Kaip su savim kovoti?

psichologiškai ir pavargau.Visur ėmiau regėt tik tas kalorijas,neliko valgymo malonumo

Mergaites jusu liga vadinasi Binge-eating. Susimeskit i google, gausit daug info, greiciausiai neapsieisit be valgymo sutrikimu centro pagalbos.

Stipri valia nepades, neviskas taip paprasta. Jei kam idomu, si liga atsiranda po grieztu dietu. Gydymas - antidepresantai, psichologo pagalba, maitinimasis sociai kas 3 val. ir svarbiausia - pamirskit dietas ilgam, susitaikykit su savo kunu, mylekit save. Sekmes mergaites
Ziurekit i ta problema rimtai ir nesitikekit, kad viskas praeis savaime. Stiprybes jums - jos tikrai prireiks

na, nezinau as matyt jau visiska ligone , nes man rodos, nereikia man dar jokiu antidepresantu , o maitinuosi sociai tik kad ne kas 3 valandas, o tiesiog visa para .
Su savo kunu nesitaikysiu, noriu tapti liekna, tokia kokia buvau iki nestumo. Tokia ir busiu, nebevalgysiu ir taskas

Seikos merginos jei tikrai pastoviai persivalgote, kad net skrandid plyšta,tai yra liga.

Pastovus persivalgymas – tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems bei neturintis kompensacinio elgesio.



· Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.

· Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).

· Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti normalų arba šiek tiek didesnį nei vidutinį kūno svorį.

· Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.

· Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos.



Pastovaus persivalgymo galimos pasekmės dažniausiai susijusios su nutukimu:

§ Aukštas kraujospūdis.

§ Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

§ Širdies veiklos sutrikimai.

§ Diabetas.

§ Tulžies pūslės sutrikimai.



Persivalgymo priepuolio epizodui būdingi šie požymiai:



Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis - kontrolės praradimo jausmas. Šis požymis pirmiausia skiria pastovų persivalgymą nuo paprasto persivalgymo ar piktnaudžiavimo maistu. Kontrolės praradimas paprastai pasireiškia labai individualiai. Yra žmonių, kurie netenka kontrolės jausmo gerokai prieš pradėdami valgyti. Kitiems ji silpsta laipsniškai. Arba šis jausmas dingsta staiga – suvokus, kad suvalgyta per daug. Įdomu, kad kai kurie ilgus metus nuo persivalgymo kenčiantys žmonės teigia, jog laikui bėgant jie vis rečiau bepraranda kontrolės jausmą. Kartais taip yra todėl, kad patirtis juos išmoko, jog persivalgymo priepuoliai - neišvengiami ir nėra prasmės stengtis jiems priešintis. O kai kurie netgi ima planuoti, jų manymu, neišvengiamus persivalgymus, tokiu būdu suteikdami sau pasitenkinimą numatyti. Planavimas leidžia šiems žmonėms bent šiek tiek kontroliuoti persivalgymo priepuolių laiką ir vietą, o tuo pačiu iki minimumo sumažinti jų įtaką kasdieniam gyvenimui. Taigi šie žmonės jaučiasi nepraradę kontrolės jausmo. Tačiau iš tiesų tai yra netiesa, nes jie vis dėlto negali užkirsti kelio persivalgymo priepuoliams. Be to, dauguma patys pripažįsta, kad kartą pradėję valgyti, nepajėgia sustoti.
Jausmai. Pirmosios persivalgymo priepuolių akimirkos gali būti malonios. Tačiau tokie jausmai trumpai tetrunka. Greitai juos pakeičia pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau ir daugiau. Kai kurie žmonės jaučia pasibjaurėjimą tuo, ką daro, tačiau nepajėgia liautis.


Viskas prasideda nuo galvojimo apie maistą ir kad skriaudžiu save laikydamasi dietos. Netrukus šias mintis keičia stiprus troškimas valgyti. Iš pradžių valgymas paguodžia ir nuramina, tad jaučiuosi pakylėta. Bet pradėjusi nebegaliu sustoti ir persivalgau. Kemšu ir kemšu it patrakusi, kol tampu visiškai pilna. Po to jaučiuosi kalta ir pykstu ant savęs (cituota pagal Christopher G. Fairnburn „ Kaip įveikti pastovų persivalgymą‘‘, Vilnius 2004).



