
Skaičiau
Arto Paasilinna, Gudrioji nuodų virėja. Autorius - vienas iš mano numylėtinių


Simon Buxton, Šamaniškas bitės kelias. Tikėjausi kažko tikrai šamaniško, paslapčių, apeigų aprašymo, gavau gerą samtį šleikščiai saldaus cukrinio medaus.

Michailas Bulgakovas, Frydrichas Glauzeris, Filipas Kindredas Dikas, Preparatas M. Skaudi narkomanijos tema negali patikti ar nepatikti, ji užgauna kažkokią slaptą stygą, kuri atsimuša garsiu aidu širdies gilumoje ir atsakančiai supurto. Pažinojau ne vieną, vartojusį narkotikus, deja, daugelio nebėra gyvųjų tarpe...

Akutagava Riunoskė, Vandenių šalyje. Kažkas panašaus į Čapeko "Karą su slamandromis", Sanchez Pinol "Šaltą odą" ar Jonathan Swift "Guliverio keliones". Man patinka tokia psichodelika: gera ne tik tai, kas yra įprasta, gera gali būti ir tai, kas visiškai svetima, jei prie to prisitaikai; skirtingos visuomenės tarpusavy konkuruoja ir stengiasi viena kitą užkariaut; jei save laikai protingu žmogumi, nebūtinai ir kiti taip galvoja...

Klausiau
V. Folkneris, ... aš pavadinau Sakmė apie karą, nors nežinau, kaip geriau išversti į lietuvių kalbą...


Stilius ciniškas, tiesmukas, keli siužetai persipina ir "šokinėja laiku". Vis gi čia įpinta didelė filosofinė prasmė.


Milorad Pavič, Paskutinė meilė Konstantinopolyje. Šitas autorius mane užburia vienu mostu: nieko nematau ir negirdžiu aplinkui, sustabarėjus siurbiu kiekvieną žodį...

Oskaras Vaildas, Salomėja. Aprašomas biblinis epizodas, kai Erodo žmonos Erodiados duktė Salomėja pareikalauja Jono krikštytojo galvos...


Bet Vaildas - estetikos genijus, visa, ką jis rašė, dvasinga ir prasminga.

Dabar skaitau Paskutinį gundymą. Nedaug teliko...
