QUOTE(Vicious Vici @ 2010 12 01, 20:36)
Visų šunys tokie
Mano taip pat 
Visų šunys tokie
Mano taip pat
QUOTE(-Gyte- @ 2010 12 01, 21:59)
Visų šunys tokie
O mano visai negudri (na, tik kaip minejau kazkokiu budu "atkasa" kur vaziuosim) Bet siaip naivi, infantili butybe, totalus mano "vergas"
Na ir gana paklusni, ne kaip VA, bet ganetinai 
Kadangi pirmasis mano suo buvo labai gudrus, neliudna budavo, bet problemu nemazai, tai paskesnes kales matyt "uzspaudziau" per daug 
QUOTE(cile @ 2010 12 01, 20:26)
As tai nesureiksminciau to, kad suo "atsirenka" dienas...
Aš nesureikšminu
Tik sakau, kokį įdomų dalyką pastebėjau ir ne vieną kartą, todėl ir įdomu kitų nuomonė, gal irgi su kuo panašiu susidūrė Gal tikrai ir jaučia, nes analogiška situacija kaip pas jus būna su mažosiom, kai sugalvoju kurią kartu pasiimti į miestą, kas ne taip jau dažnai ir būna. Kai važiuoju viena, šunys ramūs, liūdi, bet per daug nesureikšmina, gulinėja, o kai ruošiuosi kurią pasiimti (bet kažkokių kitokių veiksmų kaip kad šiaip išeidama iš namų nedarau, nei jų daiktų imu, nei šukuoju šunų), o vat jau žino ir nerimsta, kad kažkuriai pasiseks ir keliaus kartu, o gal ir visos trys.
QUOTE(cile @ 2010 12 01, 21:26)
Turbut ne vienam teko girdet ta "bajeri", kaip mazesnio ugio suo (neretai taksas) matydamas pas galingesni suni kaula, susiranda pagali ir ji grauzia. Kai didysis palikes tikra kaula, bando is mazesnelio atimt tariama grobi, tas meta pagali ir stveres tikraji dickio kaula deda i kojas.
Nežinau, mano taksė tai žviegdama lekia atimt kaulo net ir iš didesnio už save šuns (o į šią kategoriją patenka beveik visi kiti šunys)
su pagaliu gudraut dar neišmoko... bet čia jau visai OT
QUOTE(Kedra @ 2010 12 01, 21:34)
Aš nesureikšminu Tik sakau, kokį įdomų dalyką pastebėjau ir ne vieną kartą, todėl ir įdomu kitų nuomonė, gal irgi su kuo panašiu susidūrė Gal tikrai ir jaučia, nes analogiška situacija kaip pas jus būna su mažosiom, kai sugalvoju kurią kartu pasiimti į miestą, kas ne taip jau dažnai ir būna. Kai važiuoju viena, šunys ramūs, liūdi, bet per daug nesureikšmina, gulinėja, o kai ruošiuosi kurią pasiimti (bet kažkokių kitokių veiksmų kaip kad šiaip išeidama iš namų nedarau, nei jų daiktų imu, nei šukuoju šunų), o vat jau žino ir nerimsta, kad kažkuriai pasiseks ir keliaus kartu, o gal ir visos trys.
