Savigynos būreliai

Aciu, tikrai issamu ir galima greitai palyginti daugmaz kas prie ko!

Manau ir daugiau kam pravers sita info
Papildyta:


Na apie kyokushin karate as irgi taip pradejau galvoti... kadangi "maniskis" - tai Mergaite , tikiuosi su lig pradines mokyklos baigimu, pabaigsim ir karjera sioje karate sakoje
Nes kiek maciau rimtesnes kovos butent nuo 10-12 metu prasideda... Tad eisim tokio amziaus jau i pensija

Mano panelyte (tuoj 7 metai) su didziausiu malonumu lanko karate bandem gimnastika, pramoginius sokius - ne i viena is siu bureliu su tokiu noru neina kaip ten. Aisku, itakos turi tai, kad labai puiki trenere ir ji grupeje prie mazesniu - yra i ka lygiuotis
I ateiti neziurime - siuo metu treniruotese daugiau bendro fizinio parengimo pratimai, o ne tikrasis karate, taip kad pliusai keli - ir fiziskai stiprejam, ir su karate susipazystam. Minusu nematau jokiu

o kur jus lankot? Labai noreciau leisti dukrą tik nežinau kur ...

Pereitą rudenį sūnų nuvedžiau į aikido. Kadangi ne vieną vaiką turiu, klubo ieškojau pagal vietą ir laiką, derinau ir su mergaičių užsimėmimais, ir su savo darbu. Nenuėjau iš anksto į nei vieną treniruotę, nesusipažinau su treneriu, tik apie klubą internete pasiskaičiau, kad garsus, stiprus. Atvedžiau sūnų į pirmąją treniruotę. Po jo paklausiau, ar norės toliau lankyti, atsakymas teigiamas, viskas, lanko. Vėliau turėjau progą pabūti jų treniruotėje. Ir nusivyliau. Tvarkos nėra, vaikai kartais daro ką nori, triukšmauja, klaidos netaisomos, jokio griežtumo, drausmės, treneris jaunas, fainas, geras, bet, pasirodo, pradedantis, čia jo pirmoji grupė. Nu, žodžiu, norėjau sūnui vyriškumo mokyklos, o gavau vaikų darželį. Supratau savo žioplą klaidą - reikia rinktis trenerį, o ne klubą ir t.t.
Žiemą pradėjau paieškas. Iš pradžių interentas, forumai, po to skambinau ir tariausi su treneriu, kad leistų pažiūrėti treniruotę.
Dabar sūnus treniruojasi pas Norbertą Motiejūną, klube "Danas" (http://www.karateklubas.lt/). Ir vieta patogi gavosi (Viršuliškės), ir laikas super tinkamas (17.30-18.30). Ir treneris teisingas. Iš pradžių pergyvenau, kad kaip vaikas įsilies tarp tų, kurie nuo rudens lanko, juk nieko nemoka, bet kažkaip labai greitai pasivijo .
Mano akimis žiūrink, fizinis krūvis pats tas, drausmė griežta, treneris reiklus, bet be jokio balso pakėlimo ar rėkimo. Sakyčiau, žvilgsniu kalba . Forumuose prisiskačiau, kad tradicinis karate perdėtai akcentuoja dvasingumą. Chm, bent jau mūsų, mažųjų, treniruotėje neteko to girdėti. Treneris visus paaiškinimus sako taip, kad suprastų vaikai, įveda gyvenimiškų pavyzdėlių, būtent, iš vaikų aplinkos, jiems tai labai patinka, pakikena . Kas mane dar žavi, treneris kažkaip sugeba atskirti, kur yra drausmės trūkumas ir skiria nuobaudą - atsispaudimus ar šiuoliukus, o kur yra tiesiog nerūpestinga vaikystė, tepasako vaiko vardą ir dirba toliau. Apskritai, žmogus visa širdimi atsidavęs vaikams ir šiam darbui, nei vienas pirštas į save nelenktas.
Pvz.: pereitą savaitgąlį Anykščiuose vyko čempionatas. Treneris suorganizavo nemokamus autobusus, nakvynę, maitinimą, tekainavo startas. Dar buvo ir nemokamas baseinas, ir pasivažinėjimas vasaros rogučių trasa, ir dovanų gavome - marškinėlius, džemperius su klubo užrašais.
Ir klaidas taiso, nu, viską pastebi, viską mato . Geležinė kantrybė.
Kalbant apie vyresnius vaikus, tai pasidomi ir jų mokslais. Jei karate rezultatai puikūs, bet mokykloje prasti, gali neleisti važiuoti ir į varžybas.
Gražu žiūrėti, kaip šešiametės katą daro
Oi, renkantis trenerį dar vienas dalykas labai pliusą uždėjo: "užklasinė" veikla. Šventės, išvykos, iškylos, satovyklos..., bet jau neberašysiu apie jas, ir taip daug prirašiau
Man, didžiajai priekabuolei , tiko ir šis treneris, ir klubas, tai ramiai jį rekomenduoju ir kitiems mažiesiems.

