Pereitą rudenį sūnų nuvedžiau į aikido. Kadangi ne vieną vaiką turiu, klubo ieškojau pagal vietą ir laiką, derinau ir su mergaičių užsimėmimais, ir su savo darbu. Nenuėjau iš anksto į nei vieną treniruotę, nesusipažinau su treneriu, tik apie klubą internete pasiskaičiau, kad garsus, stiprus. Atvedžiau sūnų į pirmąją treniruotę. Po jo paklausiau, ar norės toliau lankyti, atsakymas teigiamas, viskas, lanko. Vėliau turėjau progą pabūti jų treniruotėje. Ir nusivyliau. Tvarkos nėra, vaikai kartais daro ką nori, triukšmauja, klaidos netaisomos, jokio griežtumo, drausmės, treneris jaunas, fainas, geras, bet, pasirodo, pradedantis, čia jo pirmoji grupė. Nu, žodžiu, norėjau sūnui vyriškumo mokyklos, o gavau vaikų darželį. Supratau savo žioplą klaidą - reikia rinktis trenerį, o ne klubą ir t.t.
Žiemą pradėjau paieškas. Iš pradžių interentas, forumai, po to skambinau ir tariausi su treneriu, kad leistų pažiūrėti treniruotę.
Dabar sūnus treniruojasi pas Norbertą Motiejūną, klube "Danas" (http://www.karateklubas.lt/). Ir vieta patogi gavosi (Viršuliškės), ir laikas super tinkamas (17.30-18.30). Ir treneris teisingas. Iš pradžių pergyvenau, kad kaip vaikas įsilies tarp tų, kurie nuo rudens lanko, juk nieko nemoka, bet kažkaip labai greitai pasivijo

.
Mano akimis žiūrink, fizinis krūvis pats tas, drausmė griežta, treneris reiklus, bet be jokio balso pakėlimo ar rėkimo. Sakyčiau, žvilgsniu kalba

. Forumuose prisiskačiau, kad tradicinis karate perdėtai akcentuoja dvasingumą. Chm, bent jau mūsų, mažųjų, treniruotėje neteko to girdėti. Treneris visus paaiškinimus sako taip, kad suprastų vaikai, įveda gyvenimiškų pavyzdėlių, būtent, iš vaikų aplinkos, jiems tai labai patinka, pakikena

. Kas mane dar žavi, treneris kažkaip sugeba atskirti, kur yra drausmės trūkumas ir skiria nuobaudą - atsispaudimus ar šiuoliukus, o kur yra tiesiog nerūpestinga vaikystė, tepasako vaiko vardą ir dirba toliau. Apskritai, žmogus visa širdimi atsidavęs vaikams ir šiam darbui, nei vienas pirštas į save nelenktas.
Pvz.: pereitą savaitgąlį Anykščiuose vyko čempionatas. Treneris suorganizavo nemokamus autobusus, nakvynę, maitinimą, tekainavo startas. Dar buvo ir nemokamas baseinas, ir pasivažinėjimas vasaros rogučių trasa, ir dovanų gavome - marškinėlius, džemperius su klubo užrašais.
Ir klaidas taiso, nu, viską pastebi, viską mato

. Geležinė kantrybė.
Kalbant apie vyresnius vaikus, tai pasidomi ir jų mokslais. Jei karate rezultatai puikūs, bet mokykloje prasti, gali neleisti važiuoti ir į varžybas.
Gražu žiūrėti, kaip šešiametės katą daro
Oi, renkantis trenerį dar vienas dalykas labai pliusą uždėjo: "užklasinė" veikla. Šventės, išvykos, iškylos, satovyklos..., bet jau neberašysiu apie jas, ir taip daug prirašiau

Man, didžiajai priekabuolei

, tiko ir šis treneris, ir klubas, tai ramiai jį rekomenduoju ir kitiems mažiesiems.