
Kelly, žaviuosi jūsų ryžtu ir stiprybe. Jūsų patarimus įsidėjau į galvą, o toliau laiko klausimas
AČIŪ.

QUOTE(wit @ 2010 11 23, 11:08)
ji kaip tik mylėjo daug labiau nei jūs..
na mazochizmas dar nemeile.jei buvo meile,kodel taip greit paleist ja.nes dazniausiai vyrai nemasto ,jiems taip atrodo.tada kodel po kurio laiko kai kurie sugryzta,nes jie klysta.o jei myli-reikia kantriai laukt,bandyt kazka.as savo vyra beprotiskai myliu,net atleidziu jam uz neistikimybe.bet negalvoju jam leist iseit visam,as kovosiu,kol jis supras kad suklydo
Dar galėčiau suprast, jei jis gailėtūsi... Bet nesakykit sunku šitaip žemintis prieš vyrą?
QUOTE(sluotaplius @ 2010 11 23, 17:03)
na mazochizmas dar nemeile.jei buvo meile,kodel taip greit paleist ja.nes dazniausiai vyrai nemasto ,jiems taip atrodo.tada kodel po kurio laiko kai kurie sugryzta,nes jie klysta.o jei myli-reikia kantriai laukt,bandyt kazka.as savo vyra beprotiskai myliu,net atleidziu jam uz neistikimybe.bet negalvoju jam leist iseit visam,as kovosiu,kol jis supras kad suklydo
o gal tik jum atrodo kad jis klydo, o jis istikro daug laimingesnis su kita?
Meilėje ir kare visos kovojimo priemonės pateisinamos. Gal neveltui yra toks posakis.
Nežinau, kaip elgčiausi sluotaplius situacijoje, bet nesmerkiu. Pati esu ir savarankiška ir stipri, bet žinau, kad mane užgraužtų sąžinė, jei nebandyčiau nieko keisti. Tiesa, gal ir nekeisčiau nieko iš išdidumo (aš pati viską galiu, man nieko nereikia, ištversiu ir bla bla bla), bet užsigraužčiau dėl savo pasyvumo ir neryžtingumo tikrai.
Nežinau, kaip elgčiausi sluotaplius situacijoje, bet nesmerkiu. Pati esu ir savarankiška ir stipri, bet žinau, kad mane užgraužtų sąžinė, jei nebandyčiau nieko keisti. Tiesa, gal ir nekeisčiau nieko iš išdidumo (aš pati viską galiu, man nieko nereikia, ištversiu ir bla bla bla), bet užsigraužčiau dėl savo pasyvumo ir neryžtingumo tikrai.
QUOTE(sluotaplius @ 2010 11 23, 16:03)
na mazochizmas dar nemeile.jei buvo meile,kodel taip greit paleist ja.nes dazniausiai vyrai nemasto ,jiems taip atrodo.tada kodel po kurio laiko kai kurie sugryzta,nes jie klysta.o jei myli-reikia kantriai laukt,bandyt kazka.as savo vyra beprotiskai myliu,net atleidziu jam uz neistikimybe.bet negalvoju jam leist iseit visam,as kovosiu,kol jis supras kad suklydo
jei aš myliu žmogų noriu kad jis būtų laimingas

kodėl jūs manote kad jis klysta? gal jis kaip tik rado savo tikrą gyvenimo meilę?
QUOTE(Kelly @ 2010 11 23, 15:29)
Na, kai nėra tikro noro būti laisvai ir laimingai, tai žinoma, kad ir nešuliai per sunkūs, ir automobilis dažnai genda
(sorry, už ironiją, bet tai tiesa).

Na, neaišku ar ta laisvė atneš laimę, bijau galutinai susipainioti. O gal aš neteisi, gal aš per daug noriu, gal yra normalu, po 10 metų , kad jau nebelieka tikro jausmo, tik prisirisimas.
na mūsų atveju, tai tas gyvenimas "dėl vaikų", tikrai įmanomas, nes nei aš nei vyras niekada lekštėm nesisvaidom ir niekada garsiai nesibaram. Bet...nei šilta nei šalta, tokia nulinė temperatūra šeimoje, o juk aš jauna, noriu, kad mane kažkas mylėtų, kad kažkas lauktų. Ne iš pareigos. Argi tai normalu? Tik būti kartu? manau, kad tokie santykiai, kaip buvimas kartu tik dar labiau temps gumą, laiką ir skaudins. Toks, nei kartu nei atskirai.
Nors giliai širdy tikiu, kad tai tik 10 mečio kartu, bei amžiaus 30 mečio krizė. Kad po metų viskasgal bus lengviau. O gal mums reikia kažkokio sukrėtimo( geraja prasme), kažkokios didelės permainos, nušvitimo, na nežinau,gal namą kokį nusipirkti, ar į kelionę kartu išvažiuoti, ar gal pagyventi atskirai, kad suvokti, jog esame vis tik vienas kitam reikalingi. Kažkokio bendro tikslo...
Nu tundra tundra aš. Tokiom akimirkom nekenčiu savęs. Prišnekėjau ko nereikėjo, pasielgiau ne taip... Kodėl protas manęs nesustabdė, o dabar sunku... Ir vis dėl to, kad bijojau po ankstesnių santykių likti įskaudinti. Bet likau. Ir labiau nei tikėjausi. O kad galėčiau atsukti laiką atgal ir atsiimti tai, ką pasakiau.
Tikėjausi nauja pažintimi pamiršti eks... O dabar galvoju apie abu ir kokia aš visgi nevykėlė...
Tikėjausi nauja pažintimi pamiršti eks... O dabar galvoju apie abu ir kokia aš visgi nevykėlė...
QUOTE(Yadhira @ 2010 11 20, 01:19)
Siulau paskaityti sita straipsni, cia jis remtasi knyga - vyrai, kurie nekencia moteru, ir moterys kurios juos myli.. labai gera knyga
man padejo daug suprasti
http://www.reginospa.../article002.htm