Labai atidžiai perskaičiau Stripulio komentarus, jaučiasi, kad žmogus šioje stityje nardo kai žuvis vandenyje. Naudinga info, ačiū. Kadangi kaip tik savo žinutėje rašiau apie klubą "Danas", treneris Norbertas Motiejūnas, tai negaliu neparašyti savo paprieštaravimo, nes aš būtent pas jį ir radau tuos dalykus, ką Stripulis vardina kaip pliusus (išsskyrus porą punktų (a ir d), nes jie yra išspręsti kitaip):
Visa tai mano vaikas "Dane" gauna:
"a] yra atskira 4-8-ečių grupė, kurioje yra ne daugiau dešimties vaikų,
b] ir kurioje daugiausia dėmesio kreipiama į drausmę, fizinį pasiruošimą, žaidimus, bet supažindinama profesionaliai ir su karate pradmenimis.
c] Treneriai visiem skiria pakankamai dėmesio.
d] Yra daug pagalbinių priemonių - šokdynės, pusiausvyros lavinimo žiedai, lankai, įvairių dydžių kamuoliai - nuo mažų kamuoliukų iki vadinamųjų "medicininių-gimnastinių", minkštas pagrindas, ant kurio dirbama.
e] Yra mokoma saugiai kristi - kas nepaprastai praverčia žiemą, o ir šiaip sumažina traumų galimybę.
f] vyrauja draugiška atmosfera
g] klube švenčiamos velykos, kalėdos, būna daug varžybų, kuriose gali sudalyvauti ir patys mažiausieji
h] vyksta vasaros, žiemos stovyklos
i] yra galimybė tęsti sportinę karjerą, nes treneriai nešneka apie save, kad yra patyrę ir vieninteliai išmanantys karate, bet IŠ TIESŲ YRA PATYRĘ IR IŠMANANTYS.
f] neplaunamos smegenys jokiais perdėtais dvasingumais, išskirtinumais ir pan. yra tradicinė japoniška drausmė - trumpa meditacija, nusilenkimas, pagarba treniruočių partneriams, treneriui ir sau.
g] nėra apgaulingų pagyrų, jei kažkas daroma negerai, tas pabrėžiama, užuot melavus, kad viskas "super", todėl vaikai, palyginus su kitų klubų auklėtiniais, jau per pusmetį padaro didžiulę pažangą.
h] kadangi per treniruotes yra nemažas fizinis krūvis, vaikai užsigrūdina ir mažiau serga.
i] nėra mokoma apgaulingos savigynos, nesudaromas vaikam įspūdis, kad jie gali apsiginti fizine jėga, tačiau paaiškinama, kas yra tikroji savigyna - bėgimas, pavojingų situacijų vengimas ir t. t. "
Kaip supratau, Stripulio patirtis - 2 metų, ar gali būti, kad per tuodu metus klube/ treneryje įvyko patobulėjimai?

