Sudužusios svajonės

Nedaug ka padarysi, nebent ijungsi pati ignora totalu... O tau issikelti dabar turbut nepalanku? Jis gal specialiai taip... Ziurint del ko skiriates ir kas iniciatorius?

Laikykis ta pati dabar isgyvenu....

As taip ir bandau daryti, bent is isores, bet viduj pragaras Abu susipykom, plius jis buvo isgeres, ir ir jis ten persikrauste, matysiu, db kelis men busiu uzimta kitais reikalais, tai kitos vietos ieskotis nebus ir laiko...

Hmmm... Kazin ar jam reikejo prisigert, kad isdrist iseit..., ar isejo tik todel, kad girtas buvo ir pasikarsciavo? Nelabai aiski situacija del ko taip ivyko, bet tavo teise, jei nenori cia atvirauti. Laikykis, nes labai sunku ta pragara viduj iskest, kai is isore nenori issiduot... Linkiu, kad toliau ivykiai klostytusi i gera

ar nieko pries, jei ir as pasidalinsiu savo skausmu tiesiog truputi noriu issipasakoti, skaitau, cia daznai ir nebe pirma skyreli, kartu isgyvenu tuos pacius jausmus su daugeliu jusu cia esanciu ir vis skaitydama suprantu, koks visdelto vienodai skausmingas tas skyrybu skausmas ir vienatve.
mano istorijos panasumas , kaip ir septyniosios , kai jis isejo buvo baisiausia del vaiko, ir finansiskai man skaudziai kirto labai..buvo zveriskai sunku, isgyvenau ne viena krize, visom prasmem , verkdavau nuo ytapos, nuo nuovargio, nuo emociniu pergyvenimu ( nes atsirasdavo vis koks "geradarys" pranesdamas kad mate ji ten ar ten su ta ar ana, ir dar didesniu nesamoniu), sirdis plyso, del to , kad vaikas turi nepilna seima (plysta ir dabar, nors praejo jau ne vieneri metai), sunkiausia per sventes... bendrauti deja priversti iki siol, del vaiko, nors su mielu noru jo niekada nebesutikciau savo kely daugiau, tada greiciau uzsimirstu..jau ant jo nebepykstu, nebenoriu nieko, nei kad gryztu, nei kad gailetusi , kad isejo..visa tai isgyvenau...jei atvirai net ir sian cia nerasyciau, o tiesiog toliau skaityciau, tiesiog sian jau pratrukau, nepavyksta man kazkaip sukurti nauju santykiu, taip norisi tos elementarios silumos, jau sapnuoju, kad mane kas nors apkabina...paskutinis topas buvo, kad pasijauciau totali nevykele, kai pakviete sian vienas vyrukas susitikt, tiesiog praleist vakara kokioj jaukioj kavinukej ir atsipust po darbo savaites - sutikau, laiko nepatvritinom kelinta susitinkam, bet i vakara. susitvarkius, issimaudzius, pasidazius taip ir pralaukiau as iki vakaro.........galu gale jau velai vakare jis pranese , kad jis paprasciausiai uzmigo ir pamirso, kad taremes....va tada ir pratrukau kazkaip viduje, na negi as tokia beviltiska, kad net susitikima su manim galima lengvai pramiegot verciau

jusu situacija panasi i mano..ir santykiai sugriuvo, suzeide mano siela nerealiai tas nors 3 metai praejo... bet lyg praeities seselis persekioja tas pirmasis skyrybu skaudulys,kodel iki siol nerandu ramybes nors nieko tam zmogui nejauciu nei meiles nei neapykantos, bet tas skausmas jis persekioja mane, ir negaliu niekaip pasitiketi zmonemis..kodel,negi niekada nebusiu jau laiminga del tos kas mane kadaise taip suzeide?

As irgi senai cia skaitau. Ir pasidariau sau tokia isvada, kad gal sunkiausia toms. kurios ilgai po sudauzymo/susidauzymo nesukuria nauju rimtu santykiu... ypac, jei dar tie skaudintojai nera visiskai isnyke is horizonto (del vienokiu ar kitokiu priezasciu) bei turi naujas puseles.
Is patirties sakau, kad su laiku, aciu Dievui, bent jau fizinis sirdies skausmas isblesta... O toliau bus kaip tures buti! As, kad jau 2metai nesukuriu nauju rimtu santykiu kaltinu tik save, kad pati tam nepasiruosus, nenusiteikus atitinkamai, nors oi jau kaip noretusi...

kol nenugalesim skausmo ir nepaleisim viduje gyvenancios praeities, matyt dar ilgai teks ieskot tos savo antros puses...zinai, man atrodo, kad zmones ir bega nuo musu, kad mes dar juos tapatinam su savo exais, pacios to nenoredamos..

