Pagaliau galiu jau ramiai pasigirti, kad vaiko maitinimas baigtas! Išvykimas labai padėjo, nes jei būčiau likusi namie, vistiek būčiau pagailėjusi ir dar maitinusi. Likęs su vyru mažas jautėsi gerai. Kai grįžau namo, galvojau, kad gal dar teks miegoti atskirai, kad neprašytų naktį papo, ir pats vaikas nesinervintų. Bet taip jau gavosi kad nakčiai migdžiau pati, kelis kartus paprašė "papo" (jau moka tai pats pasakyti) pasakiau, kad neturi mama pienelio, daviau iš buteliuko pieno, ir nurimo. Tai ir naktį pati kėliausi, taip pat atsigėrė trumpai iš buteliuko ir kuo ramiausiai išsimiegojo. Nors pienas tebesigamina, ir vaikas karts nuo karto prašosi maitinamas, tikrai nusprendžiau kad gana ir nenusileidžiu, o jis greit nusrimsta.
Dabar pati jaučiuosi geriau ir galiu pasakyti, kad vaikas naktį miega kur kas geriau, išmiega iki 5 val. ryto be pabudimo, vėl pradėjo pusryčiams valgyti košes, nors prieš tai jau kelis mėnesius kategoriškai atsisakydavo, matyt užtekdavo mano pieno. Žodžiu viskas super, tik belieka, kad pienelis nesigamintų ir viskas bus
Beje pirmas 3 dienas man irgi beprotiškai skaudėjo krūtinę, naktį net negalėjau miegoti, nes pasivertus ant šono skausmas buvo nerealus. Aš visas tas dieneles po 3 kartus per dieną šiek tiek nutraukdavau pieno, tik nedaug, kad paskui nesigautų užburtas ratas

Ketvirtą dieną dar jaučiau skausmą, bet kur kas mažesnį, dabar krūtys irgi dar kietos, bet nebenutraukiu, tikiuosi, kad greitai baigsis pieno gamyba. Sėkmės visoms kitoms