Tik sakau, kokį įdomų dalyką pastebėjau ir ne vieną kartą, todėl ir įdomu kitų nuomonė, gal irgi su kuo panašiu susidūrė Gal tikrai ir jaučia, nes analogiška situacija kaip pas jus būna su mažosiom, kai sugalvoju kurią kartu pasiimti į miestą, kas ne taip jau dažnai ir būna. Kai važiuoju viena, šunys ramūs, liūdi, bet per daug nesureikšmina, gulinėja, o kai ruošiuosi kurią pasiimti (bet kažkokių kitokių veiksmų kaip kad šiaip išeidama iš namų nedarau, nei jų daiktų imu, nei šukuoju šunų), o vat jau žino ir nerimsta, kad kažkuriai pasiseks ir keliaus kartu, o gal ir visos trys. Jei su šuniu ar katinu yra bendraujama, jis gyvena šeimoje kartu pilnavertį gyvenimą, tai viską jie savotiškai jaučia ir savotiškai supranta. Mano šuo, draugės katinas niekada nėjo pas tam tikrus žmones (jos katinas pas jos, o mano šuo pas mano tam tikrą žmogų), bet kai tiems žmonėms nutiko nelaimė (artimo mirtis), tiek draugės katinas išlindo paguosti, tiek mano šuo darė tą patį. Ir tuos žmones jie pažinojo. O tarkim kai mano šuo pirmą kartą pamatė susidepresavusią mano mamos draugę, nors ji labai draugiška ir svetinga žmonėms, ji be perstojo lojo ant jos, nors toji juk kalbino ją, gyrė, kad gražus šuniukas. Tas pats nutiko kapinėse, kai kartą buvome ir atėjo kažkokie žmonės šalia prie šviežio kapo. Mūsų šuo taip pat pajuto matyt jų depresiją, gilų liūdesį ir puolė juos aplojinėti, ko niekada mano taikus šuo nedaro, greičiau jau reiktų kviestis, kad neitų glostinėtis. Tai čia jau gilūs jausmai tarkime, žmonėms nelaimės. Bet jaučia net menkiausius dalykėlius. Tarkim sėdi ant kelių ir užtenka pagalvoti, kad kelsies eiti, nors net raumuo nesukrutėjo ir šuo strykt žemyn pats
Kur čia instinktai? tai pojūčiai. O kur dar visi kiti fintai arba šuns veiksmai, kuriems išsifruoti reikia dar gerai pasukti galvą. Arba kur tie įvykiai, kai stovi išsižiojęs ir negali patikėti, kad tavo šuo tai padarė, taip protingai, taip fainai ir t.t.
Vici,, visos teorijos yra paremtos fiziologija. Smegenų struktūra, juose vykstančiais procesais. Deja šuns mąstymas yra primityvus ir mąsto jis primityviai. Šuns mąstymo viršutinė riba yra daug žemiau nei žmogaus. Faktas kad vienas šuo gali būti kiek labiau gabus nei kitas. Gi ir žmonės mąsto skirtingai. Bet taip sužmoginti šuns tikrai nevertėtų. Juolab, kad kiekvienas skirtingai suvokiam šuns ,,protingumą" . Vieniems šuns letenos padavimas yra žiauriai protingas veiksmas, tuo tarpu kitiems kiti dalykai atrodo super. Jei šuo kalnuose surado žmogų, tai super poelgis, bet jis sąlygotas ne proto o instinktų ir to pasekoje įgytų įgūdžių
bandau vis suprasti kurioje čia vietoje šuns neeiliniai gebėjimai, kad jis aplojo susidepresavusią mamos draugę
.Čia jis taip diagnozę nustatė, ar čia jis bandė jai ką pasakyti?
bandau vis suprasti kurioje čia vietoje šuns neeiliniai gebėjimai, kad jis aplojo susidepresavusią mamos draugę
.Čia jis taip diagnozę nustatė, ar čia jis bandė jai ką pasakyti?
QUOTE(liuka** @ 2010 12 01, 12:32)
Na nezinau nezinau, pas mus situacija kitokia. As juokiuosi ir sakau, kad mano sunys moka laikrodzio duzius skaiciuoti. Jei mes griztam is darbo kaip visad 17.30val. jie dziaugiasi, bet jei uztrunkam 
koks triuksmas namie - manau jie barasi. 
Seniausioji , tai isvis buna supykus. Va kai grizom is atostogu po 3 savaičių, tai ji mus dvi dienas ignoravo, taip supykus buvo
koks triuksmas namie - manau jie barasi. Seniausioji , tai isvis buna supykus. Va kai grizom is atostogu po 3 savaičių, tai ji mus dvi dienas ignoravo, taip supykus buvo Dlė laiko pojūčio buvo atsakyta, o dėl triukšmo... Aš manau, čia jau nuo Jūsų pačių priklauso.
