
Bet žinokit,net nežinau kaip būtų sureagavęs brangusis,jei būtų pasiūlę pasilikti per operaciją.Nes jau grižęs namo prisipažino,kad gerai,kad neteko pačiai gimdyt(buvo prisižadėjęs dalyvauti gimdyme),nes ir dabar važiuojant į gimdymo namus,visas drebėjo ir pilvą suko(nors operacija buvo planinė,ir ruošėmės jai iš anksto)

Kadangi mes praleidom daugiau negu 12 valandų gimdykloje, ir paskui pradėjo vaikučio širdutė plakti vis rečiau, mūsų tėvelis norėjo, kad tik viskas gerai ir greitai baigtųsi
. Ir tuo metu jis būtų daręs viską, net negalvodamas, nes operacija neplaninė ir viskas vyko labai greitai. Tuo metu, kai jo paklausė ar nori dalyvaut operacijoj, jis atsisuko į mane ir paklausė ar aš noriu, kad jis būtų kartu
. Tada negalvojo kaip ten viskas atrodys, tiesiog laukė ''finalo'', mūsų leliaus ir mano kančių pabaigos. Galbūt todėl jam tai neatrodė taip baisiai, jam buvo sunkiau mane "tokią" (pavargusią nuo visų procedūrų ir viso kito) matyt...


Pas mumis lygiai tas pats buvo tik kad as pora valandu ilgiau kankinausi gimdykloj.Ir dar per operacija per skubejima pamirso duris uzdaryt tai jis viska mate is priekio
Ir sake nebuvo nei slykstu nei ka tik lauke kada man bus geriau.Kai iseme dukra nuleke kartu i vaiku palatele






Aš tai tūrbūt labai baisiai atrodžiau
, nes mūsų tėtis nebėgo paskui lelių, o pasiliko su manim, paskui kartu keliavom į palatą, ir tada jau abu džiaugėmės savo mažyliu.
.


man taip pat dare cezari ir gyditojai siule vyrui dalyvauti, bet jis ir taip isbales buvo, tai tik uz stiklo pastovejo, bet viska mate
O mums kaip buvo...Kadangi darė epidūrą,tai aišku nejaučiau apatinės dalies.Mane operavo moteris,jai irgi asistavo moterys,tai baigus tvarkyt pilvą negalėjo manęs perkelti nuo operacinio stalo ant lovos,tai kvietėsi vyrą į pagalbą,tai kai pamačiau jį operacinėj,galvojau,kad tuoj pats atsiguls į tą lovą
Nors paskui teisinosi,kad jam dėl manęs buvo baisu,nes atrodžiau nekaip


Na, maniškiui neteko manęs kilnot, nors prie manęs irgi "darbavosi" moterys išskyrus anesteziologą. Bet man jau labai mažai vaistukų davė
, tai aš visos operacijos metu judinau kojas, tiksliau, tai pėdas, nes kojos buvo pririštos ir visus adatos dūrius jaučiau, kai siuvo. Tai brangiausiajam liepiau, kad perduotų gydytojom "linkėjimus", kad viską jaučiu, bet jos sakė : -Nieko baisaus pakentės, tuoj baigsim.
. Tai galima sakyt aš pati po to persikrausčiau į lovą.


QUOTE(ramzis69 @ 2006 10 31, 12:37)
O mums kaip buvo...Kadangi darė epidūrą,tai aišku nejaučiau apatinės dalies.Mane operavo moteris,jai irgi asistavo moterys,tai baigus tvarkyt pilvą negalėjo manęs perkelti nuo operacinio stalo ant lovos,tai kvietėsi vyrą į pagalbą,tai kai pamačiau jį operacinėj,galvojau,kad tuoj pats atsiguls į tą lovą
Nors paskui teisinosi,kad jam dėl manęs buvo baisu,nes atrodžiau nekaip 


Maniškis irgi mane nuo stalo nukėlinėjo, bet visai drąsiai laikėsi


QUOTE(Linuze @ 2006 10 31, 13:56)
Na visus adatos dūrius jaučiau, kai siuvo. Tai brangiausiajam liepiau, kad perduotų gydytojom "linkėjimus", kad viską jaučiu, bet jos sakė : -Nieko baisaus pakentės, tuoj baigsim.
. Tai galima sakyt aš pati po to persikrausčiau į lovą.

Siaubas

O vyrui KMUK liepe laukti uz duru, operacija neplanine. Neleido i vidu, nors ir prasiau. Kazi kodel cia taip skirtingai.

Pas mus buvo planine operacija,kuri labai sauniai praejo.As buvau operacineje,o vyras pro duris is toliau viska ziurejo ir filmavo,nors ir neleido
Na nei skaudejo,nei jauciau,o dar ir su gydytojais snekejau,o kai vaikutis gime,dar juokaut pradejom
.Gal nuo gydytoju priklauso?


Tai jau tikrai viskas nuo gydytojų priklauso. Ir dabar, kai pagalvoju, tai viskas dzin, kad viską jaučiau ir buvo diskomfortas (nors tada buvo labai gaila savęs
), bet svarbu, kad leido brangiausiajam būt operacinėj
, nes be jo nežinau, ar būčiau taip ramiai ir tyliai pragulėjus
.



Na pas mus irgi planinė operacija, bet niekas net kalbos nevedė apie vyro dalyvavimą, mes ėjom kartu iki operacinės, bet toliau durų jam paprasčiausiai neleido nosies kišti, tai teko atsilabinti prie durų
Tiesa, kai gimė Saulytė, tai jis buvo prie jos kol ją prausė, rengė ir pan., o paskui irgi buvo paprašytas padėti perkelti mane nuo operacinio stalo, mat operacinėjė buvo vienos moteriškės ir tos tokios liesos visos
Jausti tai tikrai nieko nejaučiau
Nors kai padarė epidūrą, tai olgai vaistai neveikė, jau manė anesteziologė, kad gal ne ten ką pataikė, bet galiausiai viskas čiki, tik operacijos metu, kai jau išiminėjo dukryte tai nekoks jausmas buvo, aš tik vos vos susiraukiau, tai anesteziologė tai pamačius iškart kažką kyšt į lašalinės kateterį, ir atsijungiau kaip per galvą gavus
Bet keisčiausiai, kad visai trumpam, nes kai jau gimė dukrytė, tai iškart leido man su ja susipažinti, davė pabūčiuoti, tai jau buvau sąmoninga, bet vos ją išsinešė tvarkyt, vėl atsijungiau
Tarsi kas kokį mygtuką on - off man būtų nuspaudęs.
Bet šiaip ir gydytojos ir anesteziologė buvo labai malonios, tai visa operacija praėjo gerai, ta prasme man be jokio jaudulio, nors įeinant į operacinę tai labai jaudinausi, nes apkritai per gimdymą pirmą kartą ligoninėj per savo gyvenimėlį gulėjau, tai viskas taip labai jau nemaloniai nauja buvo


Jausti tai tikrai nieko nejaučiau




Bet šiaip ir gydytojos ir anesteziologė buvo labai malonios, tai visa operacija praėjo gerai, ta prasme man be jokio jaudulio, nors įeinant į operacinę tai labai jaudinausi, nes apkritai per gimdymą pirmą kartą ligoninėj per savo gyvenimėlį gulėjau, tai viskas taip labai jau nemaloniai nauja buvo
