sveikos mergytes
prisijungiu ir as prie nerimaujanciu
net nezinau nuo ko pradeti, tikriausiai pirmas toks nerimas uzpuole mane pries keleta metu, buvau tada darbe (cia gal daugiau panikos ataka

), pasidare silpna, sirdis makaluotis pradejo, net bloga pasidare, tai aisku mane issiunte pas gydytojus, tie i ligonine tyrimams visokiems, tai paeme is manes gal kokius 5 buteliukus kraujo, patikrino sirdi, sako, nieko tau nera, parejau namo, dar buvo silpna pora dienu, paskui praejo. As tiesa pasakius galvojau, kad man koks insultas norejo buti
nuo tada jauciau, kad man silpna pasidaro, ypac is ryto, kol dar neprasivaikstau, paskui link vakaro vel viskas normaliai.
viskas prasidejo nuo to, kai as palikau savo ex drauga, na po ilgo draugavimo periodo, supratau, kad uzteks man pastovei jaustis nesaugiai ir nerimauti del jo, kad jis nueis i sali, toks jis pas mane buvo
na, spaudimas is abieju seimos ir draugu buvo nerealus, todel zinoma stresavau nezmoniskai..
dabar bet koks pasalinis dirgiklis, pavyzdziui jeigu reikia kur nors skristi ar ruostis kokiai ilgai kelionei, man jau pries kelias dienas didelis nerimas uzpuola, prapuola apetitas, jauciu, kad dziusta burna, pergyvenu, nerimauju

, o kai as taip pergyvenu kazkokiu budu as miegodama nakty prisiriju oro, tai ryte atsikelus, kol jo neisriaugeju man buna negera

man dar neisedus i lektuva pasidaro bloga, ar tai normalu?
tai va, sie metai prasidejo vel nelabai gerai mano nenaudai, panikos ataku nera, bet va tas nerimas nepaleidzia, toks jausmas, kad kaip didelis jaudulys skrandi kutena. nusipirkau b vitaminu ir magnio, tai pajauciau, kad padeda, nebera tokio didelio nerimo

ypac po magnio
ir dar ar tai susije ar ne, bet esu super jautri, bet kokia istorija mane gali sugraudinti