niekada nezinai, kada ir kur sutiksi ta , kuris privers pagaliau emociskai bent pailset nuo visu skauduliu ir ytampos.. bet iki to reik isgyvent kelias stadijas kol visai pagyji: meile, skausma, neapykanta, saves gailesti, apatija, kol pajunti, kad jau gyliai dzin buve santykiai...vienam menesio uztenka, o kitas ziurek ir tik po 10 metu lengviau atsipucia. jei kitas zmogus atsiranda kazkurioje tarp tu stadiju, ypac pradiniu, jam gana sunku issilaikyt salia, nes tiesiog esi pats dar nepasiruoses priimt kita zmogu, ir net to nenoredamas vienokiu ar kitokiu savo elgesiu, pats to nenoredamas atstumi. butent teisingai sakai, reik but nusiteikus ir toliau bus, kaip turi but.

Aciu tau! Tik neuzsiciklinkim kurioj nors stadijoj...Ir pirmyn i gyvenima! As kol kas traukiau tokius kandidatus, kurie visai man ne prie sirdies... Tai dar labaiu susinervindavau. Bet pagaliau galiu sakyt, kad energetine sija su ex'u, tempusis iki begalybes, ne taip jau senai nutruko Pajutau toki palengvejima, kad nebeliko tos durnos vilties, kad gal likimas suves atgal Toks juokas dabar is saves ima...

vat kas man slyksciausia, kad pas man dar atsiranda ta viltis but kartu, nors puikiai suprantu, kad butu didziausia nesamone tai... nors jau skausma seniai iskentejau del skyrybu, bet tas slykstus saves gailestis islenda, dar ta vienatve paastrina situacija, dar noras turet pilna seima...viskas susimeta, pabliauni pabliauni, o ryte atsibudus nusipurtai ir vel i savaja rutina su slaptu noru atsibust visai pasveikus:)

Gal greiciau antras variantas, pas mus kazkokia krize buvo, pastoviai pykomes, riejomes, ne karta sakiau-skiriames. Ta vakara buvau pervargus, norejosi demesio jo ir supratimo, o jis namie gere alu ir daznai vaiksciojo i laiptine parukyti, su kaimynais kalbejosi. tai mane uzkniso ir is vidaus uzrakinau duris 10 min(zinau, kad kvaila, bet buvau isiutus). Kai ji isileidau, jis nebuvo linksmai nusiteikes, pasake, kad skiriames ir persikrauste, kaip minejau salia, tuos vakarus jis su draugais gere. vakar pradejom rasinetis sms, jauciasi kad abiem truksta vienas kito. Jis siuo metu man geras, paslaugus. Siryt atejo, atnese musu katina, as pasakiau, kad galiu snd ji priziureti, nes jis isejo i darba.
Ai, kazkaip nesidelioja mintys, man risliai siandien...
Esme, ta, kad jo elgesys rodo,kad jis nori sugrizti, net neprasytas rupinasi visais reikalais, sivakar, man spintele ateis pataisyti (aisku dar veikia principai, kad kol kas tai pasakytu), as jo pasiilgau, tos dienos buvo kosmariskos, bet jeigu as ji taip lengvai priimsiu atgal, tada, susipykus, jam trenkti durim, islekti prisigerti kazkur bus norma ir grizti po keliu dienu lyg niekur nieko-vistiek atleis.
Nezinau, kaip pasiielgti

Neprarask vilties, tikrai viena ryta atsibusi pasveikusi... o gal ne ryta... Gal viena diena, kai ex, kokiu reikalu del vaiko, susmezuos po akimis, tu nestebsi, kad pagaliau tavo sirdis nei suvirpa, nei skauda... Paziuresi i ji kaip i tavo praeities gyvenimo dalele, kuri jau nieko nebereiskia dabartyje... Tu pasveiksi!!!
Papildyta:


Nu soriukas, bet tokiuose zaidimuose as patirties neturiu... Speju, kad jus busit kartu ir gal dar ne karta eisit ir pareisit vienas arba kitas... Gal jus taip aistra kurstot, kai budami ant netekties ribos, labiau uzsimanot vienas kito? O jei cia pirmas ir vienintelis atvejas, tai elkis kaip sirdis sakys, tik visu pirma su pagarba sau. Gal verta pakankint ji abejingumu, tegu labiau pasistengia, jei tikrai nori sugrizt ir tu to nori, tada gal bus didesne pamoka, kita saki taip nesielgt... Sekmes tau, kad vel judviem butu gerai kartu ir butu maziau liudesio