http://www.reginospa.../article002.htm
Kiek daug geru minciu,iskart geriau pasidare valio


QUOTE(Gintatute @ 2010 11 24, 06:36)
Kiek daug geru minciu,iskart geriau pasidare valio
Istorija tokia : 4metus gyvenau su zmogum,kuris tiksliai aprasytas straipsni,bet is dideles ''meiles'' jam ir nemeiles sau plius baimes jo pykciui ir neapykantos moterims gyvenau ir nieko nekeiciau,kol nepakele rankos pries mane,atleidau prisiklausius pazadu ir jo noro keistis,bet viskas truko neilgai ir netrukus gryzom kur buve
kol vel per savo nervu priepuoli nepakrate manes,bendradarbiu palaikoma,jau ta pacia diena negryzau namo,praejo dar tik dvi dienos,labiausiai bijau,kad jis vel nepavergtu manes savo pazadais,nes esu naivi,nors puikiai suprantu,kad nepasikeis. Paskaicius jusu postus supratau,kad meile sau,savigarba ir orumas,tai tos savybes kuriu neturejau visus tuos 4metus,pasakykit kur ju ieskot ir kaip jas issiugdyt??? Nors istikruju daug lengviau pasidare,kai dasuto kas ir kaip,tik bijau vel gryst. Kas keisciausia,kad jis neiesko manes,maniau i miltus sumals,kad pabegau,bet tyla,gal tikisi,kad pati grysiu....


pagalvokite apie tai kad nei vienas žmogus, tuo labiau moteris nėra nusipelniusi fizinio smurto. pagalvokite apie tai kad jis nepasikeis ir tikrai toliau kels prieš jus ranką. apie tai kokia gali būti "meilė" jei jis jus muša?
QUOTE(Gintatute @ 2010 11 24, 05:36)
Kas keisciausia,kad jis neiesko manes,maniau i miltus sumals,kad pabegau,bet tyla,gal tikisi,kad pati grysiu....
Gal dziaugiasi atsikrates? Kodel nepagalvojate apie tokia galimybe? Musa, nors myli; neiesko, nors nori buti kartu.. Kodel negalite pripazinti, kad nesate jam svarbi?
QUOTE(aggree @ 2010 11 24, 00:12)
Nu tundra tundra aš. Tokiom akimirkom nekenčiu savęs. Prišnekėjau ko nereikėjo, pasielgiau ne taip... Kodėl protas manęs nesustabdė, o dabar sunku... Ir vis dėl to, kad bijojau po ankstesnių santykių likti įskaudinti. Bet likau. Ir labiau nei tikėjausi. O kad galėčiau atsukti laiką atgal ir atsiimti tai, ką pasakiau.
Tikėjausi nauja pažintimi pamiršti eks... O dabar galvoju apie abu ir kokia aš visgi nevykėlė...
Leisk atspėsiu - pasisakei naujam vyriškiui apie savo jausmus į jo pusę, o jis neatsakė tuo pačiu?Tikėjausi nauja pažintimi pamiršti eks... O dabar galvoju apie abu ir kokia aš visgi nevykėlė...
Ech.....juk reikia laiko, kol vyras pripranta, kol pats kažką pajaučia, yra geriau, kai jis galbūt nėra toks tikras moters jausmais nuo pat pirmos pažinties dienos, tada ir įdomiau, o ir moteris saugiau jaučiasi, kai jam parodo (bei jaučiasi), kad ir be jo neprapuls.
Papildyta:
QUOTE(Gintatute @ 2010 11 24, 05:36)
Kas keisciausia,kad jis neiesko manes,maniau i miltus sumals,kad pabegau,bet tyla,gal tikisi,kad pati grysiu....
Tai ir liuks, reiškias tavo baimės buvo be pagrindo 
O straipsnis tai tikrai geras, aš irgi radau daug įdomių minčių