Susilpnėjęs sąmoningumas. Persivalgymo priepuolių metu žmonės dažnai sakosi išgyveną į transą panašią būseną. Kai kurie žmonės taip pat pasakoja, kad jie žiūri televizorių, klausosi garsios muzikos arba naudoja kokią nors kitą dėmesio atitraukimo formą, kad tik negalvotų apie tai, ką daro.
Maisto kiekis, kuris akivaizdžiai didesnis už tą, kurį dauguma žmonių suvalgytų per panašų laikotarpį ir panašiomis aplinkybėmis, suvalgymas per tam tikrą/ pasirinktą laikotarpį (pvz., per dvi valandas).
Valgymo greitis. Paprastai persivalgymo priepuolių metu valgoma labai greitai. Dauguma persivalgančiųjų kemša maistą į burną beveik mechaniškai, beveik nekramtydamos. Be to, gausiai jį užgeria, kad būtų lengviau nuryti, o tai sukelia persisotinimo ir išsipūtimo jausmą. Kai kurioms persivalgančioms tai vėliau padeda išvemti suvalgytą maistą.
Jaudinimasis. Persivalgymo priepuolių metu kai kurie žmonės nenustygsta vietoje ir zuja iš kampo į kampą. Aplink juos tvyro nevilties atmosfera. Jie jaučia potraukį maistui – ir tai yra galinga jėga, verčianti juos valgyti. Persivalgymo priepuolių metu ypatingai svarbu turėti užtektinai maisto, tad persivalgantieji gali imti kitiems priklausantį maistą, vogti iš parduotuvių arba net valgyti išmestą maistą. Daugumai persivalgiusiųjų toks elgesys atrodo gėdingas, šlykštus ir žeminantis.


Viskas prasideda nuo to, kaip aš jaučiuosi tik atsibudusi. Jei jaučiuosi nelaiminga arba kažkas kažką man pasakė, kas mane nuliūdino, kyla stiprus noras valgyti. Kai pajuntu šį potraukį, mane išpila šaltas prakaitas. Mano galva tampa visiškai ištuštėja ir aš automatiškai patraukiu prie maisto. Valgau tikrai greitai, tarsi bijočiau, jog lėčiau valgydama turėsiu daugiau laiko pagalvoti apie tai, ką darau. Valgau stovėdama arba vaikščiodama. Dažnai valgau žiūrėdama televizorių arba skaitydama žurnalą. Tą darau, kad tik išvengčiau galvojimo, nes galvoti reikštų tiesiogiai susidurti su tuo, ką darau (cituota pagal Christopher G. Fairnburn „ Kaip įveikti pastovų persivalgymą‘‘, Vilnius 2004).



Slapukavimas. Aiškus tipiško persivalgymo požymis – valgymas slapčiomis. Yra žmonių, kurie taip gėdijasi šio žalingo įpročio, kad kaip įmanydami jį slepia, – ir tai jiems kuo puikiausiai pavyksta metų metais. Vienas būdų tobulinti slapukavimą – normaliai valgyti matant aplinkiniams. Kitas – imtis mažesnių ar didesnių gudrybių. Kai kurie normaliai pavalgę slapčiomis grįžta sudoroti visų likučių. Kiti nešasi maisto į miegamąjį ar vonios kambarį, kad galėtų valgyti be baimės būti užklupti.


Vos išėjusi iš darbo, skubu pirkti maisto. Pradedu valgyti dar nepasiekusi namų. Bet valgau slapčiomis – traukdama maistą iš kišenių. Tikrasis valgymas prasideda vos sugrįžus į namus. Valgau tol, kol pradeda skaudėti pilvą ir nebegaliu nuryti nė kąsnio. Tik tuomet pajėgiu išsivaduoti iš transo būsenos ir pradedu galvoti apie tai, ką padariau (cituota pagal Christopher G. Fairnburn „ Kaip įveikti pastovų persivalgymą‘‘, Vilnius 2004).

Tai dar gerai, kad užėjus tam norui jis ir lieka norais. Bet automatiškai atsiranda įtampa "laikytis nepersivalgius". Iš serijos "nu dar valandą atsilaikyt... nu davai dar...". Nors dietų nesilaikau, bet žiauriai tas tampymasis su keliais kg pirmyn atgal veikia smegeninę. Vienu metu man padėjo McKennos knyga "Lieknėkime kartu", bet jau knyga daugmaž mintinai man žinoma, tai principai nebeveikia

