Išsiliejimo skyrelis 3

Nesenai girdejau,kaip Zvonke sake-dabar ilgiau ir stipriau pasistengciau issaugoti seima.....Stai kokia patirtis atejo
Na,o apie buity ir tarnaite reiktu pagalvoti.pasverti....Persistengt nereiktu,kad netaptu tai rutina ir nevertinamu dalyku...

Kai vaikas ateina pas jį įš kambarį - neišvaro. Turi savo kompe irgi pakaupęs vaikiškų filmukų, programėlių, mergytei patinka facebooke Farmville obuolius ir kitą derlių nurankioti. Kartais kamuoliu pažaidžia, pakutena. Žodžiu, nevaro vaiko nuo savęs. Ir miegoti kartu priimtų, jei Sigutė norėtų. Bet aš neleidžiu, nes net ir vaikui miegant šalia, jis miega ijungtu kompiuteriu bei internetine kamera. Tai čia esame susitarę - vėlai vakare, jei Sigutė užsibūna pas jį, jis pats atveda (ar atneša) ją miegoti pas mane. Kai eina į parduotuvę, nuperka ne tik produktų iš mano sudaryto sąrašo, bet ir jai ką nors - jogurtų, sūrelių.
Aišku, yra užvėmęs porą baisių frazių. Pirmoji - kai jis man pradėjo kliedėti apie būsimąjį gyvenimą su ja kur nors užsienyje, tada aš pasakiau - bet Sigutė tai bus toli. Galbūt jai galvelę glostys, už rankelės vedžios kitas vyriškis. O tu vedžiosi kažkokį popuasiuką. Tada MB atsakė: "koks skirtumas, ką auginti". Antras kartas - kai jam pasakiau, jog man Sigutė svarbiausia, ir geriau būsiu viena, nei su kažkuo, kas ją galėtų nuskriausti. Tada jis atsakė, kad neverta dėl Sigutės aukoti savo gyvenimo.
Bet bendrai - tai negeria, netriukšmauja.

O už pastabas apie tapimą mazgote tai ačiū.
Kažkaip pati to nesuvokiau
Man atrodė, kad būdama gera, maloni, nuolanki, su laiku susigrąžinsiu jausmus, net jei dabar ir bjauriai su manimi elgiasi. Bet iš šalies vertinant, aišku, kitaip atrodo.
Papildyta:

Šiuo klausimų mano gyvenimas irgi turi vieną pliusą - aš niekada nevengiau virtuvės, bet dabar joje darau, ką noriu - kepu kepsnius, vyniotinius. Produktuų užsiprašau tikrai ne prasčiausių. Proto ribose, žinoma. Taip daug ką išmokau gaminti, ko anksčiau nedrįsdavau. Sykį bandžiau pati net Napoleono kažkokią imitaciją. Išėjo valgoma, tik neišvaizdi Manęs nekritikuoja kaip kulinarės. Netgi sakė, kad aš geriau gaminu (bent vienas pliusas prieš ją ).
O tas žmogus, kuris sakė mane mylįs, kritkiuodavo - tai jam mano keksiukai neišvaizdūs, tai pyragiukų su mėsa jis nemėgsta, tai dar kas...
Ir dar - rudenį savaitei turėjau vykti į seminarą Vilniuje. Autikas iš KLP išvyksta apie 4 val. ryto. Tai MB pasisūlė mane nuvežti į stotį. Tada aš neiškenčiau ir apsižliumbiau - sakau, tu nebūk toks geras man, nes ir taip labai sunku tave išleisti į tą Filipiniją...
Kai nesikalbame apie TAI, kartais atrodo, kad mano gyvenime niekas ir nepasikeitė - tas pats švelnus, malonus balsas, žinojimas, kad padės, kai labai to reikės...

Dar pagalvojau - negaliu iš jo dabar tikėtis kažko. Juk ir aš pati bandžiau laimę su kitu žmogumi. Ir supratau, kad su tuo kitu bus dar prasčiau. Tas pasakymas "myliu" kažkaip nublanksta prieš įvairius charakterio "fintus". Tai manyje tiesiog įvyko vertybių perkainojimas vis dar tebesamo vyro naudai

O jis dar ja nenusivylė ir vertybių neperkainojo.
Tik galvoju, kad galėjau į tą forumą parašyti iš karto - tą nelemtą 2009 metų spalį, kai viskas prasidėjo...
Gal jau šiandien gyvenčiau atskirai. Taupyti gal neišeitų, bet taupyčiau tada kitką - sveikatą.

