Dažnai paskaitau tokias istorija, bet nekomentuoju, nes jos visos gražios, nuostabios todėl, kad gimsta žmogus

Perskaičius Izabelės gimimą, pasijutau tarsi savo antrą gimdymą išgyvenčiau dar kartą

Gal todėl, kad mūsų dičkė taip pat gimė po CP, o mažę pagimdžiau pati ir tą jausmą, kai užgimė mūsų Mija, noriu pakartoti dar ir dar

Tik mamos, kurios gali palyginti savo jausmus po CP ir natūralaus gimdymo, supras, kokie tai skirtingi pojūčiai

Džiaugiuosi už tave kaip mamą, kaip moterį, aukit ir būkit sveikos
P.S. per gimdymą taip pat šaukiau, kad nebegaliu, mirsiu, nepagimdysiu, greičiau pjaukit

bet matyt šaukiau įtikinamai, nes gydytojas kvietėsi kitą gydytoją, ką čia su manimi daryt