vaikai3, jei visa tai, ką rašote, klube 'Danas' yra, o jūsų vaikas nenorės ateityje dalyvauti europos-pasaulio čempionatuose IR laimėti prizines vietas, manau, kuo puikiausiai galite lankyti ir mėgautis gyvenimu
Pats karate lygis, deja, vis dar yra ganėtinai žemas. Žiūrėjau šių metų tradicinio karate čempionato įrašą, nieko džiuginančio nei trenerio Norberto Motiejūno, nei jo auklėtinių technikoje deja nemačiau - bet tai čia mano kaip 17 metų tam atidavusio žmogaus įspūdis, kuriam pritaria kiti karate specai, matę tas varžybas - bendra mūsų nuomonė buvo, kad technikos ir lygio požiūriu tai - košmaras ... Bet kaip minėjau, jei jums nerūpi, kad vaikas startuotų aukštu lygiu ateity tarptautiniuose čempionatuose, tai kaip laisvalaikio praleidimas karate treniruotės vistiek aiškiai yra geriau už kompiuterį, televizorių ar ką nors panašaus
Ir jei niekas nepasikeis, tai Lietuvos čempionatuose iškovosite ir prizinių vietų, jei palinksite link sportinės pusės. Šiaip Lietuvos karate labui būtų geriau, kad pasikeistų, ale žiūrėsim, kaip kas bus...
Papildyta:
Ir tada dar aprašysiu kai ką, kuo man Norbertas Motiejūnas nepatiko asmeniškai, nors tai nesusiję su karate technika ir t. t. Buvome vienoje bendroje stovykloje Gulbinuose, tais laikais ten dar buvo vaikų stovykla, o ne nauji prabangūs namai. Prieš kokius šešerius metus turbūt, gal prieš penkerius ar ketverius, nebepasakysiu tiksliai, stovyklų buvo daug
Tai va, ten buvo ne tik karatistai, bet ir poilsiauti suvažiavę vaikai. Ir vieną mergaičių grupę kažkas apmėtė pomidorais, ir buvo apkaltinti karatistai. Niekas neprisipažino šioje veikloje, tad treneris Norbertas Motiejūnas po vakarienės surinko visus vaikus, nuo šešiamečių iki keturiolikmečių, įteikė jiems kėdes, liepė iškelti jas virš galvos, sustatė pievelėje ir taip laikė tris valandas, kad prisipažintų kaltieji. Tiesą sakant, negarantuoju, bet man rodos, kad per tą laiką Gulbinų stovyklos vadovai išsiaiškino, kad pomidorais apmėtė vistik ne mūsiškiai. Bet čia tai ne esmė...
Man toks tarybinis diedovščininis problemų sprendimo būdas buvo kraupus. Tiesą sakant, norėjosi įšokti į pievelę, paleisti tuos vaikus, bet... tada dar gal buvau kiek mažiau karingo charakterio, neseniai lankanti pas Giedrių Dranevičių, tad ko gero pabūgau daryt savo tvarką...
Tai šiaip neabejoju, kad drausmę jis moka palaikyti, ne taip kaip Giedrius, bet... Kokiais būdais? Tipo kai tėvelių nėra, tai galima tyčiotis iš vaikų?
Neapsigaukit, drausmę aš mėgstu, man visai ne siaubingai atrodo kokie atsispaudimai už triukšmavimą ar pan., bet tai buvo pažeminimas, visos grupės pažeminimas, ir ne tik pažeminimas, bet ir fizinis kankinimas...
Ir nuo tada man Norbertas "neskanus" ne tik kaip prastas treneris, jei kalbėsime apie techninį lygį, bet ir kaip žmogus...

Stripuliui:
Skaičiau šią jūsų žinutę kelis kartus.
Radau komentarus apie Anykščių čempionatą. Ten yra ir jūsiškis, įtariu. Tas pats stilius. Ir toks pats puolimas ant tradicinio karatė. Dar ir kitur jų esu skaičiusi. Panašu į sistemingą puolimą. Kas čia pas jus per nematomas karas??? Iš pradžių man labai imponavo jūsų patarimai, bet dabar jie man įtartini. Kaip minėjote, kažkada lankėte "Lūšį", matyt, turėjote konfliktą, ir po šiai dienai nešiojatės pyktį. Taip pat nuolat pabrėžiate, kad jūsų info kelių metų senumo. Aš esu treniruotėse dabartiniu metu, tad nebepasikliausiu pykstančio žmoguas nuomone ir pasilieku prie savosios, šviežiausios ir nepagardintos pipiriukais. Vakar pas Norbertą nuvedžiau ir mažąją. Tebelikau LABAI patenkinta (po šių susirašinėjimų čia, supermamoje, trenerį stebėjau kaip pro padidinamą stiklą , bet taip ir neradau prie ko prikibti ) jo darbu su vaikais, jo kantrybe, dėmesiu, veikla ir t.t.

Dar svarbu, kiek pats vaikas nori siekti aukštumų. Jei norės, dirbs, bus ir Europos, ir pasaulio čempionas. Jei nenorės, treneris nieko nepadarys.

P.S.1. Draugų mergaitė (8 m.) lanko savo mokykloje karatė būrelį. Tėveliai didžiuojasi, dukrytė jau oranžinį diržą (per pusmetį) pasiekė. Kartą sakau, parodyk katą. Ji nesugebėjo net 20 žingsnių suvaikčioti, ką bekalbėti apie rankas ir visa kita...

P.S.2. Sunku patikėti, kad vaikai 3 val. išlaikytų iškeltoje rankoje kėdę...

Sveika, vaikai3, asmeninių konfliktų neturiu, atlankiusi Lūšyje su treneriu Giedriumi Dranevičiumi tuo metu išsiskyriau kuo draugiškiausiai.

O dabartinis pyktis kyla dėl profesionalaus karate sporto žlugdymo Lietuvoje. Kadangi LTKA prezidentas sistemingai meluoja viešosios informacijos priemonėse, tai iš pradžių komentavau viešai jo pasirodymus-pasisakymus, paskui susirašiau asmeniškai, norėjau paimti interviu, bet prezidentas užsiminus apie tai, kad būtų galima atspausdinti jo atsakymus į klausimus, kuriuos noriai žėrė, dingo krūmuosna Ko gera įžūlus viešas melas vistik jam dar sudaro tam tikrų sunkumų.

