksčiausiai iš visų minėtų karate rūšių, vidutinis amžius - 25-28 metai. Lyginant su kitomis karate rūšimis, ten pensijinis amžius (kai dėl traumų ar dėl sulėtėjusių reakcijų nebegali padoriai dalyvauti varžybose) yra maždaug 40-45 metai.
Nėra gynybos iš esmės, todėl nelabai tinka mokantis savigynos - neformuojami įgūdžiai gintis.
Varžybos: vėlgi neretas atvejis, kad susitraumuoja ne priešininkas, o smūgiavęs asmuo, esu mačiusi, kaip Europos čempionė, atlikdama spyrį į galvą, vožėsi ant tatamio ir pasidarė sau nokautą, nes trenkėsi galva. Iš to darau išvadą, kad normaliai kristi sportininkai taip pat nemokomi.
Tačiau ir labai dažnas atvejis, kad sutraumuojamas priešininkas - leidžiami smūgiai į kepenis, siekiant medicininio nokauto - kai sportininkas iš skausmo nebegali tęsti kovos, skausmą sukeliantys spyriai į kojas, stiprūs spyriai į galvą. Be to, per varžybas reikia rankomis skaldyti blokelius, kas irgi sveikatos neprideda.
Atskiras žodis egzaminams: specifika tokia, iš esmės kuo aukštesnis diržas, tuo daugiau kovų turi atlaikyti, griūni kruvinas, keliesi ir toliau kovoji...
Aš asmeniškai mergaitės ten neleisčiau, na, nebent tikėčiausi, kad ji mes viską, nedaėjusi iki rimtai sveikatą žalojančių veiksmų... Bet vėlgi kiekvienam spręsti atskirai.
O kalbant apie berniukus, mūsų kyokushinkai atstovai garsėja medaliais visama pasaulyje, tai gal ir jūsiškis taps čempionu

SHIDOKAN KARATE: karate, bokso ir imtynių mišinys. Irgi viena iš didžiausio kontakto karate, su kone daugiausiai traumų... Atsiprašau, bet daugiau nieko protingo ta tema pasakyti negaliu, nepažįstu "shidokancų"

Jei dar reik apie kitas dvikovinio sporto šakas, išskyrus imtynes, rašykit