Knygų skaitytojų klubas, 71 tema

Man ji taip pat labai patiko.

Perskaičiau ir pagalvojau: "Gerai, kad tik 140 psl."
Įdomi, savita paauglių problemų interpretacija, bet stiliumi jiems neįkandama. Na, koks paauglys imsis knisti ir ieškoti prasmės tokiose frazėse:
Jis turėjo galvoje, kad ir be prasmės pasaulis vis dėlto gyvuoja ir tokia pakriko gyvenimo akrobatika turi savito grožio, kartais netgi mums nesuvokiamo taurumo ir sudaro prielaidą tokiam narsumui, apie kurį nė svajoti nedrįsome, narsumui, kurio prireikia kokiai nors tiesai apginti. Jeigu bent kartą sutiksi su tuo, savo akimis žvelgdamas į pasaulį, esi žuvęs - tavęs laukia dar vienas mūšis. Užaugę pilni įsitikinimo, kad esame didvyriai, įsiamžiname padavimuose. Dievas pranyksta kaip vaikiška išmonė. (86 psl.)

Negaila laiko, praleisto su šia knyga, bet pamažu įsitikinu, kad Alessandro Baricco ne mano rašytojas.

Metų knyga – L. Ulickajos „Даниэль Штайн, переводчик“.
Metų atradimas – M. Pavičiaus „Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“.
Metų gražiausioji – M. Tournier „Kasparas, Melchioras ir Baltazaras“.
Metų keistuoliška knyga – R. Gary „Moters šviesa“.
Metų nusivylimas – G. Beresnevičiaus romanas „Karalius plaukia“ iš knygos „Pabėgęs dvaras“.
Metų „tikėjausi gerokai daugiau“ – I. McEwano „Šeštadienis“.

Labas vakaras,



Ačiū už priminimą, Helianta. Manau, kad pernai metais tokių kaip nuograužų labai ir nebuvo, nebent parsinešusi iš bibliotekos taip knygos ir neatsiversdavau. Kažkaip pasidariau dar išrankesnė.
Ataskaitą parnešu iš kitos knygių temos.

2010 metų knyginė ataskaita.

Pernai perskaičiau 52 knygas, o kiek įsigijau, nebežinau. Pasidariau išrankesnė - negriebiau skaityti kas tik papuola po ranka, nors buvo momentų, kai geros knygos vijo viena kitą. nebepamenu, bet graužtukų nelabai buvo, tiesiog keletas knygų taip ir grįžo į biblioteką nespėjus jų atsiversti.
Dauguma perskaitytų knygų buvo geros, bet labiausiai įstrigo šios:

Metų geriausia knyga laikau Mika Waltari knygą "Sinuhė Egiptietis" už daugiasluoksnišką istorinę kelionę, kuri paliko įspaudus ir mano mintyse.

Metų atradimas - Arto Paasilinna (pirmoji perskaityta jo knyga "Zuikio metai") už sarkazmą ir "kitokią" lieratūrą.

Kitos Metų knygos:

- Erich Maria Remarque "Gyvybės kibirkštis" (už skaudžią tematiką)
- Aldous Huxley "Puikus naujas pasaulis" (už seną norą ją perskaityti ir (anti)utopinį pasaulį)
- Agota Kristof "Storas sąsiuvinis" (už skaitytojo apgavimą ir savotišką pasakojimo būdą)
- Torey L. Hayden "Mergaitė" (už gražų kantrybės, mokymo, auklėjimo ir draugystės pavyzdį)
- Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino" (už stipriausią knygą iš trijulės "Šokoladas", "Gervuogių vynas" ir ši, kuri mane nustebino)
ir, žinoma, Pamela Trevers knygutės apie Merę Popins (už smagią kelionę į vaikystę).

Su Naujaisiais Metais! Daug įdomių knygų šiais gražiais metais!

Praėjusiais perskaičiau tik apie 40 knygų Užtat iš jūsų ataskaitų jau prisirašiau iiiilgą sąrašą šiems metams


Geriausia metų knyga

John Katzenbach „Analitikas“

Metų atradimas

Haruki Murakami „Avies medžioklė“ (gal ne tiek knyga, kiek autorius, tikrai skaitysiu ir kitas jo knygas)

Šilčiausios metų knygos

James Herriot „Kas nuostabu ir išmintinga“
Herbjørg Wassmo „Septintas susitikimas“
Nicholas Evans „Arklių užkalbėtojas“

Linksmiausios metų knygos

Peter Mayle „Metai Provanse“
Claudia Keller „Dovanoju tau savo vyrą“

Įdomiausi metų detektyvai

Diane Setterfield „Tryliktoji pasaka“
Adrian Mathews „Vaistininko namai“

Metų nuograuža

Laima Muktupavela „Pievagrybių testamentas“ (Gal nelaiku į rankas paimta, pasirodė kažkiek perspausta humoro prasme...)

