QUOTE(Doremifa @ 2011 01 07, 11:30)
Nu bandau isivaizduoti:
Vyras mane palieka, sakydamas, kad viskas, nori skirtis. As lakstau paskui ji savaite, antra, rasineju zinutes, skambinu, zeminuosi, maldauju sugrizti, bet jis atkakliai laikosi savo. Pagaliau parejes susirenka daiktus ir galutinai issikrausto.
Ka man daryt? Kaip man suprasti, kad jis, is esmes, nenori su manimi issiskirti, kai visais imanomais budais sakoma priesingai? Pagaliau juk ir isdidumo kiekvienas kazkiek turime, kiek galima kilimeliu kitam po koju klotis?
Susirandu nuotrauka, kurioje as sau graziausia, ir pirmyn...
Vyras mane palieka, sakydamas, kad viskas, nori skirtis. As lakstau paskui ji savaite, antra, rasineju zinutes, skambinu, zeminuosi, maldauju sugrizti, bet jis atkakliai laikosi savo. Pagaliau parejes susirenka daiktus ir galutinai issikrausto.
Ka man daryt? Kaip man suprasti, kad jis, is esmes, nenori su manimi issiskirti, kai visais imanomais budais sakoma priesingai? Pagaliau juk ir isdidumo kiekvienas kazkiek turime, kiek galima kilimeliu kitam po koju klotis?
Susirandu nuotrauka, kurioje as sau graziausia, ir pirmyn...


O po paštus landžioti ir aš nepatarčiau, nes tikrai - gausis tik savęs kankinimas ir vidinė graužatis, o ne skyrybos.
Ir iš viso, ką jūs žinote, gal jis apie jus visdar tebegalvoja, gal ir myli tik kaip Doremifa ir rašė - o kas jam belieka??