Mamytės Suomijoje

Papildyta:

Tai gal, sakau, metas prasklaidyti tuos debeselius?!
Papildyta:

Paskaičiau jūsų aistringą diskusiją apie Suomiją, bet ilgai nenorėjau įsiterpti, dabar tarytum prisirpau. Manau, viskas priklauso nuo pozityvaus mąstymo lygio. Pavyzdžiui aš prieš atvykdama į Suomiją įtikinau save, kad ji taps mano laimės šalimi. Taip ir atsitiko. Iki šiol apie šią šalį tik pačiais geriausiais žodžiais atsiliepiu. Bet aš linkusi į vienatvę, visokį atšiaurų egzistencializmą, gamtinį estetizmą, ekologiją, gryną orą, žvarbuką, žalią ir baltą spalvą, ramybę ir pan. Todėl man Suomija yra svajonių šalis, aš apakus nuo jos, apkerėta, apžavėta visom prasmėm. Man čia toks glamūras, kuris iki šiol nepraeina, dargi net stiprėja. Jaukūs dvasios namai.

Kažkada vyras, kaip ir Cheburaškos atveju, bandė kalbinti važiuoti gyventi į Vilnių, nes jis mato Lietuvą truputį pro rožinius akinius (kai visi į užpakalį užsieniečiams lenda). Pasakiau, tik per mano lavoną, pats ir važiuok, aš tai čia pasiliksiu, čia mano namai.

Linkiu stiprybės toms, kurios svajoja apie Ispaniją, o šelmis likimas nubloškė į šiaurę. Priimkite kaip iššūkį, susigalvokite veiklos, ieškokite grožio, prisijaukinkite Suomiją kaip laukinį gyvūnėlį. Ką čia dar patarsi. Nesigraužkite, nes žmoguje-moteryje yra daug stiprybės. Šitą aš taip pat patyriau būtent Suomijoje. Gamtos artumas man tapo pagrindiniu stiprybės šaltiniu - subrandino mane kaip asmenybę, žmogų, tos iš pažiūros atšiaurios sąlygos labai dvasiškai užgrūdino (gaila, kad kitus tai palaužia). Kartais pagalvoju, kad būčiau visiškai kitokia blogąja prasme, jei būčiau likusi Lietuvoje. Tad aš viduje esu be proto dėkinga savo vyrui, pagrobusiam mane į šią nuostabią "karalystę" (aišku, jam balsiai to niekad nesakau, bet viduje esu mirtinai dėkinga.)

Mūsų neuvoloj irgi nuolat klausinėjo apie pogimdyvinę depresiją. Truputį komiškai atrodė, aš ateinu visa išsišiepus nuo ausies iki ausies, švytinti visa, o manęs dėl formalumo klausia, ar nekankina depresyvios nuotaikos.

Čeburaška Rudoji, kažkada rašiau tau žinutę per facebooką, bet nieko man neatskei Mano facebookas turbūt neveikia.
Papildyta:
Dėl emocijų, manau šis forumas ir yra skirtas tam, kad galima laisvai išsakyti savo nuomonę, pasidalinti, kas nepatinka, išsikalbėti, ieškoti pagalbos, palaikymo, paguodos. Tad labai gerai, kad prasiveržia ir piktukas, ir džiugesys, ir nostalgija, ir pagieža, ir linksmumas. Man tai patinka kažkaip, nes forumas įgauna šiokio tokio terapinio atspalvio. Juk visoms realybėj susitikti ir išsiplepėti akis į akį yra gana sunku, o šioje erdvėje esam nepriklausomos nuo laiko ir erdvės. Lieka tik mintys. Tad būkim atviros, pakančios, net jei kartais išsilieja koks piktesnis žodis. Manau, viskas ok.