O šiaip praeitais metais vis pakramtydavau Marininos ir Doncovos detektyvus, rekomenduoju laisvalaikiui, visada pakelia nuotaiką.

Ačiū. Radau, kad premiją gavo net už 4 knygeles. Sutinku, kad išradingos, ir humoro nestinga, bet ar "pagauna" tavoji tą humorą?
Tavo minėtų neturiu, bet štai "Kiškis Morkus Didysis" dukrai gerokai mažiau patiko nei ganėtinai dar nauja "Meškelionė". Ši tikrai šauni, tik galėtų būti ilgesnė, teksto stinga net vienam užmigimui

Aš dažniausiai kraupstu nuo įvairiausių mūsų pasakų iškraipymų, pvz: Raudonkepuraitė sutaria su močiute, kad visa istorija su vilku, bus jų paslaptis ir mamai apie tai nei viena nepasakos.

Katinėlis, gelbėdamas Gaidelį sukiša į maišą visus lapiukus, todėl dabar galime juos pamatyti Kauno zoologijos sode.

2010-ųjų pabaigoje pradėjau ir jau šiais metais baigiau kroatų rašytojos Dubravkos Ugresić romaną „Skausmo ministerija“. „Nepatogi“, provokuojanti savo temomis, intravertiška, literatūrologiška knyga. „Sėdėjau kambaryje su nušveistomis sienomis, su profesija, kuri „nekalba užsienio kalbomis“, su subyrėjusiu kraštu už savęs, su gimtąja kalba, padalinta į tris gimtąsias kalbas.“
Truputį sunkiau kasiausi per skyrių apie buvusios Jugoslavijos literatūrą daugiausia XIX a. pab. – XX a. I p., bet, manau, kokiam kroatui irgi nebūtų labai įdomu skaityti apie J. Lindę-Dobilą Pasirodo, ne vien lietuviai turi kompleksų dėl savo literatūros „Visi tie jūsų Šenoa, Džalskiai <...>, visi tie kaimo švietėjai! Visa tai, ką tie mūsų literatūros kaimiečiai parašė, turi tiktai vieną idėją, tautos išmokymo rašyti idėją. O tikroji literatūra nėra skirta mokymui rašto ir skaitymo, ji orientuojasi į raštinguosius <...> Didžioji Europos literatūra – Gėtė, Stendalis, Balzakas, Gogolis, Dikensas, Dostojesvkis, Floberas, Mopasanas – visa tai jau buvo parašyta, kai mūsų vietiniai assholes pradėjo vedžioti pirmąsias raides! Kai Dostojevskis išleido „Nusikaltimą ir bausmę“, Kroatijoje 80 % gyventojų buvo neraštingi...“
Užkabinama globalizacijos tema: „Žmonės, kurie daugiau nebesupras praeities, arba bent jau jų požiūris į praeitį bus kitoks. Iš pilkų mongolų, rumunų, slovakų, <...> latvių ir lietuvių provincijų į Europos ir Amerikos universitetus leisis nauji, gebantys susigyventi žaidėjai, besikeičiantys mutantai <...> svetimų gyvenimų ir savų karjerų planuotojai <...> Tai bus savimi pasitikintys žmonės, padidinto identiteto žmonės, kosmopolitai, globalistai, multikultūralistai, nacionalistai <...> Skubės iš Vilniaus į Voriko universitetą studijuoti mikroekonomikos <...> Atvyks iš Voronežo, Kauno <...>, kad taptų specialistais, reikalingais JTO, NGO, ES... <...>, kad taptų lyderiais ir ateities elitu bendrojoje Europoje <...> Savo kelyje pamirš, kad tas pats vadinamasis lankstumas, mobilumas ir nestabilumas, kurie juos išsviedė į paviršių, dugne paliko bevardžius žmonių belaisvius. <...> Globaliniame juodame žmonių organų turguje tie žmonės pardavinės savo inkstus, savo spermą, savo įsčias. <...> Kai kurie iš savųjų pilkų provincijos užkaborių atslinks iki Vakarų Europos pakrančių. Jie jausis žymiai laimingesni, rinkdami vokiečių šparagus ir skindami olandų tulpes laukuose <...>.“

„Skausmo nisterija“ man kažkuo priminė per šiųmetę „Scanoramą“ matytą Gorano Rušinovićiaus filmą „Buick Riviera“ apie serbą ir bosnį, atsitiktinai susitikusius JAV.

