Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip reaguojat į vyrą invalidą?

sis klausimas juokingai,bet per asaras skamba:Kaip reaguojat i vyra invalida"bet zmones vienas kitam prisiekia ir laimeje ir nelaimeje.moteris taip pat nei viena nezino savo ateities,jeigu ji taptu invalide g.gif
Atsakyti
drinks_cheers.gif ne tiek vyrai gali tokiais tapti, galime tapti ir mes moterys, zmonos, mamos.. o kas tada? ar noretu nors viena netekusi kojos amziams likti viena vien todel? ar noretu, kad visi jos kratytusi vien todel? 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Merika @ 2012 03 13, 22:04)
Perskaiciau tema, bet dauguma mini viena negalia - kojos neturejima (ar rankos). O kaip tuo atveju, jei vyras turi kiek kitokia negalia, pvz. silpnaregis (turiu omeny ne trumparegyste, o regejimo negalia, kurios neimanoma pilnai pakoreguoti)? Juk tada atkrenta nemazai bendros veiklos - teatras, kinas ir pan. Is principo ir namuose sunku turetu buti -  nenuves kur reikia, buities darbai sunkiau atliekami.
Tad kaip jums vyrai su tokia negalia?
Aisku, toks vyras turbut matys ir vertins moters vidini grozi. smile.gif

Turiu nemažos patirties [tiesa, ne šeimyninės] bendraujant su visiškai aklu žmogumi. Tai vienas gražiausių vidumi ir protingiausių kada nors sutiktų vyrų. Kiną dažniau "žiūrėdavo" [taip ir sakydavo, ne "klausausi"] namie, o į teatrą eidavo. Nesiskirdavo su mažiuku radijo aparatuku, žinojo ir įdomiai komentuodavo visas naujienas. Šeimoje, deja, nebuvo laimingas, įsimylėjo išskirtinai kvailą, nors gražią moteriškę, ji visą laiką demonstravo pasiaukojusią ir darančią jam malonę. Nors buvo priešingai.
Namuose jokių problemų nebuvo, išskyrus tai, kad negalėjo užsiimti remonto darbais.
Atsakyti
va kaip šaunu thumbup.gif juk ir tie patys akli prisitaiko savaip.. vedžioti po kambarius jų tikrai nereikia ir daug ką padaryti butiško jie per gyvenimą išmoksta.. o remontą ir ne kiekvienas sveikas gali ir nori padaryti, taip kad thumbup.gif
Atsakyti
Gal ne visai i tema sita bulvarine laida, bet manau puikiai iliustruoja, kad ne visada sveiki vyrai tokie ir lieka, taip kad ne pagal sveikata juos reikia rinktis, manau rolleyes.gif

laida
Atsakyti
Gera laida. Dėkui už nuorodą. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Triušis @ 2008 01 30, 02:07)
Papasakosiu savo istoriją: visą laiką, iki kokių 23-24 metų buvau įsitikinusi, kad mano vyras bus su aukštuoju (kaip ir aš), geru darbu, aukštas, tamsiaplaukis ir t.t. ir pan. Prieš 3 metus, 4 mėn. ir 5 dienas teko pakeisti darbą ir gyvenamąją vietą. Laikinai apsistojau pas tetą. Po poros vakarų ji man pasiūlė internetu paplepėti su jos bičiulio sūnumi. Vietoj mano planuotų 10 min. mes prakalbėjom iki paryčių, tą patį vakarą jis prisipažino, kad yra neįgalus - žemaūgis. Aš ne iš aukštųjų, o jis už mane žemesnis visa galva ir dar gal šiek tiek... Beje, tik su viduriniu ir tai mokykloj perestukinas buvo, nelabai savarankiškas... Bet nuo pat pirmųjų mūsų žodžių aš nieko su savimi negalėjau padaryti, kiekvieną kartą lėkdavau kuo greičiau namo, kad galėčiau vėl su juo pasikalbėti, net su teta dėl kompo pasipešdavom, itin dažnai pagaudavau save tiesiog išsišiepusią, net sapnuoti vėl pradėjau po kelių metų pertraukos. Tiesiog skraidžiau. Aišku, netrukus susitikom, bet mano jausmai visiškai nepasikeitė, net dar labiau sustiprėjo. Po pirmo jo susitikimo su mano mama ji verkdama prašė manęs pagalvot, ar TIKRAI noriu susieti savo gyvenimą su tokiu žmogumi. Aš lygiai taip pat verkdama jai sakiau, kad be jo negaliu. Dabar ji myli jį nemažiau negu mane. Kai kartu pradėjom gyventi, gal kiek keistoka būdavo vaikščioti kartu, ypač, kai kokie vaikai atsisukdavo ir šaukdavo "mama, žiūrėk, koks mažas!", gal truputį pasiilgdavau lėto šokio,  bet labai greitai prie visko prisitaikiau. Ir va, pavasarį bus 2 metai, kai mes vyras ir žmona, planuojam lėliuką. Žinoma, visko pasitaiko kaip ir kiekvienoj šeimoj, bet rašau čia, žiūriu į šalia ant lovos parpiantį savo MAŽIŲ ir ašaros byra nuo to fantastiško jausmo, kuris tiesiog veržiasi iš krūtinės, nuo minties, kad nei sekundei be jo negalėčiau... varge ir džiaugsme, laimėj ir nelaimėj... kol mirtis mus išskirs......  wub.gif Tikiu, kad taip ir bus...
Grazi ir miela istorija.
Atsakyti
Labai grazi istorija wink.gif

Vyrai su negalia daug labiau myli ir vertina gyvenima, o ypac ju gyvenime pasitaikiusias moteris smile.gif O kiti zmones apie jusu stora uzpakali, deja snekes taip pat kaip apie jusu vyro viena koja... Ar tai svarbu?
Atsakyti