Aš, kaip ir Kettunen, skaičiau ir tylėjau. Matyt per ramaus būdo esu, nes pirmosiuose "diskusijos" postuose nemačiau nei įžeidimų, nei varymų, kol visa tai neįsibėgėjo. Na, bet bent jau aš nebūčiau sureagavusi... Mergaitės, gyvenkime draugiškai, kaip sakydavo katinas Leopoldas. Mūsų čia nedaug, turime laikytis viena kitos, o kas bus, jeigu išsipjausit?
O apie pačią Suomiją... Aš čia beveik pusę metų. Dar nemačiau atšiauriųjų žiemų, bet kažkodėl esu nusiteikus, kad labai blogiau už lietuvišką šaltuką nebus. Pas gydytojus nebuvau, vaikų neauginu, tad neturiu apie tai nuomonės. Biurokratija visur vienoda - pabandykit ką nors Lietuvoj susitvarkyti - galit užsirauti ant dar lėtesnių tempų ir tikrai daug didesnio atsainumo. Ypač ligoninėse. Nepasakosiu istorijų, bet tokių dalykų nesitikėjau sulaukti Lietuvoje... Lygiai taip pat, kaip ir esu gavusi puikaus dėmesio be jokių "patepimų". Taip kad kaip kur, kaip kada...
Yra daug dalykų, kuriais galiu pasidžiaugti ir nemažai - kurie piktina. Bet lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie betkurią šalį, betkurį miestą, betkurį darbą... Ką aš laikau tikrai dideliu pliusu - tai atmosfera darbe, kai nepaisant, jog krūvis tikrai nemažas, nėra dirbtinio streso, bereikalingos įtampos, kažkokių intrigų ir nesąmoningų reikalavimų, per ką aš kasmet turėdavau bent jau vitaminų nervams nusipirkti. Taip kad bent jau mano psichinė sveikata pasitaisys ir nervai pailsės O atvažiuodama tikėjausi depresijos, ašarų ir be galo didelio noro grįžti. Juk atvažiavau viena, čia pažinodama lygiai vieną žmogų... Bet vis dar laukiu, kol ateis tas lūžis, o jis kaip neateina, taip neateina
Atvažiavau čia savo noru, ne piniginio paskato vedama, o tiesiog iš smalsumo, iš noro nuveikti kažką daugiau gyvenime ir priėmusi pasiūlytą gyvenimo avantiūrą ir kolkas nesigailiu, nes žinau, kad betkada galiu susirinkti daiktus ir grįžti į Lietuvą. Tiesa, kolkas negalvoju, kad norėčiau čia kurti šeimą ir vaikus auginti, bet ne dėl kažkokių ekonominių-socialinių priežasčių. Matyt per daug didelė patriotė esu ir noriu, kad mano vaikai kalbėtų darželyje ir mokykloje lietuviškai. Na, bet nežinau, kaip man paskiau susišvies, - juk gyvenimas toks nenuspėjamas.
Taip kad linkiu daugiau optimizmo, šviesių spalvų, o toms, kurios ruošiasi tik atvažiuoti - nesusikurti išankstinės nuomonės, ypač prisiskaičius visokių atsiliepimų ar iš kitų pasakojimų... Juk sako, kad Amerikoj pieno upės teka, kepti karveliai skraido... O kas nors sako, kad ten daugiausiai benamių ir skurdo lygis tikrai labai aukštas? A?

Kettunen, nu jau kai parasei tai parasei Fantastika. Ir labai del tavo laimes dziaugiuosi

Man dar turbut prasiverzia ir siokia tokia frustracija del to, kad Lietuvoje buvau profesiniu atzvilgiu be galo aktyvi ir, na, pripazinta, galima sakyti O su mano specialybe del kalbos barjero toks aktyvumas neimanomas jokioje kitoje salyje. Deja. Tad kur benuvaziuociau, turbut laukia toks pat nusivylimas anksciau ar veliau.

Kalbant apie sniega ir pan.: mamaites, ka darot, kai labai vejuota? Vis tiek vezat mazulius i lauka? Man pirma ziema su kudikiu. O kadangi jis neguli vezimelyje, negaliu uzdejus apsaugu tiesiog isvezti. Vezioju autokeduteje, kuri is visu pusiu atvira, tai baisoka kazkaip persaldyti
Papildyta:

Kettunen, parasei lygiai taip, kaip as jauciuosi...Nu tikrai, myliu Suomija, ir man viskas cia labai patinka, neturiu nei vieno blogo dalyko, apie ka galeciau pasisakyti, apart to, kad tamsu ir salta, na, bet Lietuva del to nei kiek nesiskiria...O jei del to esam naivus ir mazvaikiai, tai, nu sory, mano vyrui 40, visko mates, keliaves ir patyres zmogus, o Suomija myli labiau nei tikras suomis, ir ruosiasi prasyti Suomijos pilietybes...

