QUOTE(Victorious @ 2011 01 28, 19:55)
Na, aš tokių jausmų kaip jis man turbūt ir nejaučiau, bet vis tiek artimas, jau savas buvo tapęs žmogus, šiltas atviras bendravimas kasdieną, ilgi pokalbiai apie viską, daug bendro laisvalaikio ir staiga vieną dieną pradingo amžiams.
Pastebėjau, kad vyrai ignoruoja nepagrįstai, sunku suprasti kas, kodėl..
Būtent iš žmogaus, su kuriuo siejo toks ryšys kokį parašėte ir aš buvau sulaukusi ignoro

Buvo nemalonu, nes nesupratau ką aš jam padariau

Kelis metus tai truko. O užvakar netikėtai jį sutikus sulaukiau malonaus pasisveikinimo, pasiteiravimo kaip gyvenu ir dar komplimentų. Suprask kaip nori...
QUOTE(Šaltpusnis @ 2011 01 29, 17:55)
Šiandien totaliai bloga.... Vos ne iki tikro pykinimo...
Vakar išėjau su drauge į klubą. Buvo smagu, bet senokai nesijaučiau tokia beviltiška. Kai eini ir žvelgi į kiekvienč vyrą bandydama suprasti ar dar yra kažkokios vilties nelikt vienai.... Ir nors matai, kad kai kurie ne du ir ne tris kartus pasižiūri, užkalbina, galvoje jaučiausi tokia sena ir pavargusi.
Puikiai jus suprantu. Kai man kelis kartus teko tą išgyventi, supratau, kad tai lyg koks gripas, tiesiog turi išgulėti lovoje, pilnai pasveikti, niekur nuo to nedingsi, nepaskubinsi ir ligos vos panorėjus neišvarysi..
Kažkada, kai širdis ir protas bus pasiruošę, esu įsitikinus sutiksit tą, kurio jums taip reikia ir norisi

O kol kas nėra ko savęs prievartauti...
P.S. vieną iš tų kartų, kai jaučiausi taip kaip jūs kad rašote, buvau klaikiame "pasimatyme", po kurio grįžusi jaučiausi baisiai ir net apsiverkiau.

Tą akimirką maniau, kad niekada nesutiksiu tokio, kurį sugebėsiu pamilti, nes aplink vien nevykėliai.
Papildyta:
QUOTE(Paradoksualė @ 2011 01 31, 08:55)
O as palinkesiu jums ne drugeliu pilve su savo zmogum,o tvirto pagrindo po kojom ir saugumo jausmo salia to,kuris taps viskuom

..
Teisingas palinkėjimas