Bet tai visiškai neliečia paprastų lankančių žmonių.

Kad esate Norbertu patenkinta, manau - nuostabu Jei vaikam patinka - išvis super. Kad pažiūrėjote per padidinamąjį stiklą - irgi tikrai nieko bloga.

Info mano šiuo metu šviežutėliai atnaujinta, bet kaip ir minėjau, ji susijusi su MANO ir kitų karate specų akim žiūrint nepakankama darbo kokybe, bet - pradedantiesiem jos tikrai užteks. O vėliau bus matyt.

P. S. 1 - jei ne paslaptis, kur čia taip diržus dalina, galit į AŽ, jei žinot - susidomėjau.

P. S. 2. Patikėti sunku, bet buvo gal 50 liudininkų tos situacijos, specialiai dar dviejų jų užklausiau vakar, ar man nesivaidena ir ar neapkalbu... Žmonės negeriantys Brr, man vis dar neskanu, kad to nesustabdžiau tada...
Šiaip yra tokių trenerių, kurie skirtingai elgiasi su vaikais tėveliam žiūrint per padidinamąjį stiklą, ir nežiūrint ir nesant salėje. Prie jų priskirčiau savo dabartinį trenerį - su vaikais iki 12 metų jis dirbt užtikrintai nemoka ir laimei, vaikus treniruoti paskyrė trenerius, kurie tą daryt sugeba. Tai va, kai anksčiau jam pasitaikydavo juos treniruot ir salėje būdavo tėvelių, tai ką tu - tiesiog cukrinė saldybė, rankytes pasukam, akytėm pamirksim, tralia lia tralialia, o jei tėvelių nėra, tai AAAA - 40 ATSISPAUDIMŲ!!! 60!!!! KAS TEN ŠNEKA!!! TUOJ PRO DURIS IŠMESIU!!!
Nu ir aš savo MAŽO vaiko tai pas jį gyvenime neleisčiau, nors vyresniem jis idealus treneris

O dėl Norberto drausminių priemonių nežinau, gal tada jis paprasčiausiai norėjo pasirodyt prieš kitus trenerius "kietu", "sutramdančiu vaikus", ir tokios akcijos niekada gyvenime pas jį nesikartojo ir nesikartos Bet manau, kad papasakot dėl visa pikta privalėjau, aš vesdama vaiką pas kokį nors trenerį tokius dalykus norėčiau žinot, ar sutikčiau, kad jie blogi - kitas klausimas.

Labas, Stripuli,
Gyvenimas juda į priekį .
Ačiū už tai, kad pasidalinote savo patirtimi. Tai paskatino dar daugiau pasidomėti, apsidairyti, paklausinėti ir tuo pačiu dar labiau įsitikinti, kad pasirinkau gerą trenerį, kad tradicinis kratė mūsų poreikius atitinka. Kadangi mano vaikai yra, deja, skyrybų vaikai, aš labai atsargiai ir atidžiai renku žmones, kurie įtakos jų gyvenimą. Visur pagalvėlių nepridėliosiu, bet susipažinti su jų mokytojais - visada noriu ir tą darau.
Sėkmes.

Jums taip pat kuo geriausios, vaikai3 - man regis svarbiausia, kad vaikam patiktų lankyt, o kas kur su kuo ką darė - dar jų ne toks amžius, kad jiem tai įtakotų

AS UZ TAI KAD PANOS MOKETU APSIGINTI,JUOLAB KOKIE DABAR LAIKAI

kristeen, bet apsiginti tikiuosi yra tolygu "neįsivelti, neatsidurti pavojingoje situacijoje", juk manau nė vienas netikim, kad sakykim dešimtmetė ar panašiai gali fiziškai apsigint nuo suaugusio vyro, nes net suaugusi moteris dažnai negali...
ir jei katrame būrely jums sakys, kad mes išmokome ir vaikus apsigint nuo stipresnių - arba bėkit kuo toliau, arba žinokit - kad jum įžūliai kabina makaronus, ir vaikui būtinai tą pabrėžkit...
nes kur kas nesaugesnė bus ta mergaitė, kuri lankė karate treniruotes, kur jai buvo sakoma, kad ji va jau moka apsiginti, ir kuri vaikšto tamsiais kiemais naktį, nei ta, kuri nelankė nieko, ir žino, kad apsiginti negalės, todėl vengia nesaugių vietų, šalinasi nemalonių žmonių ir panašiai...