Pas mane irgi taip būdavo - rakinam duris, šunys kelia erzelį, loja, cypauja dar neatidarus durų, vos įėjus šokinėja ant mūsų, maišosi po kojomis, kad net batų negalima nusimauti. Man tai nusibodo ir palengva mokėmės taip nesielgti. Dabar ramu - įėjau, kai kas atbėgo iš guolio pažiūrėti, kai kas liko toliau snausti, bet aš galiu ramiai nusirengti, persirengti ir, kai esu būnu pasiruošui visuotiniam džiaugsmui - einam visi džiaugtis, myluotis
Aš pastebėjau, kad mano mergiotės sugalvoja kaip pasiekti, padaryti ko joms reikia ir "apeiti" draudimus. Nors nemanau, kad Saulė yra gudresnė už vyriausiają Divą, bet Diva tiksliai turi mažiau "fantazijos" ir yra linkus labiau pasikliauti tiesioginiais nurodymais iš "aukščiau". Saulė yra mamyčiukas, todėl kas antrą vakarą kai aš dirbu iki 20 val., maždaug 10 minučių po aštuonių ji atsitūpia prie lauko durų ir laukia manęs, nekreipdama dėmesio į kitus namiškius. Darbo grafikas slenkantis, darbas vakarais nereguliarus, bet jinai tiksliai žino kurį vakarą manęs reikia laukti prie durų. Ir nei sykio namiškiai nesakė, kad ji manęs laukia jeigu aš šiaip išvažiavus vakare ir 20 val manes nėra namie
Nekerštauja, tai jau tikrai
Kitą vertus aš neleidžiu savo šunims būti "įsižeidusiais" mane asmens atžvilgiu
Nekerštauja, tai jau tikrai
Kitą vertus aš neleidžiu savo šunims būti "įsižeidusiais" mane asmens atžvilgiu
Dvi istorijas papasakosiu į nelabai paaiškinamų šuniškų nuojautų temą. Buvo tarpsnis, kai šuo nei iš šio nei iš to pradėjo stūgauti namuose. Tai tęsėsi gal porą savaičių ar mėnesį, kaimynai pensininkai jau kalbėjo apie pranašaujamą savo mirtį 
Tuo kaukimo laikotarpiu vieną dieną važiuodami iš miško su šunimi patekom į avariją. Mašina buvo sumaitota nepataisomai. Po to karto jau dveji metai nesu girdėjusi iš savo šuns jokio stūgavimo. Gal sutapimas, nežinau.
Praėjus porai mėnesių po to įvykio nusipirkau naują mašiną. Parvažiuoju su naujuoju pirkiniu į kiemą, noriu pastatyti ir niekaip nesugebu įjungti atbulinės pavaros. Jau norėjau imti telefoną skambinti MB, kad nusileistų, kai tuo metu atsidarė laiptinės durys ir jis išėjo. Sako: "Supratau, kad grįžai, nes šuo verkia prie durų. Per ilgai užtrukai, tai atėjau pažiūrėti, kas atsitiko." O ta mašina kieme buvo pirmą kartą - šuo niekaip negalėjo jos garso atpažinti. Išlipusi irgi nebuvau.
Tuo kaukimo laikotarpiu vieną dieną važiuodami iš miško su šunimi patekom į avariją. Mašina buvo sumaitota nepataisomai. Po to karto jau dveji metai nesu girdėjusi iš savo šuns jokio stūgavimo. Gal sutapimas, nežinau.Praėjus porai mėnesių po to įvykio nusipirkau naują mašiną. Parvažiuoju su naujuoju pirkiniu į kiemą, noriu pastatyti ir niekaip nesugebu įjungti atbulinės pavaros. Jau norėjau imti telefoną skambinti MB, kad nusileistų, kai tuo metu atsidarė laiptinės durys ir jis išėjo. Sako: "Supratau, kad grįžai, nes šuo verkia prie durų. Per ilgai užtrukai, tai atėjau pažiūrėti, kas atsitiko." O ta mašina kieme buvo pirmą kartą - šuo niekaip negalėjo jos garso atpažinti. Išlipusi irgi nebuvau.
QUOTE(Cererakennel @ 2010 12 01, 22:35)
bandau vis suprasti kurioje čia vietoje šuns neeiliniai gebėjimai, kad jis aplojo susidepresavusią mamos draugę .Čia jis taip diagnozę nustatė, ar čia jis bandė jai ką pasakyti?
