Prisistato sąžininga skyrelio skaitytoja ir nesąžininga rašytoja
Peržiūrėjau šių metų knygas ir nesupratau, ar aš tiek mažai perskaičiau, ar kada patingėjau užsirašyti. Taigi, kad neprapultų...
H. Vargas Llosa ,,Tetulė Chulija ir rašeiva" - tebūnie pagarbinta Nobelio premija - kitaip greičiausiai tos knygos nebūčiau paėmus į rankas. Ir nors iš pradžių nelabai supratau, ką skaitau, bet greitai tos radijo pjesės užkabino ir įvedė į komiškai tragišką (nors greičiau tragiškai komišką) knygos pasaulį. Pirmiausia tai labai smagi knyga. Jeigu ji tikrai autobiografinė, tai aš beveik įsimylėjau autorių. Nepaprastai saiką jaučiantis rašytojas, balansuojantis tarp melodramos ir .... beveik dramos, ironiškas, atviras. Į pabaigą šiek tiek nervino sublūdę radijo vaidinimai, bet iš esmės knyga neprasta. Beje, patiko ir tai, kad nereikėjo jos ryte ryti, nes kitas skyrius ramiausiai galėjo palaukti kitos dienos, neversdamas pamiršti buitį, darbą ir t.t.
K. McClure ,,Veidmainių sala" savo infantilumu priminė kiek anksčiau skaitytą ,,Savarasti upės slėnį". Tokiom knygom anksčiau buvo taikomas vyresnio mokyklinio amžiaus apibūdinimas. Abi turiu nusipirkusi ir nesulaukiu, kad galėčiau kam paskolinti ir nesulaukti grąžinant. Dar gerai, kad pirkau pigiai. O juk tema masinanti, autoriaus patirtis išskirtinė. O knygos nėr, nors tu ką... Matyt, toli gražu ne visiems mokslininkams lemta praturtėti iš rašytojo duonos. Galėjo padovanoti tema ir porą bandymų aprašymų geram rašytojui...
Dar viena anksčiau skaityta ir neaprašyta knyga - S. Shem ,,Vargo kalnas". Anksčiau skaityti ,,Dievo namai" paliko kontraversišką įspūdį. Man tai nėra blogai, todėl puoliau su dideliais lūkesčiais. Juolab anotacija.... Sveiki atvykę į Vargo kalno psichiatrijos ligoninę, pamišėlių, savižudžių, tironų ir piktavalių namus. Čia tūno kompulsyvūs melagiai, negailestingi svetimautojai, seksualiniai iškrypėliai ir netgi vienas kitas oficialus beprotis. Ir tai dar tik daktarai... Kaip tu gali žmogus atsispirti
Pusė knygos pateisino lūkesčius, buvo smagu, įdomu, beje, aš labai panašiai ir vertinau psichiatrus, ypač psichoanalitikus, žodžiu, kaifavau. Deja, žydišką racionalumą nurungė holivudiška hepiendas, būtiniausiai primenantis ilgai ir laimingai gyveno... Mane labiau būtų įtikinę, jei herojus būtų dėjęs, išėjęs ir vedęs analitinius pokalbius su šiukšlių konteineriu... Taip knyga iš favoričių nusirito į vidutinę klasę... Bet paskaityti verta.Tiek.
