QUOTE(Kriiste @ 2011 01 14, 14:25)
nu labai sunku butu testuot nenaudojant neverbalines kuno kalbos - ir sypsena, padrasinimas, zvilgsnis, palinkciojimas, pritarimas ir pan. Autistai - to daznai nesupranta ir jei jiems zmogus nepatinka, nepriimtinas - rezultatai gali but laaabai prasti, o jei priimtinas - jie stengias ir daro kas reikia (ant savo dukros ta pastebejau) - kita kart net sunku itart kad yra kazkoks sutrikimas
Testuotojai tai be abejo naudoja neverbaline kalba, tik kazin ar vertina si punkta vaiko atzvilgiu. Motiejus naudoja gestus, taciau logopede patare ju ivesti kuo daugiau, tai bandysim taip ir daryti. O padrasinimo ar pritarimo vaikas labai laukia, padares darbeli, visada atsisuka, paziuri i akis ir laukia, kol jam paplos ar liuks parodys, pasakys koks jis saunuolis. Bet mes su tuo liuks esam persistenge kaip aiskino psichologe, nes vaikas dabar vengia atlikineti sudetingesnes uzduotis, nes bijo buti nebe ''liuks'', jeigu jam nepavyks. Todel dabar turim uzduoti plesti jo susidomejimo objektu rata skatindami nebijoti suklysti ir vertinti ne rezultata, o pastangas.
Dar man kas uzkliuvo ir del ko nematau jame autisto, tai kad jis geba spontaniskai sureaguoti i pasikeitusia situacija. Tarkim buvo zaidimu kambaryje tokia situacija: keturi vaikai rankom dauze per didziuli kamuoli. Staiga vienas berniukas pargriuvo ir pradejo verkti. Mano vaikas akimirksniu atsidure prie manes, atsisedo ant kedutes ir issigandusiu zvilgsniu sako: sie sie (sedziu). Toks juokas sueme, nes as net negalvojau jo barti, nes nei jis pastume ta berniuka, nei ka. O vat vaikas sumaste, kad neva jis cia niekuo detas, nes jis gi gerietis, sedi ant kedes salia mamos

Ir dar yra aibe dalyku, kurie neleidzia jam pripaisyti autizmo.