maniskiui pasakiau telefonu, nes jis vilniuje o as londone, tai tyla buvo

o veliau paklause, kad gal geriau negimdyciau

tai labai buvau supykusi ant jo, bet dabar lyg ir susitvarke viskas

duodu laiko apsiprasti, nes jis jaunesnis, o ir siuo metu toks atstumas skiria

bet esu tikra, kad jam buvo tik sokas, nes neplanavom seimos dar, o ir nesusituoke

, bet kazkaip tikiu, kad jis bus nuostabus tetis ir kad labai gailesis savo pasiulymo kai laikys ant ranku musu angeliuka

dabar jau matau kaip keiciasi jo elgesys, nors dar nebuvom susitike po zinios, bet sako kad laukia ir myli po truputi auganti zmogeliuka

o jau kitom akim i sesers vaikus sake jau ziuri

nekantrauju greiciau grizti ir papasakot naujiena visiems ir su brangiausiuoju aptarti smulkmenas