QUOTE(*agnyte* @ 2011 02 28, 12:06)
Laumiux, pamegink pasinaudoti mano patarimu, nes matau, kad vistiek neatsikratai tos minties ji susigrazinti... koki vakara paklausk jo, ar negales pabuti su dukrele, nes tu nori iseit prasiblaskyti, gal ir uzmesk kokia minti, kad i pasimatyma. stebek jo reakcija, jei izvelgsi kazkoki pavyda, tai gal ir yra vilties, kad busit kartu, bet jei ne... matyt, neberupi jam visai. ir tikrai, koki vakara iseik su draugem ar su draugais kazkur pasedeti, pavakaroti, pabek nuo tos buities, pravedink galva. parodyk, kad ir tu esi kazkam idomi, o ne tik suskis aplink virykle. kaip suprantu, esi dar jauna moteris, dar viskas pries akis.
Praeitas etapas.
Keletą mėnesių padirbusi juodą "Sizifo darbą", aš gi buvau susiradusi draugą. Aišku, per anksti ir ne tą žmogų, susirašinėjau tai per skype, tai el. paštu. iš pradžių rašė man tų vyrukų nemažai. Tai pamenu, kai paskambino vienas užsienietis, maniškis atsiduso ir pasakė: "Faina tu, bet aš ir ten noriu..."
Jis SUPYKO, kai aš užbaigiau su tuo draugu, kai išsiregistravau iš pažinčių svetainės.
Ir progų pabūti su dukryte vienam yra buvę. Spalio viduryje buvau išvykusi į Vilnių savaitei į seminarą. tai jie vieni namuose buvo. Viskas neblogai, tik nekreipė dėmesio, kai vaikas sakė, kad skauda ausį. penktadienį vakare grįžau, vaikas nusiverkęs dėl ausies skausmo. išvaliau pritukusią nosį (kiek pati šnypteli, bet rimčiau su Rinomeru ištraukiu. Jis aišku - nė už ką. Jam traukti snargliukus vaikui - fuuu), įdėjau žvakutę nuo skausmo, pašildžiau ausytę. Sekmadienį sukilo tempa.
Žinau, kad jam nerūpiu. bet viskas taip sumauta, kad kartais norėčiau jau iš viso nebūti...