QUOTE(Pou @ 2010 12 11, 22:51)
Pykino, buvo negera, tad džiaugsmo nebuvo
Atėne, sėkmės rankdarbiuose

Berniukų ir prigimtis kitokia, sunkiau su tais siūlais, adatom...
Euphoria_mi - mažute, juk suaugusi moteris esi, šioje temoje gal ne visos norim girdėti, kaip blogai, kad keturmetis negali savim pasirūpinti... Mes su tuo gyvenam, tą matom kasdien, būna ir sunku, tad gal nedera taip elgtis su kitų žmonių jausmais. Aš vis bandau atsargiai tą tau pasakyt. Tavo vaikelis dar mažutis ir tavo bėdos dar tik nuspėjamos. Nesistebėk,
neprikišinėk. Nekalbu kitų lūpom, kalbu savais jausmais.
Man neskanu, kai tu primygtinai klausinėji. Suprantu, tau sudėtingas laikotarpis. Tačiau nenoriu, kad šioje temoje būtų kokių nors nutylėjimų... Mane kartais tavo pasisakymai užgauna, tad atvirai tą ir noriu pasakyti. Juk gali ir ankstesnes mūsų temas pasiskaityti, vietoj to, kad kaskart klausinėji, kas rašoma temoj po kelis kartus.
Taip, čia vieša erdvė, čia forumas, bet mes žmonės su tikrom istorijom ir neišgalvotais gyvenimais. Džiaukis su mumis,
liūdėk, patark, jei žinai, kaip galima būtų situaciją pagerinti.
Tik nepagalvok, kad noriu įskaudinti. Tik noriu pasakyti, kad kartais
tu įskaudini...
Oho...
Na tikrai, likau nustebusi..
Tiesiog nesitikėjau, kad jus skaudinu..Taip, supratau, kad visos visa tai praėjusios ir tebeeinate šiuo sudėtingu keliu, daugumos skausmas tikriausiai nei kiek ne mažesnis nei tada,kai viską supratot, sužinojot. Bet jus juk TURITE KUO DZIAUGTIS, jūsų vaikučiu pasiekimai tikrai labai dideli, man kartais dar ir kaip nuostabu bunam kad pvz 5 metis pazista daugma raidziu, nes net paprasti vaikučiai 5 mečiai dauguma jų dar nepazista...Visos labai daug su jais dirbate ir tai yra šaunu..
Sakydama "kaip visa tai liudna" VISADA turiu omenyje, kad liudna tai, kas laukia mano vaikučio,ir net mazas pavydo krislelis dėl to, kad jūs daug bėdelių JAU pragyvenote, JAU išaugote, o mano mažiuko visa tai dar TIK laukia ateityje..
Keista, kad taip suvokiat mano postus..
Kaip aš galiu KAZKUO pasidalinti, patarti, jei esu tik šio kelio PRADZIOJE..
Maniau tai JŪS man galite daug ko patarti, paaiškinti,nes nors bandau išaugti iš liūdesio stadijos bet vis dar aiškinuosi,kas mūsų su mažiuku laukia . Dėl to ir nuolat klausiu, o ir atėjau į šią temą tam, kad rasčiau kažką, su kuo galėčiau pasidalint savo skausmu ir suzinot kuo daugiau apie visa tai. Naturalu,kad klausiu, ka darė/nedarė jūsų maziukai, nes mes esam tokie..Jei butume keturmeciai, klausciau galbut ko kito. O apie ankestesnes jusu temas-dar neparasiusi cia nei vieno posto perskaiciau visa ju archyva...
Žodis "neprikišinėk" čia iš viso-atsiprašau, bet LABAI SKAUDŽIAI "ne į temą" ir jis, tada, įskaudino mane...
Et ir aplamai...
Šalia visos tos baisybės, kurią dabar išgyvenu dar tarsi turiu ir čia teisintis.. o juk jaučiausi esanti "tarp savų" tam tikra prasme...Ir kaip keista, kad rašote, jog jaučiatės laimingos, kai kiekvienas net ir TIKRAI netyčiai galbūt NE TAIP ištartas žodis jus šitaip skaudina...
Gerai.
Dėkui
Ritatitas ir vegai ypatingai, taip pat Atėnei, JurgaiSim ir Shanson, ir kitoms, kuriom bent jau man pasirodė, kad nėra sunku atsakyti, kad ir į milijonus tokių ir panašių klausimų..Priešingai, esu dėkinga joms, kad išgirdau mintį "klausk, padėsiu kuo galėsiu"..Maniau tam čia ir yra toks skyrelis-kad susidurus su šita baisia neganda rastume kur "prisiglausti" ir gauti atsakymų į kai kuriuos klausimus.. Na, jei klydau, tai atsiprašau.
CP- uzjauciu dėl masiniuko. Baisu, man buna baisiausias suvokimas, kad kažkas svetimas kuitėsi po mano daiktus.