perskaiciau tavo istorija ir taip suspaude sirdi....taip noretusi tau padeti...bet nezinau kaip...gal pabandyk pasimelsti Dievui is visos sirdies paprasyti,kad sugrazintu tau, ko netekai...
Papildyta:

Bijau, kad ir jums bus amzinas atilsis, jeigu laiku nesustosite ir nenubresite ribu.Jus gyvenate vyro gyvenima, ne savo.
Suprantu, sunku, praleidote 13 nuostabiu metu, bet reikia juk dziaugtis del to, kad patyrete tai, ar ne?Dabartis yra kitokia, viskas pasikeite, jus pasikeitete, vyras pasikeite, jis suaugo, suprato, ko jam reikia, o jus tugdote jam gyventi savo gyvenima ir darytoi tai, ko jis nori, tai jums reikia tos idealios seimos, o jam to nereikia.Jis ne toks.Gerumas nera uzkreciamas. Buti geru yra pasirinkimas-per patyrima, ko butent jam ir reikia.Blogio sliupsnio i gerio katila, kaip druskos i sriuba...Kartaus prieskonio.

Nesutinku su pasakymu, kas su kitu bus dar prasčiau....
Tik pirmiausia, jeigu jau išsiskirtumėte, patarčiau...
Pirmiausia susitvarkyti gyvenimą, o po to su vyrais susidėti... susitvarkius gyvenimą, mintis, jau ir pati kitaip į viską žiūrėsit....
Kito vyro nereikia ieškoti... Tas tikrasis pats atsiras šalia (kuris vertins ir mylės)....
Net draugėms tai patariu... (pati esu išsiskus)
Man keista, kai jos pradeda: reikia ieškotis kito, nes be vyro negaliu, sunku, neišgyvensiu...
Nesąmonė... Gal duonos ir bus mažiau, bet širdyje bus geriau...
Aš kai išsiskyriau širdyje tokį palengvėjimą pajutau...

Čia mano nuomonė subrendusi su metais ir patirtimi...

Aciu
Meldžiuosi aš kas vakarą. paprašau Dievo, kad mūsų šeima vėl būtų darni. Bet kita vertus, manau, pati teisingiausia ir visa pasakanti malda yra "Tėve mūsų". Ja paprašoma viskas, ko labiausiai reikia. O apie tokius atvejus kaip mano šeimos susilipdymas pasakyta: "Teesie Tavo valia". Gerai pamąsčius, Dievo akivaizdoje mes nebuvome ideali šeima - nebuvome susituokę bažnyčioje, tik Santuokų rūmuose. Jis nebuvo net krikštytas. Ir nelabai norėjo. Aš iš pradžių ir neverčiau - maniau, vėliau, bet...
Beje, mano tėtis irgi sako, kad MB - ne šeimos žmogus.
Šį lapkritį buvo išvažiavęs į Filipinus. Mokesčius sumokėjo, už darželį - irgi. O iš mano pinigėlių valgėme, pripirkau dukrytei dovanėlių su gimtadieniu, atšventėme jos gimtadieniuką. Sirgo ji vieną savaitę. Tada abi žaidėme įvairių žaidimų, dėliojome dėliones, žiūrėjome filmukus. Aną draugelį irgi buvau jau palikusi, tai buvau tik su dukryte. Buvo labai faina su ja. Tikrai nepasigedau jokio vyriškio. Tik iš pradžių labai aštriai skaudėjo širdį, nukriokiau, bet neilgai. Po to buvo toks jausmas, lyg vaikščiočiau su didele apibintuota žaizda. Netgi atrodė, kad jaučiu prilipusį bintą. O tai reiškia, kad prasideda gijimas. Jaučiau, kad be galo nenoriu jo matyti. Kad gyvenimas su juo tai bus prilipusio binto nuplėšimas nuo mano žaizdos ir su visais kraujais vėl bridimas į tą pačia srutų duobę.
Todėl pradėjau domėtis butų nuomos kainomis, ką daryti su dabartiniais palociais, jei jis vis dėlto negrįžtų. Sužinojau, kad galima prisiteisti alimentus ir neišsiskyrus, ir ne taip jau mažai.
Gruodį grįžo. Bintas nuo mano žaizdos nulėkė su visu šašu.
Tėtei pasakiau, kad ketinu pradėti ieškotis buto. Nors ir labai gaila palikti namus, kuriuose tiek metų gyvenau...
Bet vėl mano tėtis - užrėkė, kad nelėkčiau prieš traukinį. sako: "Ko tau trūksta - mokesčius sumoka, valgyti nuperka. Nelįsk ten pas jį, ir viskas bus OK. Jam gi protelis nuo tų kompų susisuko. Dar ta bobelė paerzina durniuką su juo pasišnekėdama. Tas ir svaigsta nuo kiekvieno jos žodžio. Taip gausi ir vargti su juo visą likusį gyvenimą. Ten gyventi jis neišvažiuos, niekam ten plikais kiaušiniais nereikalingas."
Tai aš kažkodėl ir paklausiau tėčio.
Tik ant savęs pykstu, kad išskystu kartais.

