QUOTE(Jurgachka @ 2010 12 10, 13:09)

nu va, o as jau galvojau, kad kokia supermoteris esat- ne klaidu nedarot, ne streso naujaciat
o del tu nervu...
bet siaip pritariu 100 proc minciai, kad nereikia eiti laikyti, jei nesijauti uztikrinta savimi

jau kai laisvai su instruktoriumi ar giminaciu vaziuoji, kai jau jokiu rimtu kliurku nedarai,tada ir reikia sturmuoti Regitra
As irgi emiau belekiek papildomu vairavimu, nes neturejau su kuom is giminaiciu mokytis vairuoti....Pries egzamina aikstutes visai nebijojau, miesto siek tiek, kad per savo issiblaskyma ko nepraleisciau, o vat labiausiai man stresa vare mintis, kad salia sedes kritiskai nusiteikes zmogus, seks kiekviena mano judesi ir mane vertins....

kai trecia syki laikiau egza, nusiteikiau, kad tas egzaminuotojas yra paprasciausias keleivis ir nera ko jo bijot
aš ir esu supermoteris
manau, kad Jūs taip pat. tik tarp eilučių neskaitykit ir dar žiūrėkit - tapsim geriausiom virtualiom superdraugėm
esu superjautri, supernervinga, superpanikatorė. bliaudavau, kai neišeidavo važiuot normaliai su instruktorium. bet daug kam padėjo nusiteikimas.
va, tame ir buvo esmė, daugmaž tai ir turėjau minty. neprašau pasiteisinimų, kodėl A ar B neišlaikė egzamino, bet pati sau viduj negaliu pateisinti tokių dalykų, kaip pvz. neišlaikymas vien tik dėl egzaminuotojo kaltės and so on. Pripažinimas - pirmas žingsnis į pasitaisymą. Nu ok, neišlaikė iš pirmo karto. Kodėl? Numušė kuoliuką, užvažiavo už linijos, mieste kirto ištisinę. Tai YRA RIMTOS klaidos, žmonės. Nebūtų rimtos - neskaitytų Regitroj jų kritinių. Tai ir viskas, nenusiteikiat, kad ai, kas čia per briedas - nu gerai, užkabinsiu liniją parkinge, nu gerai, nukirsiu kuoliuką, nu ok - užgesiu estakadoj, bet jei neišlaikysiu, tai kaltas būsiu ne pats. Tai yra svarbu, jeigu yra taip pasakyta ir psio. Pirmą kartą neišlaikėt ir žinot kodėl - praktikuojatės, juk yra tiek visokių galimybių ir jums tos "duonos ant lėkštutės" - paruoštų aikštelių su kliūtim.
papildomų važiavimų neėmiau. kodėl? buvo gaila pinigų, nes už teises nuo A (atėjimo į mokyklą) iki T (teisių) mokėjau iš savo sukauptų gimtadienio pinigų (ech, stebuklingos man tos teisės...

). Buvo žiauriai sunku, patikėkit, nes jaučiu taip, kaip aš mokiausi vairuot ir kokios buvo sąlygos, tai mažuma turbūt taip ėjo

Bet aš įtikinėjau prieš egzaminą save, kad išlaikysiu ir važiuosiu švęst pas draugus, kurie egzamino išvakarėse kvietė į gimtadienį. Ką dariau, kad mažiau bijočiau? Važiavau per egzą ir plepėjau visą laiką. Egzaminuotojas mažai kalbėjo, bet juokėsi, šypsojosi pats iš manęs, o aš savo baimę ir stresą į orą žodžiais leidau - kad drąsiau būtų
Ir dar - patarimas laikantiems egzaminus artimiausiu metu (ir šiaip toks geras patarimas, moterims ypač) - žiūrėkit į egzaminuotoją taip: tai bus
vienintelis vyras-keleivis, kuris sėdės ir tylės viso jūsų vairavimo metu tik pasakydamas, kurioj sankryžoj kur sukt. Jis neburbės, kad vėlai perjungėt pavarą, neburbės, kad nemokat rikiuotis, nešauks, kad lėtai važiuojat. Jis sėdės ir tylės