O del vaiko rengimo tokiu oru, tai as vaika rengiu daug. Lietuviskai, taip sakant Va, vakar ejom pasivaiksciot, tai rengemes pedkelnytes, plonas kelnytes, kojinytes, megztinuka, tada zieminiai batukai, ir kombinzonas zieminis. O vezimelyje kisau i miegmaisi. Jie gi vienoj vietoj buna, bijau, kad susals. Aisku, sunku kai i parduotuve eini, nes butinai reikia nurengti. Bet geriau nurengti, nei susaldyti. O keduteje leliukams negerai ilgai buti. Kaip tik neseniai skaiciau straipsni, kad kedute turi buti naudojama tik masinoje, ir trumpam laikui, nes stuburiukui kenkia...Nes as turiu dideli vezima, ten ir miegmaisis telpa, ir dar jei vejas pucia apsauga uzdedu, arba merliuka ant budos...Mano vaikui irgi budavo, kad nebudavo, nes jam gi viska matyt reikedavo, tai as nuo 5 menesiu pradejau deti i sedima vezimo dali, truputi kilsteledavau, kad jis matytu viska, arba nusukdavau nuo saves, kad jis i prieki ziuretu, ir budavo puikiai....

Ojei, isejau su nesiokle i lauka maloniai snyguriuojant, o grizau (na gerai, dar po pasisedejimo kavinaitej...) per toookia puga Bus man galvosukio, kaip Elmiui pakvepuoti grynu oru. Ne uz ka nepasiduoda vezimui. Ainu, aha, skaiciau ir as ta dalyka apie kedutes, bet paskui klausiau pediatres, sake, jau dabar nieko baisaus. Neveziosiu, aisku, po tris valandas be pertraukos O apie sedima dali jau masciau, va sulauksim penkiu menesiu ir bandysiu su ja, nes gulimam net ir po to, kai pakeliau dugna, jam nepatinka ir viskas Auginu cekava zose, viska jam reikia matyt Nors nesioklej, pvz, i mama atsuktas, ir vis tiek gerai, uzmiega iskart O dar siandien toki miska atradom, kaifas

Ačiū Tigryte,Suomi,Razada už supratimąir palaikymą.Tikrai pastebėjot mano pasisakyme tarp eilučių baimę ir tuos visus kitus mano jausmus dėl kraustymosi į Suomiją. Tiesiog,kai ima baimė,žmogus nevisada gali išreikšti ir suprasti savo jausmus į tą aplinkybę ir todėl aplikui tuomet matai ir kalbi tik apie minusus. O tuolabiau iš tikro sunku taikytis su mintim,kai tiek nemažai girdi neigiamų dalykų apie Suomiją. O dėl pasakymo "jei nepatinka,tai ko išvis ten važiuoji",galėčiau užklausti,ar jums visada jau taip gyvenimas viską suklosto taip kaip norit? Tiesiog tenka dažnai taikytis prie tų aplinkibių kokios jos yra,o laikui bėgant galima spręst ir apgalvoti visą situaciją bei visus galimus variantus.

Suomi,mes dabar ir gi laukiam vaiko registracijos jau pusantro mėnesio,tai perskaičius tavo postą,iškart paskambinau vyrui,kad sužinotų ar ten juda kokie reikalai. Tai sakė,skambino ir vis tą patį šneka jie,kad dar vis eilej mūsų sūnus. Tai jei negausim atsakymo šią savaitę,tai eis vyras vėjus ten kelti.

