QUOTE(saulyteee @ 2011 02 19, 20:14)

sutinku su Jumis..
Juk vyrui gerai dabar, namuose tarnaitė.. valgyt padaryta, kojinės išskalbtos, ko dar norėti?
o kaip jis bendrauja su vaiku?
Kai vaikas ateina pas jį įš kambarį - neišvaro. Turi savo kompe irgi pakaupęs vaikiškų filmukų, programėlių, mergytei patinka facebooke Farmville obuolius ir kitą derlių nurankioti. Kartais kamuoliu pažaidžia, pakutena. Žodžiu, nevaro vaiko nuo savęs. Ir miegoti kartu priimtų, jei Sigutė norėtų. Bet aš neleidžiu, nes net ir vaikui miegant šalia, jis miega ijungtu kompiuteriu bei internetine kamera. Tai čia esame susitarę - vėlai vakare, jei Sigutė užsibūna pas jį, jis pats atveda (ar atneša) ją miegoti pas mane. Kai eina į parduotuvę, nuperka ne tik produktų iš mano sudaryto sąrašo, bet ir jai ką nors - jogurtų, sūrelių.
Aišku, yra užvėmęs porą baisių frazių. Pirmoji - kai jis man pradėjo kliedėti apie būsimąjį gyvenimą su ja kur nors užsienyje, tada aš pasakiau - bet Sigutė tai bus toli. Galbūt jai galvelę glostys, už rankelės vedžios kitas vyriškis. O tu vedžiosi kažkokį popuasiuką. Tada MB atsakė: "koks skirtumas, ką auginti". Antras kartas - kai jam pasakiau, jog man Sigutė svarbiausia, ir geriau būsiu viena, nei su kažkuo, kas ją galėtų nuskriausti. Tada jis atsakė, kad neverta dėl Sigutės aukoti savo gyvenimo.
Bet bendrai - tai negeria, netriukšmauja.
O už pastabas apie tapimą mazgote tai ačiū.
Kažkaip pati to nesuvokiau
Man atrodė, kad būdama gera, maloni, nuolanki, su laiku susigrąžinsiu jausmus, net jei dabar ir bjauriai su manimi elgiasi. Bet iš šalies vertinant, aišku, kitaip atrodo.
Papildyta:
QUOTE(amarrile @ 2011 02 19, 21:30)
Nesenai girdejau,kaip Zvonke sake-dabar ilgiau ir stipriau pasistengciau issaugoti seima.....Stai kokia patirtis atejo
Na,o apie buity ir tarnaite reiktu pagalvoti.pasverti....Persistengt nereiktu,kad netaptu tai rutina ir nevertinamu dalyku...
Šiuo klausimų mano gyvenimas irgi turi vieną pliusą - aš niekada nevengiau virtuvės, bet dabar joje darau, ką noriu - kepu kepsnius, vyniotinius. Produktuų užsiprašau tikrai ne prasčiausių. Proto ribose, žinoma. Taip daug ką išmokau gaminti, ko anksčiau nedrįsdavau. Sykį bandžiau pati net Napoleono kažkokią imitaciją. Išėjo valgoma, tik neišvaizdi

Manęs nekritikuoja kaip kulinarės. Netgi sakė, kad aš geriau gaminu (bent vienas pliusas prieš ją

).
O tas žmogus, kuris sakė mane mylįs, kritkiuodavo - tai jam mano keksiukai neišvaizdūs, tai pyragiukų su mėsa jis nemėgsta, tai dar kas...
Ir dar - rudenį savaitei turėjau vykti į seminarą Vilniuje. Autikas iš KLP išvyksta apie 4 val. ryto. Tai MB pasisūlė mane nuvežti į stotį. Tada aš neiškenčiau ir apsižliumbiau - sakau, tu nebūk toks geras man, nes ir taip labai sunku tave išleisti į tą Filipiniją...
Kai nesikalbame apie TAI, kartais atrodo, kad mano gyvenime niekas ir nepasikeitė - tas pats švelnus, malonus balsas, žinojimas, kad padės, kai labai to reikės...
Dar pagalvojau - negaliu iš jo dabar tikėtis kažko. Juk ir aš pati bandžiau laimę su kitu žmogumi. Ir supratau, kad su tuo kitu bus dar prasčiau. Tas pasakymas "myliu" kažkaip nublanksta prieš įvairius charakterio "fintus". Tai manyje tiesiog įvyko vertybių perkainojimas vis dar tebesamo vyro naudai
O jis dar ja nenusivylė ir vertybių neperkainojo.
Tik galvoju, kad galėjau į tą forumą parašyti iš karto - tą nelemtą 2009 metų spalį, kai viskas prasidėjo...
Gal jau šiandien gyvenčiau atskirai. Taupyti gal neišeitų, bet taupyčiau tada kitką - sveikatą.