Na nežinau, man atrodo mes čia jau labai į misticizmą linkstam. Mudvi su mama viena kitai neretai vienu metu skambinam ir pykstam, kad prisiskambint negalim - tai čia mes dabar jau abi "mintis skaitom"?
Kai vyras po darbų grįžta girdžiu dar iš lauko žingsnius (nors gyvenam daugiabutyje ir tų žmonių tokiu metu daug eina) ir su Brukne abi kartu einam link durų dar nespėjus paskambint į duris
Tai čia gal irgi mistiniai potyriai?
Močiutė mano paskambina ir paklausia "kas atsitiko", nes blogą sapną susapnavo (ir visada pasiteisina, nuo jos nieko nenuslėpsi
), bet nebandom dabar jai kažkokių aiškiaregiškų galiu piešt. Taigi... nu visi mes ne tik protaujam, bet ir jaučiam, tiek žmonės tiek gyvūnai, ir nieko čia antgamtiško...
Beje, kai pasiiminėjau Bruknę, tai ji buvo tas šuniukas, kuris iš septynių vienintelis painiodavosi man po kojomis, ėjo palei laužą ir dūmus (kepamus sparnelius, nes negi pasiimsi šunį ir išvažiuosi, reikia su nakvyne likt) link manęs, kai nei vienas kitas nematė reikalo to daryt ir pan. O aš jos tą pirmą vakarą tikrai neišskyriau niekaip iš kitų (ką ten išskirsi iš tos pilkos gaujos). Tai čia kas, stebuklingas antgamtinis žinojimas, kad va šita ypata mane išsiveš?
Manau tiesiog dėsninga abipusė simpatija ir tiek
Tęsiasi iki šiol
Prie kojų, įsitaiso į tarpą tarp manęs ir MB. O va po mano operacijos viena kalė visada gulasi man po pilvu, ko anksciau niekad nedarydavo. 
Ar ji jaučia, kad ten yra problema? 