Aš suprantu,kad tai yra valgymo sutrikimas . Bet tikrai ne visos turim galimybę kreiptis į vilniaus valgymo sutrikimų centrą..Asmeniškai ten ir eičiau,bet kai kilometrų ~200 ,tai neišeina.. Mano miestelyje taip pat nėra psichologų ne poliklinikoje,o ten eiti nenoriu..
Taip ir galvoju,akd pati galiu įveikti šią problemą...Manau daug kurios taip galvojam.
Supantu,kad taip gyventi negerai, bet tikrai nenoriu taikytis su ta mintim,kad niekada negalėsiu būt liekna ir graži.Ir aš noriu pasitikėt savimi vasarą būnant paplūdimyje, pagaliau nusipirkt šortukus ir nesigėdinant juo užsidėti.
Aišku nenoriu turėt tokių valgymo sutrikimų.Tai po velnių,kaip elgtis tada

Faktas, kad tai priklausomybė, tokia pati kaip alkoholizmas, narkomanija, rūkymas... Tik bėda ta, kad neišeina gydyti šios priklausomybės visiško atsisakymo metodu, o dar tas plėšymasis tarp noro būti gražioms, lieknoms ir valgyti kamius tiksliai čia parašė
Neįsivaizduoju, iš tikrųjų, kaip nuo to gydytis.

Supranti, kad sergi, bet nenori gydytis, nes graziai tau yra svarbiau buti nei sveikai. Mazdaug taip skamba tavo postas

DAUG MERGINU IR MOTERU TA PATI GALVOJA KOKIUS 10 METU IR DAUGIAU

Liekna galesi buti tada, kai ismoksi valgyti, o ne ryti - o tam reikia gydytis, dabar kuo skubiau, kol liga neisisenijo, arba kol dar nesugalvojai pradeti vemti ar kitu gerybiu. Zinau, kad kalbu nemaloniai, bet noriu, kad isgirstumete - MERGYTES REIKIA GYDYTIS KOL NEVELU.
Kuo didziausios sekmes visoms

Sveikutes.As ir turiu problemu su valgymu.Aisku virsvorio neturiu,bet kunas ir netobulas,jokios proporcijos,pilvas ima banguotis,apie uzpakali ir slaunis nebekalbu buna vyras ir tas sako kai imu velai vakare valgyti,jis sako baik ryt,pazek kiek valandu.As suprantu is dalies jis yra teisus,ne kai imu valgyt 23:00 ar net veliau tai tikrai apsurdas.O as ant jo pykstu,kad jis man isakineja kada man valgyt.Pas mane maistas ziauriai nesveikas pati pripazystu,traskuciai,lasekai ir t.t.valgau pastoviai,buna kad net alkio nejauciu,bet turiu vistiek kazka suvalgyti.Laimei nekenciu saldumynu ir vis bandau save raginti,kad nustok valgyti,pradek prisilaikyti,ko tik nebandziau,ir pagal kraujo grupe valgyt,ir seip dietas,bet viskas tesiasi gal 2 dienas kartais tikrai mastau apie kokia spec.istaiga kuri galetu subalansuot kokia man tinkama mityba,nebutinai svoriui mesti,bent bent jau kad sveikai maitinciausi,ir pamirsciau visokias slapenkas,desreles,kumpius Gyvenu Siauliuose,gal kas zinote kokius specialistus,kurie padeti subalansuoti sveika,gera mityba.

Sutinku, kuo anksciau pradedama gydytis, tuo daugiau sansu susigrazinti normalu mastytma ir atsikratyti iskreipto kuno suvokimo.

Kalbate is patirties?

Pirma skaitant sita tema buvo juokinga nes daug geru komentaru buvo , kurie kazkiek ir mane liecia poto toliau skaitant jau daresi nebejuokinga , nes is kai kuriu komentaru pasijauciau ligone nors geriau pagalvojus, taip kai buvau jauna tikria laikiausi grieztos dietos, numeciau daug kg , poto pamazu jie ataugo, bet vistiek , nebe tiek kiek buvo.. Kadangi dabar nieko gero neveikiu , todel kartais pavalgau, bet gal ne tiek kiekcia rasoma Reik susirast daugiau veiklos, nes tada man svoris tirpsta tik kad labai jau aptingau po ziemos

Galkitaip nuskambėjo nei norėjau pasakyt. Suprantu,akd sergu ir noriu gydytis. Tiesiog galvoju,bandau tikjėt,kad pati galiu susidorot su šia problema.Nors tiesą pasakius pačiai tai padaryt sunku. Man svarbu pirmiausia būt sveikai.Suprantu ir pritariu jums. Bandau perl;ipt per save kaip tik sugebu,tačiau vis nesugebu įveikti to barjero ir nueit pas gydytojus. Vis galvoju,akd jie manęs nesupras ir pasmerks