Tikrai esu sutikusi ne vieną laimingai ištekėjusią moterį, kurios dabartinis vyras pamilo ir pirmąjį jos vaikelį. Tačiau tokie vyrukai tikrai nesimėto pažinčių svetainėse.
Aš buvau gana išlepusi persona, man trūko savarankiškumo. Būdama studentė ištekėjau - iš tėvų lizdo tiesiai pas vyrą.
Todėl dabartinę situaciją aš vertinu ir kaip gyvenimo iššūkį man - turiu tapti savarankiška, nepriklausoma, susiimti ir nebesisnarglėti.

Todėl dabartinę situaciją aš vertinu ir kaip gyvenimo iššūkį man - turiu tapti savarankiška, nepriklausoma, susiimti ir nebesisnarglėti.
[/quote]
Va čia žodžiai...

Tai labai saunu, kad klausai tecio.Suaugusiuju reikia klausyti.

Su visa pagarba - tevuko patarimas nieku vertas. Koks normalus zmogus pasakys mylimam vaikui tokius zodzius: "Taip gausi ir vargti su juo visą likusį gyvenimą." Kodel jus turit vargti? Neigali, nepajudanti, nieko nesugebanti? Kiek supratau, darba turit? Eiti lauk is ten.

o man jau graudu darosi skaitant Jūsų istoriją
kaip šitaip nusižemint moteriškė gali Kur JŪSŲ nuomonė? kur Jūsų savigarba? Ar taip ir klausysit visų???? jei tėvas sako, kad neit iš namų - nu ir neinat, nes Jums taip sakė ką mato vaikas? kokius santykius? kas liečia maisto gaminimą ar vežiojimą į stotis nu absurdiški pateisinimai, vat kad jis labai geras
pamastykit pirma apie savo vaiką

O tai kam jai mastyt apie vaika,nera kada juk apie vyro kiausius reik mastyt,kurie greitai pas filipiniete rankose bus va kas svarbiausia ania gyvenime
zodziu trumpai ir aiskiai,nenori keisti situacijos-nes ja ta situacija tenkina.. maziau myznet reiktu ir kazko imtis.. visiska emocine priklausomybe nuo vyro.. duok dieve tas pas ta filipiniete ir liktu,i nauda tik Laumiux iseitu..

sveikos,nu pasiskaitinejau cia tikrai nemazai.Noreciau ir as pasguosti ir tiesiog sulaukti nuomones is salies. Turiu drauga -vyra (zodziu nevede esam,bet turim mergaite).Kai susipazinom jis vazinejo po uzsienius,o as dirbau pardej.Darbe susikloste tokia situacija,kad gavau iseit lauk. Po keliu menesiu,draugas pasiule isvaziuoti kartu su juo,tuo momentu kazkaip galvojau gal ir nieko kelione,juolab,kad turejau pasiemus paskola ir mama buvo nupirkus man buta,o ziema artejo ir reikejo moket mokescius. Kai ten nuvaziavom draugas pasake,ka uzsidirbsim ta ir turesim nu kiba man mano algo,o jam jo,kiekvienas mokasi nuoma tik maistui susimetam.Sutikau,nes man dar reikejo LT islaikyt butuka ir moket paskola.Nauju metu isvakarese jis zinojo kad teks jam dirbt sausio 1d,tad kol as buvau darbe jis su draugais sumaste plana chuligana, kurio deka neteko darbo. Ir kol isvaziavom namo gyvenom is mano algos.Grizom i LT jis dirbo as vaika auginau.Dabar jis vel vazineja i uzsieni ir pasake,kad teks ir mums ten vaziuot,nors as nenoriu. Zodziu situacija tokia jis pasake,man rinktis vaziuoti pas ji,arba likti Lt,bet tada tarp musu viskas baigta. Man yra baime,kad vel nebutu taip kaip pirma karta kaip isvaziavom, juolab,kad ten jis tvarko kompus ir nera pastoviu pajamu,o ir salis airija. Mama ir daugelis pazystamu man sako nevaziuot.