QUOTE(Blackgate @ 2011 02 28, 10:44)
Manyčiau, dabartinėj situacijoj, protingiausia būtų grįžti gyventi pas tėvus. Nes faktas, kad su tokia alga, kai tokie mokesčiai, nieko normalaus negalėsit išsinuomuot ir tik vargsit gyvendama visokiuos bendrabučiuos. Nebent likti namuose ir pačiai mokėtis paskolą, prisiteisus iš vyro alimentus, plius dar kažkam išnuomavus kambarį. Bet čia irgi sudėtingas dalykas ir per didelė atsakomybė ant Jūsų pečių gultų. Nervų tiek pat suėstų kova dėl išgyvenimo, negu dabartinė situacija. O pas tėvus, bent jau galėtumėt nesijaudinti dėl finansų, kartu pasidalintumėt išlaidas, liktų pinigėlių ir pasitaupymui, o gal ateityje geresnį darbelį susirasit, gal į užsienį išvažiuosit ir t.t. Plius gi tėvai savi žmonės, jie padėtų, patartų sunkesniu periodu, o tai likusi viena dar prikrėstumėt kokių kvailysčių. Bent jau šis yra geriausias variantas, kokį aš matyčiau, nes šiaip ar taip nebegalit laikytis įsitvėrusi vyro, kuris Jums nebepriklauso, ir dar būti jo išlaikoma, tuo labiau jam tarnauti.
O kad galėčiau. rašiau pirmuose postuose - jei pas tėvus būtų vietos, būčiau darbo pradėjusi ieškotis tėvų mieste ir gal jau gyvenčiau ten.
BET - mano tėvai prieš keletą metų patyrė gaisrą, sudegė jų namai, todėl dabar patys gyvena statybininkų vagonėlyje. Aišku, dabar išoriškai nepasakysi, kad ten vagonėlis - apsišiltino, lentelėm apsikalė, priestatuką pasistatė. Bet telpa ten tik 2 lovelės, kuriose jie patys ir miega. Vasarą jei atvažiuojame su nakvyne, tai tėvukai eina miegoti į daržinę. Žiemą - vienas iš tėvų miega ant žemės, mažylę guldome į jos kūdikišką lovelę (tėtis galą nuėmė, kad kojytės nesiremtų).
tai viskas - man ir lieka išetis - nuomotis. trintis po barakus. iš vienos bjaurasties į kitą.
O ir alimentus prisiteisus - kiek jis mokės? Kol čia bus, gal dar. O jei išdums į užsienį, ypač į ta laukinyną, LT įstatymams bus nepasiekiamas (aš jau klausiau rimtų advokatų). Galės mokėti, galės ir nemokėti. paskui apsireikš po kažkiek metų, gal ir dukrytė bus reikalinga. tada jis bus jau didelė. Nupirks jai kokį kompą ar kitą brangesnį niekutį, gal už studijas sumokės - taip ir alimentus atiduos, susikaupusius už keliolika metų, ir su manimi bendrauti nerekės. o kaip mes būsime visą tą laiką, kaip mes gyvensme - giliai dzin. man jis dar yra pasakęs - jei jauti, kad negalėsi išlaikyti vaiko, atiduok jį man. Nusivešu ją ten, angliškai išmoks. Atsakiau, kad išmoks ir čia...
Merginos, jūs manote, jei man finansai leistų, aš taip gyvenčiau? Aišku, nepaisant, kiek jis man yra prišnekėjęs, aš jam tebeturiu gerų jausmų. Bet čia todėl, kad esu dura, gyvenanti praeities memuarais ("Aš vis atsimenu, kaip skrendu padangėmis"). Žinau, kad išėjus, jei pavyktų susikurti kad ir minimalią, bet stablią ir ganėtinai jaukią buitį, atsigaučiu ir pradėčiau sveikti nuo tų liguistų jausmų jam.
ir aišku teks nukirsti tą šaką, ant kurios vis dar tebesėdžiu, nes kažkada ji vis tiek pati nulūš.
Ačiū, Blackgate, tu labiausiai mane supratai
Papildyta:
QUOTE(zzzzzvimt @ 2011 02 28, 11:11)
o nebandei jam siulyti atiduoti savo buto dali uz tam tikra pinigu suma?... tarkim, puse jau uz buta inestos sumos ar kiek pati galvoji tai yra verta. jei sutiktu, tai jau turetum visai nemaza pinigu suma naujo gyvenimo pradziai. be to, prisiteistum alimentus, tai irgi gyventum ne tik is savo mokytojos algos...
o ka ten sakei apie ta "savas ir mielas"? kuriuo momentu jis tau toks "savas ir mielas": kai sako, kad ta ciuciundra su nosim, kaip uz trecioka agurkas, myli, ar kai sako "as nevarau, bet gali iseiti"?
Tai čia jis bandė. Nafig jam tas butas, kai nori išsitrenkti kitur. Kol jis tūsinosi po palmėm, aš tūsinausi po nekilnojamojo turto agentūras ir teisininkus (visko, ką norėjau, ne apėjau, nes gana ilgam susirgo dukrytė). tai va - už mūsų "apartamentus" be kosmetinio remonto max 110 000 Lt. bankui skolos likę dar apie 80000. tai nei parduoti, nei ką daryti.
Dar sužinojau, kad mažagbaritinį butuką galima nusipirkti už 40 000, o išsinuomoti kamurkėlę (nuoma+patarnavimai) galima maždaug už 600 lt. mėnesiui. Tai man ir buvo viltis tuos 600 prisiteisti iš jo. o iš mano tada gyventi.
Taip aš ir darysu, susikaupusi truputuką pinigėlių.
Aišku, valdžia kelia mokesčius, matysiu, koks balansas bus ateinantį rudenį. ir ką "pagiedos" teisme.
Kita vertus, darželinukui priteisia mažiau, neva, poreikiai mažesni...