Gal kam bus įdomu apskritai apie kroatų literatūrą http://www.eurozine....-zlatar-lt.html Jei kas išverstų į lietuvių kalbą D. Ugresić romaną „Baba Jaga padėjo kiaušinį“, mielai perskaityčiau. Apie moteriškumo stereotipą, ypač šiuolaikinės Vakarų kultūros požiūrį į moters senėjimą. Norėčiau pasižiūrėti, kaip galima „išlaisvinti <...> nuo prievolės nesmagiai mąstyti apie slegiančią moterų senatvę“.

Beje, Jūržole, „Skausmo ministerijos“ veiksmas vyksta Olandijoje, Amsterdame.

"Emausas" man gan stipriai išsiskyrė iš kitų Baricco knygų - ir tematika, ir stiliumi.
"Mano" Baricco - tai "Aistrų pilys", "Jūra vandenynas", "Novečentas". Nesupykčiau, jei kitoje savo knygoje Baricco vėl grįžtų prie to literatūrinio impresionizmo, už kurį jį taip pamėgau...

Vai vai vai... kur aš ją mačiau? Taigi tai pažadukė!
Perskaičiau 79 knygas. Turbūt darausi išranki, bet atradimų nebuvo. Nu gal tik detektyvų rašytoją T. Stepanovą atradau. Labiausiai įsiminė:
S. Kingas "Dumos Ky sala";
E. Kurklietytė "Šešėlių verpėja";
L. M. Montgomery "Anė iš Žaliastogių";
A. Baricco "Novečentas".
Iš mano pažado skaityti daugiau lietuvių autorius... Skaičiau 5 lietuviškas.
Nusivyliau P. Wentwort. Daugiau iš jos tikėjausi.
Labai norėčiau, kad kitais metais man papultų daugiau gerų knygų, ir ypač atradimų. O pažadą kartoju.

Keli pagiriamieji žodeliai apie A. Paasilinna Gudrioji nuodų virėja. Pirmiausia - žymiai labiau patiko nei "Grupinės savižudybės magija". Pastarąją klausiau, retsykiais net ir gana triukšmingoje aplinkoje, todėl gal pritrūko reikiamo susikaupimo. Dar pastebėjau, kad skaitydama knygą, dažnai darau pauzes ar bent jau cezūras tose vietose, kurios kažkuo ypatingos, kartais skaitau jas dar kartą. Su audio sudėtingiau, tuo labiau, kad telefonas šiaip jau nėra tam tiek pritaikytas - arba klausai, arba ne. Net konkrečios vietos nepasižymėsi, t.y. skirtuko neįsidėsi.
Virėja gal ir ne tiek gudri, bet jai tikrai nežmoniškai sekasi - gera medžiaga talentingam režisieriui, pageidautina - ne amerikiečių. Geras humoras, tebūnie jis atskleistas!
Rekomenduoju geram laiko praleidimui.

Su naujais visas!

Straipsnis apie mūsų kalbos redaktorius:
http://www.lrytas.lt...a-lietuvoje.htm

Einu metinę ataskaitą rašyti

Savo praeitų metų pažado tikrai neišpildžiau perskaičiau tik vieną knygą anglų kalba, o knygą "Asilė pamačiusi angelą" kaip numečiau taip ir nebepaėmaiu...


Šiemet metai buvo labai neknyginiai ir perkaičiau tik 26 knygas... Iš jų 1 anglų kalbą ir 4 lietuvių autorių knygas. Buvau visai nekryptinga, šokinėjau nuo vieno stiliaus prie kito.
Nusipirkau gerokai daugiau

Metų knyga: Claire Goll "Vaikantis vėją"- už tikrą bohemą

Metų atradimas: Stieg Larssen (ir kas galvojo, kad aš skaitysiu trilerius ) - už naują, neįprastą heroję ir tikrą gerą įtampą.

Kitos vertos paminėti knygos:

Clare Morral "Kitų kalba" - tiesiog už kitokius žmones.
Sofi Oksanen "Valymas"- už gražų stilių ir kaltę.
Amy McKay "Gimdymo namai"- už tikrą moterišką šilumą

Lietuviškasis atradimas: Giedra Radvilavičiūtė


Metų nusivylimas: Mineko Wasaki "Geišos gyvenimas". Kartais tokiems tuštiems žmonėms geriausia patylėti ir nesipiktinti aplinkiniu pasauliu.

Pastebėjau, kad negaliu paminėti nei vienos nuograužos, ne todėl, kad jų nebuvo. Tiesiog, jei knyga nelimpa po 100 psl, tai ir nebeskaitau. Ir nefiksuoju