Mūsų mažylis nevisada namie užmiega. Jis visada miega vežime,automobilyje,visose nepažystamose vietose,o vat namie dažnai užmigyti sunku. Mėgsta miegoti ant mūsų krūtinės,bet sunku taip,negulėsi gi su juo taip visą dieną,kad miegotų,tad tenka dažnai pasinaudoti automobiline kėdute. Su viena koja supu,o tada bent pusvalandžiui turiu laisvas rankas,bet tik vat supti su viena koja turiu beveik pastoviai,nes kitaip pabunda Žinau,kad nelabai rekomenduoja dažnai naudoti autokėdutę,bet mes vis gi naudojam. Supynių naujagimiui nperkam,nes nemėgstam apsikrauti daiktais,o tuolab,kad reiks kraustytis,tai ir nesinori tiek visokiausių daiktų pirktis,be kuriu galima išsivesti. Manau nuo vaikjuosčių ir slingų,kuriose kaikurios mamos ištisai nešioja vaikus,labiau gali iškrypti stuburiukas nei jei vaikas retkarčiais pabus autokėdutėj dienos metu. pažystu viną mamą,kuri net nepirko lopšio dalies prie vežimo rėmo,kadangi nusprendė vaiką visada nešioti slinge,o tik sportine dalį naudot nuo penkių mėn.

Kucheriashka, o kodel jusu registracija uzstrigo? Dokumentai priimti? Tai tada turetu per tris savaites padaryti... Musu tai dokumentu ilgai neprieme, o jau kai prieme, tai per 5 min. vaikas soc. numeri gavo

Nesiokliu buna ivairiu - tokia kokia mes turim (Ergobaby), galima nesioti be baimes del stuburo ar klubu. Tik visai mazo, aisku, nenesiodavom ilgiau nei valanda ar pan. Geriausia, aisku, butu normalioj gulimoj padety - ir jam ir man patogu, bet kad va neiseina susitart Labai dziaugiames, kad nepirkom kokio prasmatnaus vezimo, nes siaip ar taip butu teke juo stovinciu dziaugtis

dokumenati priimti. Nežinau kas ten per kvaila eilė. Už tai ir vyras nervinasi dėl visos suomiškos tvarkos. Ar čia pas mus gal tik toks "good luck" kad visur viskas užstringa.

pykit nepykit, bet man visi tie pykčiai ir "barniai" juokingi. Ne visi vienodai išreiškia ir supranta baimes, pykti, nuoskaudą, įžeidimą ir t.t., ir t.t. Nereikia spręsti apie kitus pagal save, atsipalaiduokit ir gausis tiesiog malonus paplepėjimas. Visiems būna dienų kai norisi trenti durimis ir rėkti. Jei norisi paguodos ir supratimo, tai reiktų rašyti daugiau nei Užkniso mokesčiai. Kokie? Gal mane irgi tas pats nervuoja, bet aš pamiršau (pvz, už TV).




būna, bet aš tokius dalykus vadinu įsikalbėjimu ir prikalbėjimu. Nejaugi nepastebėjot, kad jei tikiesi, kad viskas bus gerai - viskas būtinai bus gerai.


Šiandien man vėl optimizmo diena


Dar prisiminiau, ką norėjau parašyti - apie vaikus. Aš bloga mama, man baisiai sunku išeiti su vaikais į lauką . Bet kai einam, stengiuosi perdaug neprirengti. Ir žiemos geresnės nei LT. Tiesa, gal Helsinkyje skirtumo nesijaus, nes drėgna.
Beje, jei su vaikais einat pasivaikščioti - pažaisti rudeni/žiema, tai nusipirkit neperšlampamas kelnes. Labai geras daiktas (ir svarbiausias drabužis darželyje)

Norejau paklausti tu, kurios moka suomiskai ir seka ziniasklaida. Ar tuose miskuose prie namu (butent miskas, ne parkas, nors ir yra tas "sveikatingumo takas") visiskai saugu, nebuna jokiu nutikimu? Atradau cia tokia grozybe prie namu, baisiai smagu pasivazineti su mazyliu, bet kazkaip kai nuklysti pora km i misko guduma, nebejauku pasidaro Viena tai vaiksciodavau daug, bet Laajasalo tie miskeliai kazkokie truputi retesni buvo, daugiau gyvenimo aplink, o cia toks jau tirstas eglynas Zodziu, pagunda didele, bet vakar kazkaip nesmagiai pasijutau vienu metu Zmoniu sportuojanciu, aisku, sutikau, bet taip mazdaug vienas zmogus vienam kilometrui