.Čia jis taip diagnozę nustatė, ar čia jis bandė jai ką pasakyti? Baik tu Juokdarė 
Aš ten apie pojūčius rašiau, o ne apie gebėjimus. Protingumo taip nenupasakosi per vieną situaciją. Be to, aš auginu jau antrą šunį, tai turiu su kuo lyginti. Pirmas šuo buvo super, mylimas, įdomus, protingas, taip pat su juo buvo daug bendraujama ir daug laiko skiriama, taip pat eidavo ar keliaudavo visur kur įmanoma kartu. Bet kad ir kaip nesinorėtų lyginti vieno su kitu ir kažkurį daryti pranašesniu, bet yra kaip yra, antrasis šuo daug įžūlesnis ir daug labiau kovojantis už save ir savo gėrį, netgi diktuojantis tam tikrą tvarką, gudresnis, imlesnis, drąsesnis, labiau besidomintis viskuo nauju, kas vyksta aplink. Ir dar toks įdomus dalykas, kad šuo itin prieraišus ir labai orientuotas į žmogų (šunų ant šios planetos jai gali apskritai nebūti), bet kartu ir laukinis bei nepriklausomas ir maištingas. Tai būtent tinkamiausi žodžiai jai apibūdinti. Ir niekas šeimoje nė nesistengė kažkaip tai išskirtinai žmoginti, tiesiog buvo šuniukas, auginom, pradžioje jei atvirai tai ne mokymai ir dresūra, šuns elgesys galvoje buvo, o kaip išmokti tvarkytis su ilgaplaukiu: apkarpymai, šukavimai, maudymai, priemonės, maitinimas, kai atsirado daug sausiakų - ką pasirinkti ir pan., dilemos, kurios ilgai kankino dėl sterilizavimų visokių... O tas šuo pats savaime visom keturiom įlipo į šeimą, į šeimos gyvenimą, visur nori dalyvauti, net valdyti šeimą pagal savo norus, savaime nori perprasti žmogų, jo gyvenimą, gal net atkartoti kai kuriuos veiksmus, o kai ką bando diktuoti pats, koreguoti kaip jam norisi Ir tai vis dar yra šuo
QUOTE(Vicious Vici @ 2010 12 02, 10:51)
Baik tu Juokdarė Aš ten apie pojūčius rašiau, o ne apie gebėjimus. Protingumo taip nenupasakosi per vieną situaciją. Be to, aš auginu jau antrą šunį, tai turiu su kuo lyginti. Pirmas šuo buvo super, mylimas, įdomus, protingas, taip pat su juo buvo daug bendraujama ir daug laiko skiriama, taip pat eidavo ar keliaudavo visur kur įmanoma kartu. Bet kad ir kaip nesinorėtų lyginti vieno su kitu ir kažkurį daryti pranašesniu, bet yra kaip yra, antrasis šuo daug įžūlesnis ir daug labiau kovojantis už save ir savo gėrį, netgi diktuojantis tam tikrą tvarką, gudresnis, imlesnis, drąsesnis, labiau besidomintis viskuo nauju, kas vyksta aplink. Ir dar toks įdomus dalykas, kad šuo itin prieraišus ir labai orientuotas į žmogų (šunų ant šios planetos jai gali apskritai nebūti), bet kartu ir laukinis bei nepriklausomas ir maištingas. Tai būtent tinkamiausi žodžiai jai apibūdinti. Ir niekas šeimoje nė nesistengė kažkaip tai išskirtinai žmoginti, tiesiog buvo šuniukas, auginom, pradžioje jei atvirai tai ne mokymai ir dresūra, šuns elgesys galvoje buvo, o kaip išmokti tvarkytis su ilgaplaukiu: apkarpymai, šukavimai, maudymai, priemonės, maitinimas, kai atsirado daug sausiakų - ką pasirinkti ir pan., dilemos, kurios ilgai kankino dėl sterilizavimų visokių... O tas šuo pats savaime visom keturiom įlipo į šeimą, į šeimos gyvenimą, visur nori dalyvauti, net valdyti šeimą pagal savo norus, savaime nori perprasti žmogų, jo gyvenimą, gal net atkartoti kai kuriuos veiksmus, o kai ką bando diktuoti pats, koreguoti kaip jam norisi Ir tai vis dar yra šuo visų pirma prašau be ižeidinėjimų... visų antra... atleisk, bet aš nieko nesupratau iš tavo ilgos litanijos..
temoje apie mitus buvo toks pasisakymas neva šunys nežino, kad prasikalto, o tik sureaguoja į pakitusį žmogaus elgesį ir t.t. Tada klausimas, kodėl kai mano šuo pirmą kartą buvo paliktas ilgiau, nei galėjo iškęst kambaryje, dėl asmeninės nelaimės, prišlapino ant grindų ir man grįžus net neatėjo pasitikti, o kai išlindo buvo susigūžęs ir t.t. O kai radau balą ( gink dieve nič nieko nesakiau ) ir pradėjau valyt movė į kitą kambarį. Niekada maža nebuvo bausta už balą ne vietoje, jokios nosys netrintos ir t.t. Kodėl taip sureagvo?
